Vasario sukaktys

1890 02 01 Bukončių k., Mažeikių r., gimė Povilas Plechavičius, Lietuvos kariuomenės karininkas, generolas leitenantas. Dalyvavo I Pasauliniame kare, Pilietinio karo Rusijoje metu kovojo su bolševikais. 1918 m. grįžo į Lietuvą, organizavo partizanų būrius. 1918 11 15 paskirtas Sedos apsaugos vadu., pertvarkė Žemaičių partizanų rinktinę į savanorių dalinius. 11 23 įstojo į Lietuvos kariuomenę. 1919 02 18 paskirtas Sedos,  lapkritį – laikinai Mažeikių komendantu. Nuo 11 01 tarnavo 5-ajame pėstininkų LDK Kęstučio pulke.

Dalyvavo kovose su bolševikais, bermontininkais ir lenkais. 1920-1921 m. tarnavo 1-ajame ir 2-ajame raitelių pulkuose. 1921 05 17 paskirtas eiti 1-ojo raitelių pulko vado pareigas, o 1922 03 03 patvirtintas pulko vadu. 1924 m. baigė Aukštuosius karininkų Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Vytauto kursus 1924-1926 studijavo Prahos generalinio štabo akademijoje. 1926 09 16 paskirtas Aukštųjų karininkų Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Vytauto kursų lektoriumi. Kylant šalyje anarchijai ir bolševikiniam smurtui slaptoji karininkų sąjunga nutarė imtis kraštutinių priemonių – organizuoti perversmą. Vadovauti perversmui paskyrė majorą P. Plechavičių. 1926 12 17 kariškiai valstybės valdymą perėmė savo žinion. Prezidentas Kazys Grinius atsistatydino, Seimas prezidentu išrinko A. Smetoną. 1926 12 31 P. Plechavičius paskirtas Vyriausiojo štabo kavalerijos inspektoriumi, kartu ėjo ir štabo valdybos viršininko pareigas. 1927 07 31 paskirtas kavalerijos viršininku, o 08 26 – Vyriausiojo štabo viršininku. 1929 02 10 jam buvo suteiktas generolo leitenanto laipsnis ir paties prašymu išleistas į atsargą. Ūkininkavo Čiūtelių ūkyje, Šiaulių ap. 1940 06 15 pasitraukė į Vokietiją. 1941 m. grįžo į Lietuvą, 1944 m. išplitus karo metu savivalei ir banditizmui, vokiečių okupacinei valdžiai leidus, suorganizavo Lietuvos Vietinę Rinktinę (LVR). 1944 02 01 paskirtas LVR vadu. Per trumpą laiką surinko 19.500 karių ir karininkų – faktiškai buvo atkurta Lietuvos kariuomenė, pavaldi tik Lietuvos karinei vadovybei. Tai analogo neturintis reiškinys okupuotoje valstybėje. Atsisakius LVR įtraukti į SS ir Vermachtą (vokiečių kariuomenę), 1944 05 15 okupantų suimtas ir išvežtas į Salaspilio koncentracijos stovyklą. Karui baigiantis pervežtas į Vokietiją. Sovietų slaptosios tarnybos dėjo didžiules pastangas, netgi griebėsi šantažo ir apgaulės, kad anglų okupacinė valdžia išduotų jiems generolą, bet tai jiems nepavyko – 1949 m. gen. P. Plechavičius emigravo į JAV. Apdovanotas pirmo laipsnio Vyčio kryžiumi, Latvijos Aizsardzibas biedribas bronzos medaliu, Italijos karaliaus Corona d’Italia antro laipsnio ordinu, Amerikos lietuvių legiono Vyčio kryžiumi su Amerikos idealų simboliu, Lietuvos 10 metų nepriklausomybės sukakties medaliu, Kunigaikščio Gedimino II laipsnio ordinu. Mirė 1973 12 19 Čikagoje. Palaidotas Šv. Kazimiero tautinėse kapinėse. Prie kapo duobės jo bendražygis gen. S. Dirmantas kalbėjo: „Kaip tikras karys, veiksmo, o ne žodžių žmogus, velionis nebuvo kalbus ir tomų neprirašė. Jo nuveikti darbai ir nepalūžtantis ryžtas yra sektini pavyzdžiai, kaip reikia aukotis už tautos idealus“.

