Sugrįžome po 50 metų susitikti su vaikyste…

Mums rašo

Iš Vilniaus, Šiaulių ir Panevėžio, Jurbarko, Raseinių ir Rainių, Baisogalos, Kuršėnų, Ukmergės ir Šaukėnų skubėjo 1975 metų 19-oji abiturientų laida į savo gimtąją mokyklą. Tuomet Kelmės rajono Šaukėnų vidurinę, dabar – Vlado Pūtvio-Putvinskio gimnaziją. Susitikome po pusšimčio metų. Tai jau trečiasis klasės draugų susitikimas baigus mokyklą, tačiau buvo ir tokių, kurie nesimatė nuo pat abiturientų išleistuvių.

Gražios iniciatyvos sukviesti bendraklasius – vienuoliktąją A – ėmėsi šaukėniškiai Alma Meškienė ir Edmundas Savickas, jiems smagiai talkino artimiausios kaimynės – kuršėniškė Irena Šlefendorfienė ir šiaulietės Birutė Speranskienė bei Regina Bielskienė, o jau pyragais, suvenyrais, dovanomis ir gera nuotaika rūpinosi visi.

Pasveikinti susitikimo dalyvių atvyko buvę pedagogai – mokyklos direktorius Stanislovas Jokūbauskas, lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Aldona Bacevičienė, rusų kalbos mokytoja Valerija Kniūrienė. Labai jaukiai ir šiltai prabėgo mums dovanota jų pamoka – su gražiais jubiliejinės šventės linkėjimais pradedant antrąjį mokyklos baigimo 50-metį, links­mais, visokių nutikimų ir pokštų kupinais prisiminimais, Almos skai­tytais poezijos posmais, skirtais mokyklai, atminty ir širdyje nedylančiais Amžinybėn iškeliavusių klasės draugų balsais. Šviesų buvusių bendramokslių ir klasės auklėtojo Povilo Volbeko atminimą pagerbėme tylos minute, o vėliau jų amžinojo poilsio kauburėlius Šaukėnų kapinaitėse papuošė gėlių žiedai ir įžiebtos žvakelės, tyliai sukalbėta klasės bičiulių, buvusių auklėtinių malda. 

Dar viena dovana, savita gražių prisiminimų ir gerumo edukacija mums tapo viešnagė Kraštotyros muziejuje, kurią surengė jo vadovė, Meno kūrėjo statusą turinti Kelmės kultūros centro Šaukėnų kultūros ir amatų skyriaus tradicinių amatų koordinatorė, tautodailininkė, rankdarbių būrelio „Mezgu rezgu“ vadovė Alma Meškienė. 

Perėmusi kadaise savo mamos, šviesios atminties pedagogės, muziejininkės, Lietuvos garbės kraštoty­ri­nin­kės, Pelikso Bugailiškio premijos, teikiamos už muziejininkystės, kraštotyros darbus, kultūrinę ir mokslinę veiklą, mūsų biologijos mokytojos Elenos Burdulienės įkurtą muziejų, dukra rūpestingai tęsia jos veiklą, puoselėjant Šaukėnų apylinkių istorijos išsaugojimą ir įamžinimą. 

Jaukia praeities šiluma ir močiutės namų aplinka dvelkiančiose muziejaus erdvėse klausėmės pasakojimo apie savo miestelio praeitį, neatsiejamą nuo mokytojos E. Burdulienės gyvenimo ir kūrybinės veiklos tyrinėjant gimtojo krašto istoriją, etninę kultūrą, gamtos paveldą. Daugeliui malonia staigmena tapo buvusio mokyklos direktoriaus Stanislovo Jokūbausko kūryba, jo poezijos posmai apie Šaukėnus, virtę miestelio himnu.

Šventinis mūsų vakarojimas Šau­kėnų bendruomenės namuose prie Juodlės ežero tęsėsi iki saulės tekėjimo. Kalbėjomės, dalijomės brangiais mums prisiminimais, juokėmės, kvatojome, slapta vis nubraukdami ne vieną jaudulio, liūdesio, ilgesio ar džiaugsmo ašarą. Ragavome tai viename, tai kitame krašte kepto šakočio, skruzdėlyno ir pyragų. Mūsų darbštuolė šeimininkė iš Kuršėnų Irutė vaišino pačios kepta namine duona ir tortu, Danutė iš Panevėžio gabeno kibirėlius su savo sodo šilauogėmis, iš Ukmergės į Žemaitiją vežėme firminės šio krašto duonos ir sūrio. Ir taip be galo, be krašto. Gardžiai vaišino ir šventinį stalą ruošusios Vaiguvos šeimininkės.

Bene turtingiausia mūsų klasėje močiutė – Danguolė Jonušienė. Užaugusi aštuonių vaikų šeimoje, ji su savo sutuoktiniu Romu užaugino keturis vaikus, susilaukė dvylikos anūkų, tarp kurių – vienuolika berniukų ir viena mergaitė. Kaip pati linksmai pasakojo, visa futbolo komanda ir teisėjas… 

Turėjome savo šventėje tris klasės žentus – Antaną iš Panevėžio, Petrą iš Raseinių ir Romą iš Rainių. Tris mielus ir labai savus svečius. Turėjome ir vieną marčią – vilniečiu tapęs klasės mokslų pažiba Laimutis Mikėnas į susitikimą atsivežė savo gyvenimo laimę – žmoną Laimutę. Po valandėlės ir ji buvo pripažinta saviške. Mūsų draugiškoje, vieningoje vienuoliktoje A kitaip ir negalėtų būti.

O mūsų pačių, buvusių Šaukėnų vidurinės mokyklos 19-tos abiturientų laidos, būryje – įvairiausių profesijų, amatų ir menų atstovai. Turime verslininkų, buhalterių, inžinierių, medikų, chemikų, pedagogų, fotografų, žurnalistų, zootechnikų, kulinarų, konditerių, virtuvės šefų… 

Kokia šventė be dovanų… Mūsų nepailstanti mezgėja, nerėja, pynėja, juostų audėja ir kitų menų kūrėja Almutė padovanojo kiekvienam savo nupintą tautišką apyrankę. Kaip gražią padėką už surengtą klasės susitikimą Irutė įteikė Almai įspūdingą mokyklinių nuotraukų koliažą, o mums visiems – po jo kopiją. Dar viena maloni naujiena: lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Aldona Bacevičienė – ne tik žinoma tautodailininkė, drauge su kitomis rankdarbių būrelio „Mezgu rezgu“ narėmis nuolat dalyvaujanti kūrybos darbų parodose. Į susitikimą ji atsivežė ir savo poezijos knygelę „Būties sūkury“. Visi iki vieno gavome ją dovanų. 

Dėkui mūsų šventėje dalyvavusiems mieliems mokytojams. Dėkui jos organizatoriams ir visiems, po pusšimčio metų sugrįžusiems į gimtąją mokyklą. Už susitikimo džiaugsmą, dovanotą šviesą ir gerumą, išsaugotą meilę ir ilgesį bendraklasiams. Už likusį širdyje didžiulį norą vėl sugrįžti ir Jus visus apkabinti.

Rasa Griškevičienė

Šaukėnai, Kelmės rajonas
Almos Meškienės nuotrauka

„Abipus Nemuno“, 2025 m. rugpjūčio 22 d., nr. 16 (241)