Turiningas keliavimas po Panevėžio apylinkes

Lietuvių kalbos ir Kristijono Donelaičio draugijos Panevėžio skyrių vadovė Lionė Lapinskienė balandžio 16 dieną surengė labai turiningą sambūrį-pažintinę kelionę po Panevėžio rajoną.

Tai buvo skirta Juozo Balčikonio, Juozo Tumo-Vaižganto, Maironio ir knygnešių keliams pažinti. Aplankyta nepaprastai daug iš anksto numatytų ir pakeliui papildomai sumąstytų vietovių, prisiminta istorija, daug garbingų asmenų.

Pirmiausia sustota prie Naujamiesčio kapinių, aplankytas Jono Juozo Palukaičio kapas. Čia dalyviai pagerbė šio krašto šviesuolio atminimą, uždegė žvakę, sukalbėjo maldą. Laikas nuo objekto iki objekto buvo paskaičiuotas minutėmis, o kadangi  kelionės pradžioje sutaupėme laiko, todėl nenumatytai užsukome į veikiančias Naujamiesčio karaimų kapines. Čia buvo kalbėta apie karaimų tautos atkeliavimo į Lietuvą istoriją, jų papročius.

Per Naujamiestį keliavome į Vadaktėlius. Sustojome prie metų ir sniego naštos neatlaikiusio medinio Vadaktėlių dvaro pastato, priklausiusio dvarininkams Kopanskaims. Su mumis vykęs muziejininkas Audrius Daukša sakė: „Jūs gal paskutiniai matot šį begriūvantį pastatą“. Vadaktėliuose aplankyta Šv. Jono Nepomuko bažnyčia, kur 1902-1905 m. dirbo kun. Juozas Tumas-Vaižgantas. Parymojome prie Vaižganto ąžuolo, prisėdome ant Vaižganto suolelio. Ap­lan­kėme knygnešių Kazimiero Ūdros ir Augustinos Ūdraitės kapą, Vidugirių, Akelaičių, Urbšių, Kopanskių šeimos kapavietes. Prie kapų buvo uždegtos atminimo žvakės, sukalbėta malda. 

Vykdami į Garšvių kaimą, sustojome prie Udrų dvaro, kuris bandomas prikelti naujam gyvenimui. Garšviuose kelionės dalyviai sustojo prie paminklo Garšvių knygnešių draugijai, primenančio svarbų Lietuvos išgyventą istorijos laikotarpį – spaudos draudimą. Atvykus į Ustronę, aplankytas J. Tumo-Vaižganto ir knygnešių muziejus. Čia vyko doc. dr. Birutės Briaukienės (LSMU, Kaunas) knygų „Oftalmologijos profesorius Petras Avižonis Lietuvai skyrė gyvenimą“ ir „Raidžių tėkmė – žodžių gelmė“ sutiktuvės. Jis suteikė dar daugiau žinių apie iškilius Lietuvos žmones. Muziejininkas A. Daukša papasakojo apie knygnešius ir padeklamavo keletą Justino Marcinkevičiaus eilėraščių. Žvarboką dieną šviečiant ir šildant saulei, kelionės dalyviai kieme pasivaišino kava, arbata, A. Daukšos atsivežta gardžia duona bei pačių atsivežtais vieno kąsnio užkandžiais.

Kelionė tęsėsi link Leonardavo, kur aplankytas skulptoriaus Alfredo Pajuodžio parkas „Mėnulio akmuo“, išsiskiriantis originaliais meniniais sprendimais. Krekenavos kapinėse pagerbtas knygnešys Kostas Stiklius. 

Pasakojant vargonininkui Mantui Masiokui, aplankyta Krekenavos Švč. M. Marijos ėmimo į dangų Bazilika. Susipažinta su Bazilikos restauruotu vidumi, vitražais, paveikslais, skulptūromis, Maironio ir čia klebonavusiųjų atminimo ženklais.

Besigrožėjant atgimstančia gamta, pasiekėme Linkaučius. Sustota ties buvusio dvaro vieta – visuomenės veikėjos Felicijos Bortkevičienės, Gabrielės Petkevičaitės-Bitės bendražygės, gimtinės vieta. Čia neseniai atidengtas atminimo akmuo su pritvirtinta lenta. Vėliau sustota Varnakalnyje, kur stovi Maironio suolelis ir didelis lauko riedulys. Pavažiavus, einant miško pakraščiu, dalyvius džiugino gražiai žydinčios žibutės, plukės, čiulbantys paukšteliai. Nuėje apžiūrėjome Rapolo akmenį Nevėžio upės šlaite.

Ilgiau užtrukta Švenčiuliškių kapinaitėse, kol aplankyta iš girnapusių, akmenų sukurti paminklai – knygnešiams, motinoms, savanoriams, laisvės gynėjams.

Ėriškiuose aplankyta biblioteka, joje kalbininko akademiko Jono Balčikonio atminimo kambarys. Po to nukeliauta į kapines, esančias aplik Ėriškių bažnyčią, aplankytas akademiko kapas bei netoli esantis pirmosios jo mokytojos, da­raktorės Vincentos Kra­niaus­kai­tės ka­pas. Sostota prie stoga­stul­pio, žyminčio J. Balčikonio gimti­nės vietą.

Upytėje sustota prie neseniai pastatyto paminklo žemdirbiams netoli legendomis apgaubto Čičinsko kalno. Paskui ant jo užlipome. Truputį pavažiavus žvyrkelių aplankyta įspūdinga 1861 metais pastatyta dvejų aukštų akmens-mūro Memenčių koplytėlė.

Ši pažintinė kelionė suteikė galimybę ne tik aplankyti svarbias Aukštaitijos vietas, bet ir geriau pažinti Lietuvos istoriją, kultūrą bei iškilių asmenybių palikimą. Nuoširdžiai dėkojame ekskursijos organizatorei Lio­nei Lapinskienei.

Ona Striškienė, 
Kristijono Donelaičio draugijos Panevėžio skyriaus narė

Bronės Slapšienės nuotraukos

„Abipus Nemuno“, 2026 m. gegužės 8 d., nr. 9 (258)