1935 02 01 Širvintose gimė Jonas Kronkaitis, Lietuvos kariuomenės vadas, generolas majoras. 1944 m. su tėvais pasitraukė į Vakarus. 1958 m. baigė Konektikuto universitetą, įgijo pramonės vadybos bakalauro, kartu ir reguliariosios kariuomenės leitenanto laipsnį. Baigęs Pėstininkų vadų ir reindžerių kursus, paskirtas į Vokietiją šarvuočių pėstininkų bataliono būrio vadu, iš ten perkeltas į Antrąjį kavalerijos pulką ir jame tarnavo iki 1963 m. Vykstant Vietnamo karui, 1965 m. paskirtas JAV sausumos pajėgų Vietname Ginklų skyriaus viršininku. 1971-1973 m. – JAV kariuomenės gen. inspekcijos inspektorius, 1973-­1975 m. bataliono  vadas, 1975-­1976 m. divizijos logistikos skyriaus viršininkas. 1978 m., baigęs JAV sausumos pajėgų karo koledžą vadovavo Ginkluotės įsigijimo tarnybai. 1981 m., baigęs Gynybos sistemų valdymo koledžą, paskirtas valdomų sviedinių ir artilerinio ginklo sistemų kūrimo jungtinio (sausumos kariuomenės ir laivyno) projekto vadovu ir dirbo juo iki 1985 m., kol perėjo į rezervą. 1991 m. – Baltijos instituto tarybos narys. Vienas iš jo steigėjų. 1997-1999 m. – Lietuvos krašto apsaugos viceministras. 1999 07 01–2004 06 20 – Lietuvos kariuomenės vadas. Brigados generolas. 2003 m. apdovanotas  Vytauto Didžiojo ordino Karininko kryžiumi. Dalyvavo JAV lietuvių bendruomenės veikloje. 2006  m. įkūrė visuomeninę organizaciją Piliečių Santalka; dirba jos tarybos pirmininku. 2007 m. tyrė Vytauto Pociūno žūties aplinkybes. Tų pačių metų lapkritį, dėl  komisijos neveiklumo atsistatydino. 

1940 02 01 Vilniuje mirė Pranas Klimaitis, Lietuvos vi­suo­menės ir karinis veikėjas, žurnalistas, Lietuvos ka­riuo­menės majoras. 1903 m. baigė Veiverių mokytojų seminariją, nuo 1904 m. dirbo „Vilniaus žinių“ redakcijoje. 1905 m. pabaigoje buvo vienas Didžiojo Vilniaus seimo organizacinio komiteto ir seimo sekretorių. 1905 m. įsteigė Lietuvių mokytojų sąjungą. Nuo 1906 m. mokytojavo. 1906-1907 m. redagavo laikraštį „Lietuvis“. 1916 m. sausį mobilizuotas į Rusijos kariuomenę. 1916 m. baigė karo mokyklą Maskvoje. 1917 m. dalyvavo Rusijos lietuvių seime Petrograde. Rusijos kariuomenėje organizavo lietuvių karinius dalinius. Bolševikų suimtas, 1918 01–05 kalintas. 1918 07 Sibire mobilizuotas į Kolčako armiją. Nuo 1919 07 tarnavo karininku Vytauto Didžiojo lietuvių Sibiro batalione, tragiškomis 1919 11-12 buvo  III kuopos vadas. Išvengė mirties Čeremuškino žudynėse. 1920 08 pasikeitus belaisviais ir įkaitais grįžo į Lietuvą. 1920 09 mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę, dalyvavo Nepriklausomybės kovose su lenkais. 1922-1925 m. tarnavo Generalinio štabo žvalgybos skyriuje, kartu buvo Lietuvos šaulių sąjungos vadas, majoras (1925). Per 1923 01 Klaipėdos krašto sukilimą buvo sukilėlių vado pavaduotojas, su kitais parengė Klaipėdos užėmimo operaciją. Aktyvus 1926 12 17 perversmo veikėjas. Nepatenkintas tautininkų veiksmais 1927 01 bandė rengti naują perversmą, trumpai buvo suimtas.Vėliau vertėsi žurnalistika. Gimė 1885 01 08 Papartynuose, Sintautų vlsč.

