Tikintiesiems atverta Valavičių koplyčia
Gruodžio 12 dieną Vilniaus Šv. vyskupo Stanislovo ir šv. Vladislovo Arkikatedroje tikintiesiems atverta Valavičių (Karališkoji) koplyčia ir pašventintas jos altorius. Apeigoms vadovavo Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas.
„Maždaug prieš metus Katedros kunigai nusprendė, kad reikėtų pasirūpinti šios paskutinės neatvertos Vilniaus arkikatedros koplyčios atnaujinimu ir atvėrimu Katedros lankytojams. Žinią džiugiai sutiko tiek bendruomenės nariai (jų lėšomis ir buvo sutvarkyta ši koplyčia), tiek Vilniaus miesto gidai, laukdami, kada šį baroko perlą bus galima lankyti ir čia melstis“, – pasakoja Vilniaus arkikatedros vikaras, koplyčios atnaujinimo globėjas kun. Mozė Mitkevičius. Pasak jo, Valavičių koplyčios grožis ir kultūrinis palikimas gali pasitarnauti ir žmonių tikėjimui, todėl ši vieta tikintiesiems yra ne mažiau reikšminga nei žmonėms, besidomintiems religiniu, kultūriniu ar meniniu paveldu.
Ši koplyčia įrengta 1473 metais Lietuvos Didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Kazimiero Jogailaičio rūpesčiu. Nuo pat pradžių Karališkąja vadinama koplyčia buvo dedikuota Švč. Mergelei Marijai, šv. Andriejui ir šv. Stanislovui ir skirta karališkosios šeimos narių laidojimui. Po koplyčia esančioje kriptoje ir buvo palaidotos Kazimiero Jogailaičio žmona Elžbieta Habsburgaitė, Žygimanto Augusto žmona Barbora Radvilaitė. Po koplyčia buvo aptikti 23 žmonių palaikai. Pirmoji karalaičio Kazimiero palaidojimo vieta irgi buvo būtent ši koplyčia. Jam tapus šventuoju, Lietuvos-Lenkijos valdovas Zigmantas Vaza nusprendė skirti Kazimierui didesnę koplyčią ir ėmėsi derybų su Vilniaus vyskupu Eustachijumi Valavičiumi dėl koplyčių mainų. Dabartinė Šv. Kazimiero koplyčia kaip tik ir priklausė Valavičių šeimai. Taip galiausiai Karališkoji koplyčia įgavo Valavičių koplyčios pavadinimą. Joje buvo palaidotas Vilniaus vyskupas Eustachijus Valavičius. Jo atminimui koplyčios kairėje pusėje įrengta paminklinė lenta su vyskupo biustu.
Vilnensis.lt
„Katalikas“, 2024 m. gruodžio 20 d., nr. 24 (459)