Svarbios datos iš aviacijos ir kosmoso istorijos

1999 07 08 važiuodamas motociklu Kalnų kelio posūkyje paslydo ir žuvo JAV astronautas Čarlzas Konradas, „Pitas“. 1953 metais baigė Prinstono universitetą ir apgynė aeronautikos mokslų bakalauro laipsnį. 1957 metais įstojo, o 1961 m. baigė Merilendo lakūnų bandytojų mokyklą. 1962 09 17 atrinktas į antrojo šaukimo devynių NASA astronautų grupę. 1965 08 21-29  kartu su Gordonu Kuperiu erdvėlaiviu „Gemini 5“ pirmą kartą skrido į kosmosą antrojo piloto pareigose. Per 190 val. 56 min. nuskriejo 5,3 mln. km ir apskriejo Žemę 120 kartų. Skrydžio metu tobulino įvairias Mėnulio ekspedicijose reikalingas technikas ir įrodė, kad astronautai gali išbūti kosmose ilgiau nei savaitė (tiek trunka skrydis į Mėnulį ir atgal). Šiuo skrydžiu amerikiečiai pirmą kartą  aplenkė sovietus pagal skrydžio trukmę. 1966 09 12 kartu su Ričardu Gordonu  erdvėlaiviu „Gemini 11“ antrą kartą skriejo į kosmosą kaip erdvėlaivio vadas. Per 71 val. 17 min. nuskriejo 1,8 mln. km ir 44 kartus apsisuko aplink Žemę. „Gemini 11“ – pirmasis išimtinai automatiniu būdu nutupdytas JAV erdvėlaivis. 1969 11 14-24 dienomis kartu su Ričardu Gordonu  ir Alanu Binu atliko trečią kelionę į kosmosą erdvėlaiviu „Apollo 12“. Tai buvo pirmoji JAV istorijoje vien karo laivyno karininkų įgula. Starto metu dalyvavo ir prezidentas Ričardas Niksonas, todėl kosmodromo darbuotojai nesiryžo atidėti paleidimo dėl prasidėjusios audros. 36-ąją skrydžio sekundę per „Saturn 5“ ir jonizuotų dujų stulpą praėjo audros debesies iškrova. Ryšys laikinai nutrūko, o susidarę laukai atjungė valdymo sistemas ir elektromechaninius generatorius. Bet raketa atlaikė, o erdvėlaivį pavyko „atgaivinti“ tik aukštos skrydžių valdymo centro darbuotojų kvalifikacijos ir gerai parengtos įgulos dėka. 1969 11 19 nusileido Mėnulio Audrų vandenyne už 160 metrų nuo automatinio zondo „Surveyor 3“. Po penkių valandų abu astronautai išėjo į Mėnulio paviršių. Kartu su Alanu Binu išbuvo Mėnulyje 31 val. 31,5 min. ir du kartus vaikščiojo jo paviršiumi, praleisdami „Intrepid“ išorėje 7 val. 46 min. Po trečiojo skrydžio Čarlzas Konradas pasiprašė pervedamas į programą „Apollo Applications“ kuri greitai virto į orbitinės stoties „Skylab“ programą, ir tapo šio projekto astronautų grupės vadu.  1972 01 19 paskirtas pirmosios „Skylab“ ekspedicijos vadu. 1973 05 25 kartu su Džozefu Kervinu ir Polu Veicu ketvirtą kartą kilo į kosmosą kaip erdvėlaivio „Apollo CSM-116“ ir kosminės stoties „Skylab“ vadas. Jie susijungė su 1973 05 14 iškelta moksline stotimi „Skylab“ ir dirbo šiame komplekse 659 val. Ketvirtasis Čarlzo Konrado skrydis truko 672 val. 50 min. Keturių kosminių skrydžių metu Č. Konradas  išbuvo kosmose 49 paras 3 val. 38 min. ir 36 sek. 1973 metais pirmo rango kapitonas Č. Konradas paliko laivyną, o 1974 02 01 – atsistatydino ir iš NASA. 1980 m. Č. Konradas įrašytas į Aviacijos Šlovės salę. Č. Konrado laidotuvės įvyko 07 19 Nacionalinėse Arlingtono kapinėse. Ceremonijoje dalyvavo Danielis Goldinas, kuris perskaitė prezidento Bilo Klintono laišką, Džonas Glenas, Neilas Armstrongas, Džeimsas Lovelas, Volteris Kaningemas, Alanas Binas ir geriausias draugas Ričardas Gordonas. Konradas nuvo trečiasis miręs Mėnulyje vaikščiojęs astronautas. 1991 08 08 nuo širdies smūgio mirė „Apollo 15“ astronautas Džeimsas Irvinas, o 1998 07 21 nuo leukemijos mirė „Apollo 14“ vadas Alanas Šepardas.  