1950 02 01 LSSR MGB 2N valdybos, I-ojo skyriaus 28 išlaikomų parsidavėlių algalapyje išmokėta 254.480 rb. Iš jų Juozas Markulis gavo 31.000 kruvinų rublių, rašytojas Kostas Kubilinskas 7.300 rb. ir t.t.

1890 02 02 Šauduvos k., Laukuvos vlsč., Telšių ap., gimė Jonas Gu­daus­kis,  teisi­ninkas, politikas. 1908-­­1914 m. mokytojavo Švendriškiuose (Raseinių aps.) ir Skaudvilėje. Per I Pasaulinį karą buvo Rusijos kariuomenės karininkas. 1918 m. grįžo į Lietuvą. 1933 m. baigė Vytauto Didžiojo universitetą. 1919-1922 m. – Raseinių apskrities viršininkas. 1922 m. pradėjo dirbti teisingumo ministerijoje. 1923-1927 m. – taikos teisėjas Tauragėje. 1927-1933 m. – Panevėžio apygardos teismo pirmininkas. Teisėjaudamas įsigijo brandos atestatą, baigė Lietuvos universiteto teisės fakultetą. 1933-1940 m. – Apeliacinių rūmų pirmi­ninkas. 1937-1938 m. – Lietuvos tei­si­ninkų draugijos pirmininkas. 1938 12 05–1939 03 28 XIX (Vl. Mirono) ministrų kabinete buvo Lietuvos Respublikos teisingumo ministras. SSRS okupavus Lietuvą, 1940 11 08 NKVD suimtas ir 6 savaites kalintas Kauno KGB rūsyje, po to Kauno Sunkiųjų darbų kalėjime. Prasidėjus SSRS–Vokietijos karui, 1941 06 23 iš kalėjimo išlaisvintas. Vokiečių okupacijos laikotarpiu (1941-1944) Apeliacinių rūmų ir Vyriausiojo tribunolo civilinių bylų skyriaus pirmininkas. Karui baigiantis, 1944 m. išvyko į Vokietiją, kur buvo Lietuvių tremtinių bendruomenės teismo pirmininkas. 1949 06 08 išvyko į Jungtines Amerikos Valstijas. Mirė1980 04 04 Čikagoje.

1920 02 02 Pelesoje, Vilnijoje (dab. Baltarusija) gimė Marija Komenčiūtė-Kruopienė, Pelesos krašto šviesuolė, kovotoja už lietuvybę ir lietuvių teises. Mirė 2003 07 29 Trakų Vokėje. 

1925 02 02 Lietuvoje priimtas Prekybos ir pramonės rūmų įstatymas.  

1925 02 02 pirmą kartą Lietuvoje paleistos į apyvartą savos metalinės (1, 5, 10, 20, 50 centų vario-aliuminio ir 1, 2, 5  litų sidabro) monetos.   

1990 02 02 laikraštyje „Atgimimas“ paskelbta 1991 01 26 Sąjūdžio Seime aprobuota Sąjūdžio rinkiminė programa.

1655 02 03 Išdaguose, Mažoje Lietuvoje, gimė Jokūbas Perkūnas jaunesnysis, kunigas, Įsručio vyskupas. Rinko patarles, sudarė lietuvišką-vokišką žodyną. Mirė Valtarkiemyje 1711 03 19.  

1890 02 03 Kateliškių k., Vabalninko vlsč., Biržų apskr., gimė Vytautas Petrulis. Buvo III (1919 03 12–1919 04 12, P. Dovydaičio), VII (1922 02 02–1923 02 23, E. Galvanausko), VIII (1923 02 23–1923 06 29, E. Galvanausko), IX (1923 06 29–1924 06 18, E. Galvanausko), X (1924 06 18–1925 02 04, A. Tumėno) ministrų kabinetų narys. Vadovavo XI ministrų kabinetui. II-ojo Seimo narys, jo prezidiumo pirmininkas, vienas Lietuvos krikščionių demokratų partijos vadovų. Vadinamas „lito tėvu“. 1940 07 11 bolševikų suimtas, kalintas Kauno kalėjime, ištremtas. 1941 12 03 sušaudytas Uchtos apylinkėse, Komijoje.

