Tvarkomi puošniausi Telšių vartai
Ant Insulos kalvos
Telšių bernardinų vienuolyno ir kunigų seminarijos statinių kompleksas, stovintis ant vienos iš septynių Telšių miesto Insulos kalvos, yra nacionalinio lygmens kultūros paveldo kompleksas, paskelbtas paminklu, ir yra vienas svarbiausių Žemaitijoje.
Kompleksą sudaro Šv. Antano Paduviečio Katedra, vienuolyno namas, kunigų seminarija, šventoriaus vartai ir Antano Gargaso bei Izidoriaus Noreikos kapas.
Šiuo metu baigiami šventoriaus vartų tvarkybos darbai. Taikomųjų tyrimų ir tvarkybos darbų projektas buvo parengtas 2024 metais. Pradžioje atlikti tyrimai – architektūriniai, konstrukcijų, tinko skiedinių cheminiai ir granuliometriniai, įgertos drėgmės, užterštumo vandenyje tirpiomis druskomis ir biologiniai tyrimai, metalinių dalių (kryžiaus, vartų ir turėklų) instrumentiniai tyrimai ir kt.
Vizualinės apžiūros metu nustatyta, kad tinkuotų plytų mūro šventoriaus vartų būklė yra prasta. Drėgmės ir druskų ypač pažeista cokolinė statinio dalis, piliastruose užfiksuoti nuo drėgmės atšokę, kapiliarais suaižėję tinko fragmentai, ištrupėjęs, erozijos paveiktas plytų mūras, biologiškai pažeistas (apnašomis užsinešęs) tinkas. Taip pat stipriai drėgmės pažeisti (tikėtina, kad dėl nesandaraus apskardinimo) centrinės dalies profiliuoti karnizai, frontono voliutos.
Tyrimų tikslas buvo užfiksuoti ir nustatyti išlikusius autentiškus, pakitusius ar prarastus architektūrinius elementus, identifikuoti istorinius elementus, pirmines architektūrines formas, patikslinti statinio statybos etapus, apibendrinti anksčiau atliktų tyrimų ir surinktos dokumentacijos duomenis ir pan.
Tvarkybos darbai atliekami pagal UAB „Enero“ (projekto vadovė Judita Balaišytė) parengtą tvarkybos darbų projektą. Darbus atlieka UAB „Telšių meistras“. Lėšos skirtos iš Nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkybos darbų (paveldotvarkos) programos.
Bažnyčios istorija
Telšių bernardinų vienuolynas įsteigtas 1624 metais. Jo fundatorius – Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Žygimantas III Vaza (1587–1632), vėliau LDK pakancleris, Telšių seniūnas Povilas Sapiega (1565–1635).
1650 metais teritorijoje pastatyti mediniai vienuolyno pastatai, medinė bažnyčia. Tais pačiais metais išmūrytas Loreto namelis, vadinamas Loreto koplyčia. Nuo 1702 metų buvo tęsiamos dar XVII amžiaus pabaigoje pradėto statyti mūrinio vienuolyno namo statybos. 1761 metais pradėta statyti mūrinė bažnyčia. Su pertraukomis kompleksas buvo statomas iki 1791 metų.
Šios bažnyčios istorija sena ir įdomi. 1794 metais bažnyčią konsekravo Žemaičių vyskupas sufraganas Tadas Juozapas Bukota. Statant bažnyčią, į ją integruotas 1650 m. statytas mūrinis Šv. Loreto namelis-koplyčia. Renesanso-klasicizmo stiliaus bažnyčios altoriui suteiktas Šv. Antano (1195–1231), Žemaitijoje vieno geriausiai žinomų šventųjų, titulas.
Klaustukai dėl vartų statybos metų
Dėl tvoros su vartais statybos laikotarpio ir jos autoriaus skirtingi istorikai ir kraštotyrininkai neturi vieningos nuomonės. Kaip teigia meno istorikas Adomas Butrimas, „daugiausiai painiavos istoriografijoje kyla dėl įspūdingų bažnyčios šventoriaus vartų“. Neaiškumų kyla, nes kraštotyrininkas Bronius Kviklys savo išleistame enciklopediniame leidinyje nurodo, kad „Šventoriaus vartai labai dideli – puošnus baroko paminklas“. Remiantis šiuo teiginiu, galima daryti prielaidą, kad šventoriaus vartai buvo pastatyti tuo pat metu, kaip bažnyčia. Tačiau tyrinėjant istorinius duomenis šį kraštotyrininko B. Kviklio teiginį galima atmesti kaip klaidinantį, nes šventoriaus vartai atsirado vėliau negu bažnyčia.
Architektūros istorikė Nijolė Lukšonytė nurodo, kad vartus, „romantizmo dvasia atgaivindamas baroko motyvus, suprojektavo architektas Fulgentas Rimgaila“. Tačiau šią istorikės išsakytą nuomonę paneigia viena pirmųjų Telšių miesto panoraminių nuotraukų, darytų 1870 metais, joje matosi jau F. Rimgailos suprojektuotas bokštas, tačiau šventoriaus vartų nėra. Tuo tarpu kraštotyrininkas Kazys Misius žinyne apie katalikų bažnyčias nurodo, kad „architektas P. Serbinovičius 1893 metais suprojektavo šventoriaus tvorą ir vartus, 1896 metais parengė bažnyčios remonto projektą.“ Nekilnojamųjų kultūros vertybių registre nurodoma, kad bažnyčios šventoriaus tvoros su vartais autorius – Kauno gubernijos architektas Piotras Serbinovičius, tiesa, duomenys pateikti su klaustuku (?).
2005 metais, minint Telšių miesto 555 metų jubiliejų, Katedros šventoriaus vartuose pastatytos jos globėjo Šv. Antano Paduviečio ir Telšių miesto globėjo Šv. Stanislovo skulptūros, sukurtos skulptoriaus Arūno Sakalausko.
Rengiant Telšių bernardinų vienuolyno ir kunigų seminarijos statinių komplekso šventoriaus vartų taikomųjų tyrimų ir tvarkybos (remonto, restauravimo) darbų projektą, atliekant architektūrinius tyrimus, vadovautasi Nekilnojamųjų kultūros vertybių registro duomenimis, t. y., kad tvora su vartais 1893 metais suprojektuota architekto Piotro Serbinovičiaus. Šiuos duomenis patvirtina 1870 metais daryta Telšių miesto panoraminė nuotrauka ir 1875 metų Napoleono ordos piešinys.
Šventoriaus vartai – istorizmo architektūros, neobaroko ir neoklasicizmo stilių statinys, su šiam laikotarpiui būdinga puošnaus dekoro ir reljefiškų detalių gausa. Vartai yra simetriškos kompozicijos, stačiakampio plano, suskaidyti į tris dalis. Dviejų tarpsnių pagrindinė dalis su centriniais, dvivėriais metalo ažūro vartais apjuosta stambiu profiliuotu karnizu ir užsibaigia atiku su trikampiu frontonu, paremtu voliutomis. Abipus įėjimo, tarp piliastrų, įkomponuotos arkinės nišos. Abipus pagrindinės dalies įkomponuoti vieno tarpsnio vartai su vienvėriais metalo ažūro varteliai, apjuosti profiliuotu karnizu.
2013 metais minint žemaičių krikšto 600 metų jubiliejų frontono centre buvo įrengta marmurinė lenta su užrašu.
Kultūros paveldo departamento informacija
Aurelijos Ričkuvienės (KPD) nuotrauka
„Abipus Nemuno“, 2025 m. lapkričio 21 d., nr. 22 (247)