Ukrainos tapytojo paroda
Aldona Ramanauskienė
KUPIŠKIS. Vasario 22 dieną viešojoje bibliotekoje pristatyta Ukrainos liaudies menininko, tapytojo Nestoro Kizenko (1926-2007) paroda, veikusi beveik mėnesį. Jos autorius gimęs Bižo vienkiemyje prie Choruživkio. Piešti jis pradėjo anksti, dar mokykloje. Jo piešiniuose atsispindėjo vaikiški vaizdai ir fantazijos.
Vėlesni gyvenimo įvykiai: 4 klasės mokykloje, 1930-ųjų bado metai ir karas, šešiolikametis jaunuolis vokiečių išvežtas į Vokietiją priverstinių darbų, vėliau 12 metų tarnybos kariuomenėje Bulgarijoje, Kaukaze, Gruzijoje.
N. Kizenko gabumus pastebėjo dar Tbilisio Menų akademijoje, kurioje jis dirbo dailininku. Būsimas dailininkas metus lankė Akademijos meno studiją. Tuo metu ten dėstė europinio lygio meistrai, o tarp jų žymus tapytojas, buvęs leningradietis V. Šuchajev bei paryžietis Kakabadzė.
Stebina šio meistro tapyba, jo kompozicijos, gebėjimas pateikti visą perspektyvos gylį ir harmoningą koloritą, tiksliai apibrėžtą spalvinę gamą, gebėjimu tapyti švaria spalva (be purvo ir juodumo), profesionaliu technikos išmanymu ir taikymu.
Tik 1956 metais N. Kizenko grįžo į gimtąjį kraštą, dirbo dailininku kultūros namuose, mokė vaikus, o laisvalaikiu tapė. Ypatingi jo pasiekimai – gamtovaizdžiai: rytinis rūkas, saulėlydis, rudens lapai, žiemos naktis. Meistras rekonstruoja ukrainietiškos pasaulėžiūros kodą senąjį gamtovaizdį. Į jį įtraukia baltas trobeles, malūnus, cerkves, taip pat kazokus, kobzarius. Dėl to paveikslai įgauna ypatingą filosofinį skambesį, be to, prieš žiūrovus pasirodo užmirštas liaudies idealų pasaulis. Jame jaučiamas meistro ilgėjimasis tos harmoningos aplinkos, kurioje nuo seno formavosi ukrainiečių siela.
1969 metais N. Kizenko tapo Ukrainos valstybės dailės premijos laureatu, nuo 1981-ųjų atsidavė dailės mokytojo ir dėstytojo darbui. Ukrainoje jis buvo vadinamas ,,Kaimo peizažo siela“.
N. Kizenko yra savitas Ukrainos meistriškumo fone. Jo kūriniais susidomėjo kolekcionieriai. Parodos rodytos Ukrainos muziejuose ir galerijose bei užsienyje. 2000 metais N. Kizenko tapo Ukrainos dailininkų sąjungos nariu. 2004 metais jam suteiktas garbingas Ukrainos liaudies dailininko vardas. Realistinė jo tapyba, atspindinti tipišką XIX amžiaus pabaigos XX amžiaus pradžios Ukrainos gamtovaizdį ir buitį, yra ypatingai įdomus Ukrainos meno istorijos fenomenas. Jo darbai yra saugomi Sumų ir Kyjivo, I. Gončiaro muziejuose. Jo garsūs darbai „T. Ševčenkos portretas“, „Kobzarius“, „Holodomoras“, „Bado mirtis“, kuris atspindi tragiškus Ukrainos įvykius, išgarsino tapytoją už šalies ribų. Jis tapė natiurmortus, portretus. Savo drobėse įamžino daugybę kultūros paminklų. Jo darbai vertingi ne tiktai menine, bet ir istorine prasme.
Kupiškyje eksponuota 10 tapybos darbų iš kunigo Rimanto Gudelio asmeninės kolekcijos. Parodos pristatymą vedė Kupiškio viešosios bibliotekos direktorius Algirdas Venckus. Į parodos pristatymą atvyko Bistrampolio dvaro valdytojas, Palėvenės parapijos klebonas kun. dr. Rimantas Gudelis, būrys kupiškėnų, parapijos žmonių, Kupiškio rajono savivaldybės meras Algirdas Raslanas, vicemeras Valdas Šateika. Renginio dalyviai dalinosi prisiminimais, pamąstymais apie Ukrainą, šiandieninį jos likimą. Vasario 24 dieną sukako 3 metai nuo karo pradžios Ukrainoje. Taigi jau tris metus niokojama Ukraina, žudomi nekalti žmonės.
Ši kolekcija yra žymiai gausesnė, Kupiškyje eksponuota tik dalis jos. Iki kovo 5 dienos ši paroda, bet žymiai gausesnė, eksponuota Šiaulių miesto Kultūros centro ,,Laiptų galerijoje“.
Autorės nuotrauka
„Abipus Nemuno“, 2025 m. kovo 21 d., nr. 6 (231)