1990 02 03 Lietuvos Sąjūdžiui einant į Aukščiausiosios Tarybos rinkimus vyko Sąjūdžio ikirinkiminė konferencija „Lietuvos kelias“. Konferencija vyko Vilniaus Sporto rūmuose. Konferencijoje dalyvavo 3525 delegatai, 174 LPS  Seimo nariai, 27 LPS Seimo tarybos nariai, 173 svečiai, 189 spaudos atstovai, Sąjūdžio remiami kandidatai į Aukščiausiąją Tarybą. Konferencijoje patvirtinta Sąjūdžio rinkiminė programa, nubrėžta atkurtos Lietuvos nepriklausomos valstybės vizija, numatyta Sąjūdžio ateitis ir pristatyti kandidatai į Aukščiausiąją Tarybą.

1515 02 04 Nesvyžiuje (dab. Baltarusija) gimė Mikalojus Radvila Juodasis, Lietuvos savarankiškumo gynėjas, reformacijos rėmėjas, kunigaikštis, LDK didysis maršalka (1544-1565),  LDK kancleris (1550-­1565), Vilniaus vaivada (1551-1565), diplomatas. Mirė 1565 05 28 Lukiškėse, Vilniuje. Palaidotas Dubingiuose, evangelikų reformatų bažnyčios rūsiuose.

1565 02 04 žemaičiai nugalėjo švedus ties Damulinde.

1710 02 04 Varšuvos seime Rusijos kariuomenės remiamas Augustas II antrą kartą pripažintas Lenkijos ir Lietuvos karaliumi.

1895 02 04 Randamonių k., Merkinės vlsč., Alytaus ap., gimė Morkus Akstinas. Pirmojo pasaulinio karo metu šeima pasitraukė į Rusiją. Maskvoje baigė 6 gimnazijos klases. Grįžęs mokytojavo Merkinėje, 1919 m. tapo savanoriu. Po nepriklausomybės kovų 1920-1922 m. dirbo policijos nuovados viršininko pav. Virbalyje, 1922-1928 m. policijos nuovados viršininku Panevėžyje, Prienuose, Marijampolėje. 1928 m. paskirtas Kauno sunkiųjų darbų kalėjimo virš. pav., 1929 m. – Kretingos kalėjimo viršininkas. 1924-1940 m. Šaulių sąjungos narys. 1941 06 14 sovietų valdžios suimtas, kalintas Šiaurės Uralo lageryje Sverdlovsko sr. 1943 02 05 sušaudytas Sverdlovske. Šeima 1941 06 14 ištremta į Altajaus kraštą. Vaikai – Laimutė ir Gediminas (1926 06 03 – žuvo 1959 08 02; žinomas alpinistas) vėliau iš tremties pabėgo.                         

1925 02 04 sudarytas XI-asis Lietuvos Respublikos ministrų kabinetas. Gyvavo iki 1925 09 25. Ministras pirmininkas – Vytautas Petrulis; ministrai: Užsienio reikalų – Voldemaras Čarneckis; Vidaus reikalų – Antanas Endziulaitis; Krašto apsaugos – Teodoras Daukantas; Teisingumo – Antanas Tumėnas; Finansų – Vytautas Petrulis; Žemės ūkio – Mykolas Krupavičius; Susisiekimo – Balys Sližys; Švietimo – Kazys Jokantas. Pusė šio kabineto narių (V. Petrulis, V. Čarneckis, A. Endziulaitis ir K. Jokantas) buvo bolševikų sušaudyti, kita pusė emigravo ir mirė užsienyje (T. Daukantas – Argentinoje, A. Tumėnas – Austrijoje, M. Krupavičius ir B. Sližys – JAV).          

1945 02 04 Pigonių k., Musninkų vlsč., partizanų mūšio su NKVD kariuomene metu, žuvo Didžiosios Kovos partizanų rink­tinės vado Jono Misiūno-Žalio Velnio (1911 01 15–1947 03 11) žmona Ona Krivickaitė-Misiūnienė. Po jos žūties visi trys Misiūnų vaikai – Kęstutis (1937–­1995), Rimgaudas (1937–2013) ir Vytautas (1944–2018) išvežti į vaikų namus Karaliaučiaus srityje.