1969 07 13 išvesta į orbitą rusų automatinė stotis „Luna 15“. Kai visas pasaulis, sulaikęs kvėpavimą laukė istorinio amerikiečių kosminio  laivo „Apolonas 11“skrydžio ir pirmojo žmonių išsilaipinimo Mėnulyje, ši žinia buvo sutikta kaip nesuprantamas ir neaiškus iššūkis – kokią staigmeną ruošiasi pateikti  pralaiminti kosmines varžybas Rusija? 

1969 07 16 13,32 UTC laiku, raketa „Saturn V“ skrydžiui į Mėnulį išvestas amerikiečių kosminis laivas „Apolo 11“, kurio tikslas – išlaipinti pirmuosius pasaulio istorijoje žmones Mėnulio paviršiuje. Iš 30 galimų nusileidimo vietų per dvejus metus buvo atrinktos dvi – Derlingumo jūra ir Ramybės jūra. Dėl mažesnių kuro sąnaudų galutinai patvirtinta Ramybės jūra. Tokį pavadinimą („Ramybės jūra“) 1651 m. suteikė italų astronomai. Komandinį modulį pats M. Kolinsas pavadino „Kolumbia“ (pagal rašytojo Ž. Verno fantastinį romaną „Kelionė į Mėnulį“). N. Armstrongas ir B. Aldrinas savo moduliui išrinko „Eagle“ (,,Erelis“) pavadinimą, pagal baltagalvio erelio atvaizdą JAV herbe. Į kosmosą pakilo astronautai Neilas Armstrongas (g. 1930 08 05), Buzas Aldrinas (g. 1930 01 20) ir Maiklas Kolinsas (g. 1930 10 31). Visi „Apolo-11“ astronautai gimė 1930-aisias – Vytauto Didžiojo metais. Po 12 min kosminis laivas išskriejo į Žemės orbitą. Apskriejęs pusantro karto apie Žemę, įjungus trečiosios pakopos variklius ekspedicija nuskrido link Mėnulio. Visas pasaulis,  laukė skrydžio rezultatų.

1969 07 17 SSSR automatinė stotis „Luna-15“ perėjo į Mėnulio orbitą. Oficialios informacijos apie paleidimo tikslus nėra.

2014 07 17 iš Amsterdamo į Kvala Lumpūrą skridęs „Malaysia Airines“ kompanijai priklausantis keleivinis lėktuvas „Boeing 777“ 18 val. vietos laiku buvo numuštas raketos. Lėktuvas tuo metu skrido virš Rytų Ukrainos teritorijos, kontroliuojamos Rusijos remiamų separatistų. Šiandien jau įrodyta, kad „Malaysia Airlines“ keleivinį lėktuvą numušė prorusiški sukilėliai rusų gamybos gynybine raketa „Buk“. Lėktuvas numuštas praėjus 1 val. 7 min po pakilimo. Žuvo 15 įgulos narių ir 280 keleivių. Rusija ir toliau neigia aiškius įrodymus. „Malaysia Airlines“ kompanijai tai buvo ypač nelaimingi metai – 2014 03 08 mįslingai dingo „Malaysia Airlines” keleivinis lėktuvas kur žuvo 12 įgulos narių ir 227 keleiviai iš 15 šalių. Ryšys su orlaiviu nutrūko nepraėjus valandai po pakilimo. 

