Šv. Jono Krikštytojo atlaidai prie Nemuno

Vilkaviškio vyskupijoje

Aleksoto dekanate

Šv. Jono Krikštytojo atlaidai prie Nemuno

ZAPYŠKIS. Šv. Jono Krikštytojo tituliniai atlaidai šiame prie Nemuno įsikūrusiame miestelyje turi gilias tradicijas. Miestelis ypatingas tuo, kad jame yra net dvi Šv. Jono Krikštytojo vardu pavadintos bažnyčios: senoji pastatyta XVI amžiaus viduryje, o naujoji skaičiuoja laiką nuo 1942 metų.

Birželio 24-ąją prie senosios Zapyškio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios, šventoriuje po atviru dangumi, šv. Mišias aukojo Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila, koncelebravo generalvikaras mons. Gintautas Kuliešius, parapijos klebonas kun. Juozas Fakėjavas bei kaimyninių Lekėčių ir Tabariškių parapijų klebonai kunigai Ričardas Kmitas ir Arminas Lukoševičius, Aleksoto dekanato kunigai dekanas Gintaras Urbštas, Rimantas Baltrušaitis, Vytautas Juozas Insoda, Petras Kražauskas, g. kan. Kęstutis Vosylius, kan. Valius Zubavičius. 

Vyskupas homilijoje pabrėžė ypa­tingą šv. Jono Krikštytojo kuklumą ir nuolankumą, vertybinius pamatus, gaunamus iš šio šventojo: „Nepaprastai kuklus Jono Krikštytojo gyvenimo būdas dykumoje stiprino jo žinią. Sunku atsispirti tokiam liudytojui kaip Jono, susikoncentravusio tik Dangaus Karalystės ir Mesijo skelbimui bei liudijimui. Taip gyvendamas jis ne tik skelbia žinią, bet ir jis pats yra žinia. Ši žinia veiksminga, nes Jonas neskelbia savęs paties. Jo nuolankumą atskleidžia ir šie Evangelijos žodžiai: „Po manęs ateina galingesnis už mane, – aš nevertas nusilenkęs atrišti jo kurpių dirželio. Aš jus krikštijau vandeniu, o jis krikštys jus Šventąja Dvasia“ (Mk 1, 7-8). Tai yra, šv. Jonas sako jog jis nevertas net tuo metu vergams liepiamo atlikti darbo. Tegul Šv. Jono Krikštytojo liudijimas nebūna mūsų atmestas kaip mūsų dienomis mažai reikšmingas. Visais laikais yra svarbu vis iš naujo prisiminti vertybinius mūsų gyvenimo pamatus. Priimkime Jono Krikštytojo paraginimus, kaip nepajudinamus Kūrėjo sudėtus vertybinius šeimos, visuomenės gyvavimo pamatus, kurie labiausiai padeda palaikyti ir sutarimą, ir pasitikėjimą, ir bendradarbiavimą, ir vi­sokeriopą gerovės kūrimą. Prisiminkime, kad mums yra svarbus iš bendrystės su Dievu išplaukiantis dvasingumas ir kad mūsų moralės pagrindai esminiai persipina su juo“.

Po šv. Mišių Kauno rajono meras Valerijus Makūnas citavo tarpukario spaudą, kurioje Zapyškio Šv. Jono Krikštytojo atlaidai būdavo aprašomi kaip įspūdinga šven­tė, sutraukdavusi tūks­tan­tines minias: žmonės mels­davosi ir plaudavo akis Dievogalos upelyje, nes buvo tikima, kad jo vanduo turi stebuklingų galių.

Gotikinė Šv. Jono Krikštytoji bažnytėlė kentėjo nuo karų, gaisrų ir potvynių, o prieš keletą metų Kauno rajono savivaldybės ir Vilkaviškio vyskupijos pastangomis vėl atgimė. „Nepaprastai džiaugiuosi, kad mums visiems kartu – su vyskupija ir bendruomene – tai pavyko padaryti“, – kalbėjo V. Makūnas. Dėkodamas už bendrystę, vysk. R. Norvilai meras įteikė kraštiečio, humanitarinių mokslų daktaro Rimanto Zizo knygą „Zapyškis“.

Renginį vedęs aktorius Egidijus Stancikas dėkojo Eucharistijos metu įspūdingai giedojusiems profesoriaus Roberto Šerveniko vadovaujamo Kauno valstybinio choro artis­tams, savanoriams, kitiems talkininkams.

Po pamaldų bendruomenė susibūrė į agapę, dar vėliau aikštėje prie bažnyčios įvyko Jokūbo Bareikio ir grupės „Pikaso“ koncertas. Varduvininkų galvas puošė ąžuolų lapų vainikai. Danguje su lietaus debesimis besigrumianti saulė tarsi patvirtino, kad šviesos ir tamsos kova niekada nesibaigia.

Pagal Krs.lt ir Vilkaviskiovyskupija.lt

„Katalikas“, 2024 m. liepos 12 d., nr. 13 (448)