1945 02 04–02 11 vyko Jaltos konferencija, kartais vadinama Krymo konferencija ar, slaptu  pavadinimu – „Argonautų susitikimas“. Nujaučiant, kad Antrasis pasaulinis karas eina į pabaigą, Kryme, Livadijos rūmuose, susitiko pagrindinių kariaujančių su Vokietija, valstybių vadovai: Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas V. Čerčilis, JAV prezidentas F. Ruzveltas ir SSRS vadovas J. Stalinas. Svarstyti du pagrindiniai klausimai: tolimesnis atskirų valstybių ir tautų likimas ir kokia bus pasaulio tvarka  pasibaigus karui. 

1960 02 05 Klivlende, JAV, mirė Ignas Musteikis, Lietuvos visuomenės ir politikos veikėjas. 1915 m. baigė Peterburgo karo mokyklą, tarnavo Rusijos ka­riuo­menėje. 1918 m. gruodį grįžo į Lietuvą, stojo savanoriu į Lietuvos kariuomenę. Buvo bataliono, pulko, divizijos vadas. 1924 m. išėjo į atsargą, 1927 m. grįžo į kariuomenę. XIV (A. Voldemaro) ir XV(J. Tūbelio) ministrų kabinete buvo vidaus reikalų ministras, kartu ėjęs ir ypatingų reikalų karininko prie Respublikos Prezidento pareigas. 1929 m. gavo pulkininko laipsnį, 1939 m. išėjo į pensiją. 1944 m. pasitraukė į Vokietiją, 1949 m. persikėlė į JAV. Gimė 1890 07 25 Vyžuonose, Utenos apskr.   

1990 02 05 sovietų prezidentas Michailas Gorbačiovas išreiškė nuomonę, kad  SSKP turi atsisakyti valdžios monopolio.

1995 02 05 garsus Lietuvos alpinistas Vladas Vitkauskas įkopė į aukščiausią Afrikos viršukalnę Kilimandžarą (5895 m.) ir iškėlė Lietuvos Trispalvę.              

2000 02 05 Los Andžele, JAV, mirė Julius Jodelė, lietuvių išeivijos inžinierius mechanikas, profesoriaus Prano Jodelės (1871 02 13–1955 12 08) sūnus. 1944 m. pasitraukė į Vokietiją. 1945–1949 m. Italijoje studijavo teologiją. 1950 m. persikėlė į JAV. 1951–1953 dalyvavo Korėjos kare. 1956 m. baigė Ilinojaus universitetą Urbanoje. Nuo 1958 m. dirbo Kalifornijos technologijos instituto Reaktyvinių variklių laboratorijoje. Dalyvavo raketos „Sergeant“, erdvėlaivio „Ranger“ ir Marso dirbtinio palydovo „Mariner“ programose. Su kitais kūrė Marso vaizdo kameros, Veneros radiometro, Saulės plazmos ir kosminių dulkių tyrimo aparatūros, mechaninių įrenginių gravitacijos bangoms aptikti lazerinės interferometrijos būdu projektus. 1995–­1996 m. – Kauno technologijos universiteto kviestinis profesorius. Ateitininkų, Amerikos lietuvių tarybos veikėjas. Lietuvoje, bendradarbiaudamas su tarptautine gydytojų organizacija „Healing the Children“, rėmė sunkiai sergančius vaikus, buvo įsteigęs stipendijų, rūpinosi laisvės kovotojų įamžinimu. Parašė knygą „Profesorius Pranas Jodelė“ (1996). Palaidotas Kaune. Gimė 1927 09 30 Kauno Fredoje.

1835 02 06 Sipeliuose, Rokiškio r., gimė Romualdas Stakėnas, kunigas, religinės literatūros rengėjas. Mokėsi Panemunyje, baigęs Varnių dvasinę seminariją dirbo Kaune, bet už lietuvišką veiklą gresiant ištrėmimui, slapstėsi Latvijoje. Rankraštyje išliko pamokslų rinkinys, išvertė lenkų teologo Marcino Bialobžeskio (1530–1586) pamokslų 4-ąją dalį („Išguldymai šventų evangelijų“), išspausdintą kirilica 1870 m., bendradarbiavo lietuvių spaudoje. Mirė po 1907 m. Latvijoje.