1969 07 19 „Apolo 11“ erdvėlaivis perėjo į stabilią Mėnulio orbitą. Mėnulis apskrietas 19 kartų. Du ekspedicijos nariai N. Armstrongas ir B. Aldrinas ruošiasi nusileisti ant Mėnulio.

1969 07 20 17 val. 16 min. Maskvos laiku antrą kartą pakoreguota automatinės stoties „Luna 15“ orbita. Sovietinė telegramų agentūra pranešė: „Stoties sistema ir mokslinė aparatūra veikia normaliai, stotis tebevykdo mokslinius tyrimus kosminėje erdvėje apie Mėnulį“. 

1969 07 20 JAV kosminio laivo „Apolo 11“ (paleisto iš Žemės 07 16) astronautai Neilas Armstrongas ir Buzas Aldrinas persėdo į nusileidimo modulį „Erelis“, atsiskyrė nuo valdymo modulio „Kolumbija“ ir  23 val. 17 min. (Maskvos laiku) pirmieji pasaulio istorijoje nusileido Mėnulio paviršiuje, Ramybės jūroje. Nusileidimas buvo sudėtingas, degalų buvo likę tik 30 sekundžių. Nusileidus misijos vadas N. Armstrongas skrydžių valdymo centrui pranešė: „Hjustone, kalba Ramybės bazė. „Erelis“ nusileido“. Pagal skrydžio programą buvo numatytas poilsis, tačiau N. Armstrongas pasakė: „Klausykite, aš negaliu dabar užmigti“. Skridimo vadovai leido užplanuoto poilsio atsisakyti. Trečiasis ekspedicijos dalyvis Maiklas Kolinsas pasiliko pagrindiniame „Apolo 11“ bloke „Kolumbija“ ir skrisdamas Mėnulio orbitoje pasiliko laukti sugrįžtančių kolegų. M. Kolinsas orbitoje apie mėnulį vienas skrido apie 21 val. Kiekvienu atveju, skrendant kitoje Mėnulio pusėje, 48 min. nutrūkdavo ryšys su Žeme. M. Kolinsas bijojo, kad netektų grįžti į Žemę vienam. Tokiam atvejui net buvo paruošta JAV prezidento R. Niksono kalba.

1969 07 21 praėjus beveik 6 val. po „Erelio“ nusileidimo ant Mėnulio paviršiaus, 5 val. 56 min. astronautas Neilas Armstrongas žengė pirmąjį žingsnį Mėnulyje, Ramybės jūroje. Palietęs koja Mėnulio gruntą Neilas Armstrongas pasakė: „Tai nedidelis žingsnis vienam žmogui, bet milžiniškas šuolis visai žmonijai“. Po 19 minučių prie jo prisidėjo Buzas Aldrinas. Astronautai padarė nuotraukų, pririnko 21,7 kg uolienų ir grunto pavyzdžių, išdėstė mokslinius prietaisus. Taip pat įsmeigė stiebą su išskleista JAV vėliava ir paliko plokštelę su užrašu: „Čia žmonės iš Žemės planetos pirmą kart žengė ant Mėnulio“. Būdami Mėnulyje, astronautai kalbėjosi su prezidentu R. Niksonu, kuris juos pasveikino su laimėjimu. 20 val. B. Aldrinas grįžo į Mėnulio kabiną, N. Armstrongas liko išorėje dar 10 minučių. 20 val. 54 min. Mėnulio kabina startavo nuo Mėnulio paviršiaus. Laukė daug manevrų Mėnulio orbitoje ir susijungimas su pagrindiniu „Apolo 11“ bloku, kuriame jų laukė M. Kolinsas. Tiesioginę šio istorinio įvykio transliaciją per televiziją matė viso pasaulio šalių, išskyrus SSRS ir Kiniją, žiūrovai. Vaizdas buvo gana ryškus.

