Šviesios mintys iš Patašinės

Patašinės parapijiečiai ir kunigas Arnas džiaugėsi juos aplankiusiu vyskupu Rimantu Norvila

Vilkaviškio vyskupijoje

Marijampolės dekanate

Pastebėjome, jog Patašinės Šv. Kryžiaus Išaukštinimo parapijos klebonas kun. Arnas Budrius savo feisbuko paskiroje viešina ne tik sau, bet ir visai parapijai svarbius dalykus.

Tai gali sudominti ir platesnį ratą žmonių. Ir kaip nepasidžiaugsi, jei mažos parapijos mažą bažnytėlę aplanko, šv. Mišias aukoja ir su tikinčiaisiais pabendrauti laiką skiria vyskupijos ganytojas. 

Štai spalio paskutinį sekmadienį Patašinėje šv. Mišias aukojo Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila. „Meldėmės už Patašinės parapiją, gyvus ir mirusius parapijiečius. Šiltai jį pasitikusiems parapijiečiams, artėjant Visų Šventųjų iškilmei ir Vėlinėms – maldų už visus mirusiuosius dienai, ganytojas priminė pagrindinę kiekvieno žmogaus siekiamybę – amžinąjį gyvenimą, kuris nepalyginamai daugiau už mūsų kasdieniškus žemiškus siekius. Po šv. Mišių parapijiečiai galėjo pabendrauti su ganytoju bend­

ruomenės namuose. Patašinės parapijiečiai nuoširdžiai dėkoja vyskupui už bendrą maldą ir dvasinį pastiprinimą“, – skelbia kunigas Arnas.

Po kelių dienų kunigas pasidalijo Marijampolės TV laidos „Žvilgsnis giliau“ įrašu apie dvasinį pokalbį. Pokalbyje su laidos vedėja kunigas Arnas aiškina apie nuo seniausių laikų bažnyčioje žinomą tarnystę – dvasinį palydėjimą, akcentuodamas, kad krikščioniui geriausia keliauti tikėjimo kelionę ne vienam. Tas, kas yra šalia gali padėti, sustiprinti įžvalgomis, pasidalinti tikėjime kylančiais dvasiniais išgyvenimais. Kunigas paaiškina, kuo skiriasi dvasinis pokalbis ir išpažintis, akcentuoja, kad dvasinis pokalbis padeda geriau pasiruošti išpažinčiai. Primena, kad krikščionys esame kviečiami skaityti vadinamuosius laiko ženklus, per kiekvieną kasdienybės akimirką atpažinti Dievo vedimą ir suprasti, kad kai yra Dievo veikimas, gundo ir piktoji dvasia. Kunigas paaiškina, kad dvasinis pokalbis gali vykti ne tik su dvasininku, bet ir su tam specialiai pasiruošusiu žmogumi. Dvasiniam palydėtojui pasiruošimas būtinas, nes ir Kristus yra pasakęs: ar gali aklas vesti aklą. Dvasinį palydėtoją žmogus turi pasirinkti pats, apie rekolekcijų ir dvasinių pokalbių galimybes skelbiama ir internete. Kunigas akcentuoja ir tai, kad dvasinio pokalbio poreikis individualus, galimas nebūtinai giliai tikinčiam žmogui, bet ieškančiam, norinčiam pagilinti savo tikėjimą. Primena senesnių laikų situaciją, kai žmonės plūsdavo dvasiniams pokalbiams pas Tėvą Stanislovą. Deja, šių laikų žmogus, save laikantis kataliku, vengia gilintis į tikėjimo gelmę, veikiau tenkinasi Pirmajai Komunijai besiruošiant užsilikusiomis žiniomis. Antra vertus, kun. Arnas Budrius pasidžiaugia, kad vis dėlto yra jaunimo, besidominčio ir besigilinančio į tikėjimo slėpinį. Tai akivaizdu matant jaunus žmones rekolekcijose, Taizė susitikimuose. 

Kunigo Arno mintys turėtų  būti svarbios ir užvedančios „ant kelio“ ruošiantis išgyventi Adventą, Jėzaus Kristaus gimimo šventės laukimą…

„Kataliko“ informacija

„Katalikas“, 2024 m. lapkričio 22 d., nr. 22 (457)