1890 02 06 Pageležiuose, Ukmergės r.,  gimė Paulius Galaunė, grafikas, meno istorikas ir kritikas, memuaristas, muziejininkas. Mirė 1988 10 18 Kaune.                                  

2000 02 06 valstybinė komisija senose Vilkaviškio kapinėse priėmė atnaujintą garsaus skulptoriaus Vytauto Kašubos paminklą „Kario mirties alegorija“.

1810 02 07 Daugpilye, Latvijoje, mirė Martynas Počobutas, astronomas, Londono karališkosios astronomų draugijos narys, Paryžiaus MA narys korespondentas, nuo 1764 m. – Vilniaus universiteto profesorius ir astronomijos observatorijos direktorius, 1780-1799 m. – Vilniaus universiteto rektorius. Gimė 1728 10 30 Slomiankoje, Gardino sr.

1880 02 07 Jonas Basanavičius atvyko į Bulgariją, ten paskirtas Lom Polankos ligoninės vedėju. 

1920 02 07 gimė Herminegildas Žvirzdinas, pamaldus, stiprios valios jaunuolis, Telšių gimnazijos abiturientas, jaunųjų ateitininkų kuopelės pirmininkas. Mokydamasis tarnavo Telšių meteorologijos stotyje, vadovavo krepšinio komandai. Bolševikams užėjus, kartu su Zenonu Tarvainiu, su kuriuo gyveno vienam kambary (besislapstantis Z. Tarvainis, 1940 12 12 sugautas Kretingoj, atgabentas į Telšių kalėjimą ir čia žiauriai nukankintas kartu su H. Žvirzdinu ir kitais Rainių miškelyje) ir dirbo priešbolševikinį darbą. 1940 11 06 NKVD suimtas, kalintas ir kankintas Telšių kalėjime. Nors marintas badu, iki kaklo merkiamas į šaltą vandenį, baudžiamas karceriu, bet tardomas nieko neišdavė, palikdamas testamentinius žodžius: „Tos idėjos miršta, dėl kurių niekas nemiršta“. 1941 06 24 naktį į 25  NKVD nukankintas Rainių miškelyje.

1920 02 07 Irkutsko karinio revoliucinio komiteto sprendimu ant Lenos upės ledo bolševikai įvykdė mirties bausmę admirolui Aleksandrui Kolčiakui. Kolčakas, atsisakius kovoti „už nedalomą ir vieningą Rusiją“ Čekoslovakų korpusui (jo sudėtyje kovojo ir Lietuvškojo Vytauto Didžiojo Sibiro bataliono kariai), taip pat Lenkų divizijai, kuriai vadovavo lietuvis žemaitis plk. K. Rumša, penkiais traukiniais pasitraukęs į Irkutską, sumanė organizuoti pasipriešinimą bolševikams, priversdamas kovoti čekus ir lenkus. Tuo tikslu jis pasiuntė slaptą telegramą atamanui G. Semionovui, kad jis susprogdintų Altajaus kalnyne geležinkelio tunelius ir šitaip užkirstų tautinėms kariuomenėms atsitraukimą į Tolimuosius Rytus. Ta telegrama A. Kolčakas išsprendė ir savo likimą. Čekai, perėmę telegramą, tuojau Kolčaką ir jo artimuosius perdavė  Irkutsko bolševikiniam revoliuciniam komitetui. 

1945 02 07 dar nesibaigus karui, ties Migučionių k. Varėnos bataliono J. Jakutavičiaus-Rugio, V. Voverio-Žaibo ir J. Matukevičiaus-Vilko būriai (apie 200 kovotojų), susikovė su didelėmis NKVD ir stribų  pajėgomis. Mūšio metu buvo nukauti du aukšto rango rusų karininkai, 12 ar 15 enkavedistų ir stribų. Žuvo 8 ar 9 partizanai. Partizanams pasitraukus iš mūšio lauko enkavedistai ir stribai, keršydami už išpuolį, po kautynių sudegino 15 sodybų ir nužudė 16 vietos gyventojų. Nužudytųjų palaikai buvo niekinami Onuškyje.