1969 07 21 15 val. 47 min., kai amerikiečių astronautai vaikščiojo po Mėnulį, sovietinė automatinė stotis „Luna 15“ paleido savo pagrindinį variklį, kad pradėtų nusileidimo į Mėnulio paviršių operaciją. Esant apie 3 km virš Mėnulio užsidegė variklis. Praėjus 4 min nutrūko informacijos perdavimas – erdvėlaivis nukrito ant Mėnulio (tikriausiai rėžėsi į kalno šoną) ir sudužo. Smūgis įvyko 554 km atstumu į šiaurės vakarus nuo „Apolono 11“ nusileidimo vietos. Vėliau paaiškėjo šio skrydžio tikslai. Tai buvo antrasis bandymas grąžinti Mėnulio grunto pavyzdžius atgal į Žemę. 1969 06 14 pirmasis bandymas buvo nesėkmingas – nesuveikė trečioji nešančios raketos pakopa, erdvėlaivis nepasiekė Žemės orbitos.

1969 07 24 po sėkmingos kelionės į Mėnulį „Kolumbija“ grįžo į Žemės orbitą. Iš 400 km aukščio, su karščiui atsparia kapsule pateko į tankius Žemės atmosferos sluoksnius. Paskutinėje nusileidimo stadijoje išskleidžiami parašiutai, numestas karščio skydas, „Kolumbija“ su astronautais ir Mėnulio dovanomis sklandžiai nusileido Ramiajame vandenyne. Neeilinė misija truko 8 dienas, 3 val., 18 min. ir 35 sek. Šiandien likęs gyvas tik vienas šios istorinės ekspedicijos dalyvių Buzas Aldrinas (g. 1930 01 20). Neilas Armstrongas (g. 1930 08 05) mirė 2012 08 25, Maiklas Kolinsas (g. 1930 10 31) mirė 2021 04 28, Buzas Aldrinas 1998 m. pasiekė Šiaurės, o 2016 m. – Pietų ašigalius, 2023 01 20 – ketvirtą kartą vedė. Mėnulyje vaikščiojo 12 astronautų. Šiandien gyvi liko keturi – Buzas Aldrinas („Apolonas 11“), Deividas Skotas (g. 1932 06 06; „Apolonas 15“), Čarlzas Djukas (g. 1935 10 03; „Apolonas 16“) ir Harisonas Šmitas (g. 1935 07 03; „Apo­lonas 17“). Sėkmingai atliktas pirmasis skrydis į Mėnulį tapo gražiausiu žmonijos, daugelio pasaulio mokslininkų, dirbusių kosminių skrydžių  srityje  svajonių išsipildymu. Tai buvo Amerikos ir programos vadovo, vokiečių (vėliau ir amerikiečių) raketinės technikos bei kosminės aviacijos inžinieriaus, kosmoso architekto Vernerio fon Brauno (1912 03 23–1977 06 16) triumfo dienos. Didžiausios pagarbos nusipelno amerikiečių darbštumas ir jų pasiaukojimas pasirinktai idėjai realizuoti. Lietuviams malonu prisiminti, kad prie kosmoso įsisavinimo ištakų prisidėjo ir mūsų tautiečiai. Vilniaus universitetą baigęs artilerijos inžinierius Kazimieras Semenavičius parašė iš esmės pirmąjį mokslinį veikalą raketų tema „Didysis artilerijos menas“. Šią knygą studijavo Izaokas Niutonas, Napoleonas Bonapartas, Rusijos caras Petras I, Verneris fon Braunas ir kiti. NASA laiko K. Semenavičių raketinės technikos pradininku.     

1944 07 26 Marijampolėje gimė Rimantas Stankevičius, SSRS lakūnas kosmonautas, paruoštas pagal pilną programą skrydžiui į kosmosą erdvėlaiviu „Buran“. Lėktuvu analogu BTS-02 dalyvavo 9 riedėjimo ir 10 skrydžio bandymuose. „Buran“ programa nebuvo realizuota. Tragiškai žuvo 1990 09 09  Italijoje, Trevizo provincijoje, Salgaredo aerodrome vykdant aviacijos šou programą lėktuvu Su 27. Palaidotas Kauno Aukštųjų Šančių kapinėse.

1964 07 31 – JAV Mėnulio zondas „Ranger 7“ perdavė į Žemę pirmąsias Mėnulio paviršiaus nuotraukas.

Parengė Gediminas Adomaitis

„XXI amžius“, 2024 m. liepos 12 d., nr. 25–26 (2590–2591)