Šventė statantiems Lietuvą
Rugsėjo 12 dieną Birštone Lietuvos statybų sektoriaus bendruomenė šventė savo profesinę šventę – Statybininkų dieną 2025. Tai jau 26-us metus iš eilės Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA), organizuojama profesinė šventė. Ši diena įtraukta į valstybės atmintinų dienų sąrašą. Statybininkų bendrystė dar kartą įrodė, jog ši profesija yra kertinė modernios ir tvarios Lietuvos ateities kūrėja.
Statybininkai – Lietuvos ekonomikos variklis
Statybininkų diena kasmet suburia apie 500 dalyvių iš verslo, valdžios, mokslo ir švietimo institucijų bei giminingų organizacijų. Tai – išskirtinė proga visai bendruomenei susitikti, pasidžiaugti pasiekimais ir puoselėti profesijos tradicijas. Statybininkų bendrystė dar kartą įrodė, jog ši profesija yra kertinė modernios ir tvarios Lietuvos ateities kūrėja.
Šventės metu iškilmingai pagerbti labiausiai nusipelnę šalies statybų sektoriaus atstovai. Jiems buvo įteiktos Seimo, Vyriausybės, Aplinkos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijų, Krašto apsaugos ministerijos Infrastruktūros valdymo agentūros, mi
nisterijų, Valstybinės darbo inspekcijos, Lietuvos statybininkų asociacijos, Lietuvos inžinierių sąjungos (LSIS) bei kitų organizacijų padėkos ir apdovanojimai už išskirtinius nuopelnus statybos srityje.
Lietuvos statybininkų asociacijos pirmininkas Dalius Gedvilas iškilmingame renginyje pradėjo kalba: „Statybininko profesija – tai ne tik amatas, bet ir mūsų ateities kūrimas. Jei anksčiau mūsų kolegos kėlė miestų sienas ir statė tiltus, šiandien jie pasitelkia inovacijas, kad kurtų modernią, tvarią Lietuvą. Kiekvienas pastatas, kelias ar tiltas – tai ne tik darbo rezultatas, bet ir statybininkų atsakomybės, kūrybiškumo ir atsidavimo simbolis“, – šventės dalyviams, sakė LSA prezidentas D. Gedvilas.
Statybos sektoriaus svarba šalies ekonomikai akivaizdi. 2025 metais Lietuvoje veikė 3062 atestuotos statybos įmonės, o Juridinių asmenų registre – net 14 366 statybos verslo įmonės. Atestuotose bendrovėse dirba daugiau nei 93 tūkst. darbuotojų. Vien tik pernai sektorius atliko darbų už 6,9 mlrd. eurų, į valstybės biudžetą sumokėjo virš 1 mlrd. eurų mokesčių ir dar 519 mln. eurų socialinio draudimo įmokų. O statybos darbų užsienyje atliko net už 963 mln. eurų.
„Mūsų statybininkai yra ne tik ekonomikos variklis Lietuvoje, bet ir tikrieji valstybės ambasadoriai užsienyje. Jų darbai matomi visoje Europoje ir už jos ribų, o profesionalumas pelno pagarbą bei pripažinimą tarptautinėje arenoje. Todėl ši šventė – tai ne tik padėka už nuveiktus darbus, bet ir mūsų pasididžiavimas kiekvienu statybininku“, sakė D. Gedvilas.
Profesinės šventės proga statybininkus sveikinęs Seimo pirmininkas Juozas Olekas sakė, kad tai pirmoji jo kalba po išrinkimo į svarbias valstybei pareigas.
Ypatingą pagarbą šiemet pelnė keturi statybų sektoriaus atstovai, kuriems buvo įteikti LSA Lietuvos Statybininko garbės ženklai už ilgametį, atsakingą darbą, profesionalumą ir svarų indėlį į sektoriaus pažangą. Šis apdovanojimas skirtas investicinių projektų valdytojui Pranui Šliumpai, UAB „Autokausta“ darbų vadovui Vaidui Pravackui, UAB „Inti“ generaliniam direktoriui Rolandui Raižiui, AB „Kauno tiltai“ Vilniaus kelių tiesimo projektų nr. 2 projektų vadovui Gediminui Turčinskui ir Jonui Varkaliui.
Vyriausiasis darbo inspektorius Jonas Gricius taip pat pasveikino statybininkų bendruomenę ir LSA prezidentui D. Gedvilui įteikė VDI garbės ženklą už indėlį stiprinant darbuotojų saugą Lietuvoje.
Šventę vainikavo 12-oji Statybininkų olimpiada, kurioje dalyvavo net 150 statybų sektoriaus atstovų. Jie varžėsi dvejetų teniso, padelio, krepšinio 3x3 ir taktinio šaudymo lazeriniais ginklais rungtyse. Olimpiados nugalėtoja tapo UAB „Naresta“ komanda, kurie moka ne tik statyti, bet ir juokauti.
Prie pavakarių stalo, arbatos ir kavos puodelio…
Renginio dalyviai grupelėmis dalijosi mintimis apie praeities įvykius, dabarties planus, ateities sumanymus. Vytautas Jonaitis, buvęs Statybos ir urbanistikos ministerijos darbuotojas, prisiminė laikus, kai į darbą jį priėmė tuometinis Aplinkos ministras Algirdas Nasvytis, kuris teigė: „Tvirtos ne priklausomybės, valstybės ateities nesukursime be statybininkų. Jie stato namus. Namas – šeimos tvirtovė. Daug šeimų – tai jau tautos tvirtovė. Pasistatęs namą žmogus tampa sėslus. Čia jis gyvena, dirba. Tie, kurie dirba tikrą darbą, daug racionaliau žiūri į politinį gyvenimą. Statybininkas turi būti aktyviu žmogumi… Darbas yra didžiulė politika…“ (laikraštis „Statyba“, 1992 m. nr.117).
Alfonsas Jaras, buvęs AB „Montuotojas“ vadovas ir Statybininkų asociacijos viceprezidentas, prisiminė, kad ankstesniais laikais vadovais dirbo ilgą laiką, deja dabar turįs daug pavyzdžių, kuomet vadovai labai dažnai keičiasi, o tai kenkia darbų sėkmei…“
Profesinio rengimo atstovai dalinosi mintimis apie tai, kad gyvenimo tikrovėje dažnai tenka pačiam kurti ateitį, todėl reikia keisti įgūdžius, specialybes ir tam reikalingi kvalifikacijos pažymėjimai, todėl daug dėmesio, mokymų skiria statybininkų specialybėms, perkvalifikavimams. Kita vertus darbininkiškos profesijos – labai reikalingos, o tokie specialistai gauna gerus atlyginimus.
Muzikinę programą statybininkams atliko solistai Ona Kolobovaitė ir Egidijus Bavikinas, kurie į savo dainas įjungė ir klausytojus.
Inžinierė Edita Smetonaitė
Dr. Juozas Šalčius
Editos Smetonaitės nuotraukos
„XXI amžius“, 2025 m. spalio 10 d., nr. 37–38 (2650–2651)