1945 02 07 SSRS vidaus reikalų liaudies komisaro pavaduotojas Vasilijus Černyšovas pasirašė slaptą įsakymą Nr. 1-2120, kuriuo įsakyta vokiečių tautybės gyventojus iš Lietuvos iškeldinti į Komijos ASSR ir įdarbinti miško paruošų treste „Pečiorles“.

1990 02 07 SSRS komunistų partija sutiko atsisakyti savo 70 metų trukusio valdžios monopolio ir taip atvėrė kelią perėjimui į daugiapartinę sistemą. 

2000 02 07 Vilniaus universitetinėje vaikų ligoninėje į Lietuvą atvykę žymus Amerikos chirurgai ortopedai atliko pirmąsias iš dešimties planuotų operacijų. Lietuviams susitikti su garsiais pasaulio chirurgais padėjo Čikagos lietuvių įkurta organizacija „Lietuvos vaikų viltis“.

1400 m. pirmoje pusėje Vokiečių ordinas su Vytauto ir Lotaringijos hercogo pagalba pirmą kartą užkariavo Žemaitiją. Ordinas Žemaitijoje ėmė statytis pilis ir ėmėsi visokių priemonių prieš galimą sukilimą. Žymesniųjų bajorų vaikai išvežti į Pavyslį, kaip įkaitai. Keliai į Aukštaitiją budriai saugoti. Vytautas, sutvarkęs reikalus Smolenske (1405 m. buvo suruoštas didžiulis žygis ir Smolenskas, atsimetęs 1399 m. po Vorkslos pralaimėjimo, vėl sugrįžo į Vytauto rankas) vėl galėjo grįžti prie Žemaitijos reikalų.

1410 02 08 Vokietijos imperatorius ir Čekijos karalius Vaclovas, vykstant Ordino ir Lenkijos karui (1409 m. rugsėjį Ordino kariuomenė, ruošdamasi žygiui į Žemaitiją, užpuolė Lenkijos Dobrynę, 10 07 įsikišo kaip tarpininkas, sustabdė karo veismus paliaubomis (iki 1410 m. Šv. Jono – 06 24), papirktas auksu, Žemaitiją (1409 m. visuotinu sukilimu, padedant Vytautui, išsilaisvinusią iš Ordino jungo) ir Lenkijos Pamarį priteisė Ordinui. Po to Lietuvos-Lenkijos karas su Ordinu tapo neišvengiamas. Netrukus (pasibaigus paliauboms) priešininkų armijos pajudėjo į lemtingą Žalgirio (Tanenbergo, Griunvaldo) mūšį.               

1725 02 08 Peterburge mirė Rusijos caras Petras I. Soste jį pakeitė Jekaterina I. Petras I mirdamas paliko testament, pagal kurį pats kūrė Rusijos imperiją: I. Laikyti rusų tautą nuolatinėje karo būklėje. III. Dalyvauti mažiausiai progai pasitaikius, sprendžiant pačius įvairiausius Europos, o ypač Vokietijos, reikalus. IV. Suskaldyti Lenkiją, nuolatos palaikant jos viduje pavydą ir nesantaiką, papirkti galinguosius auksu, daryti įtaką seimams, juos papirkinėti, kad pagaliau būtų paveikti karaliaus rinkimai, jų metu iškelti savo šalininkų kandidatūras, pastaruosius globoti, įvesti maskvėnų pulkus ir juos laikyti, iki pasitaikys proga palikti visam laikui…V. Paimti visa, kas tik bus įmanoma, iš Švedijos, išprovokuoti ją mus pulti, kad turėtume pretekstą ją pajungti… VI. Rusų kunigaikščiams nuolatos rinktis žmonas iš Vokietijos princesių, kad būtų išvystyti šeimyniniai ryšiai, suartinti interesai ir pajungta Vokietija mūsų reikalui… VII. Ypač siekti sąjungos su Anglija prekybos srityje… VIII. Nepaliaujamai plėsti valdas į šiaurę išilgai Baltijos jūros ir į pietus išilgai Juodosios jūros. IX. Prisiartinti, kiek įmanoma, prie Konstantinopolio ir Indijos. Tas, kuris ten karaliaus, bus pasaulio valdovas… X. Siekti aljanso su Austrija…, kad būtų galima paruošti viešpatavimą joje. XI. Sukurstyti Austrijos dvarą išvyti turkus iš Europos… XII. Prisitraukti ir suburti apie save visus išsibarsčiusius graikus ir stačiatikius… XIV. Jeigu būtų atsisakoma Rusijos pasiūlymų, reikia sugebėti sukelti tarp jų peštynes ir pasiekti, kad jos nualintų viena kitą… ir t.t. Rusijos siekis užvaldyti Europą – nuolatinis jos tikslas nepriklausomai nuo jos vidaus santvarkos.

1925 02 08 Papiškių k., Čedasų par., Rokiškio r., gimė Alfonsas Stakėnas, gydytojas, chirurgas urologas, medicinos mokslų daktaras, Šiaulių miesto garbės pilietis (2000). Mirė 2021 12 17 Šiauliuose.

1990 02 08 Vilniuje mirė poetė Janina Degutytė. Iki Lietuvos Nepriklausomybės paskelbimo buvo telikęs tik mėnuo. Gyvenimo pabaigoje poetė atliko paskutinius santūrius veiksmus, rodančius jos visuomeninę, pilietinę poziciją. Didumą honoraro už „Raštų“ dvitomį paskyrė visuomenės reikalams – tyliai, be jokios savireklamos, pervedė pinigus į Lietuvos kultūros fondą (1000 rublių Gedimino pilies atstatymui, 500 – stalinizmo aukų atminimui, 500 – Maironio tėviškės sutvarkymui) ir 1000 – į Žaliąjį fondą. Turėjo moralinę teisę „Atsakymuose“ ištarti: „Viskas Jai – Tėvynei Lietuvai…“ Gimė 1928 07 08 Kaune.

1560 02 09 rusų armija pradėjo karą dėl Livonijos – užėmė svarbų gynybinį punktą – Aluknės tvirtovę. Prieš rusų kariuomenę kovėsi ir lietuvių daliniai.

1930 02 09 Baisiogaloje, Radviliškio r., gimė Vytautas Bložė, poetas, vertėjas. Vienas iš modernizmo lietuvių literatūroje pradininkų. Mirė 2016 12 31 Kaune. Palaidotas Vilniuje, Antakalnio kapinių Meninikų kalnelyje.

1945 02 09 Troškūnų vlsč. vyko stambios kautynės su NKVD kariuomene. Apie 400 NKVD kareivių 8 val. ryto apsupo Juodgirio mišką. Į apsupimą pateko Šarūno rinktinės Šarūno, Ąžuolo ir Žaibo būriai. Antano Slučkos-Šarūno ir Antano Žilio-Žaibo vadovaujami partizanai pralaužė apsupimo žiedą ir pasitraukė į Troškūnų mišką. Kautynės truko 3 val. Žuvo 22 partizanai ir 20 enkavedistų.

2000 02 09 Smiltynėje, netoli pirmosios perkėlos, pastebėtas vandenyje plaukiojantis itin retas baltos spalvos kragas. Šis paukštis – pirmasis Lietuvos teritorijoje pastebėtas kragas albinosas.  

1900 02 10 Geležinių k., Padovinio vlsč., Marijampolės ap., gimė Sergijus Staniškis-Litas, Viltis, Tėvukas, Pietų Lietuvos srities partizanų vadas. Nusišovė 1953 02 03 išdavus ir NKVD trimis žiedais apsupus bunkerio buvimo vietą (Prienų šile, į pietvakarius nuo Naravos kaimo). Prieš nusižudydamas sunaikino visa, kas buvo įmanoma. Jį išdavė buvę bendražygiai Albinas Stanaitis-Briedis (KGB slapyvardis – Tei­sutis) ir Jonas Šalčius-Šermukšnis (KGB slapyvardis – Tikutis). 

1915 02 10 Amerikoje sudaryta Lietuvių Tautos taryba.

1925 02 10 Lenkija sudarė konkordatą su Vatikanu. Įkurta Vilniaus arkivyskupystė, kuri tapo viena iš penkių Lenkijos bažnytinių provincijų.

1925 02 10 Gataučių k., Linkuvos vlsč., Šiaulių ap., gimė Rožė Šomkaitė, farmacininkė, visuomenės veikėja, „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ platinimo organizatorė. 1942 m. baigė Linkuvos gimnaziją, 1942-1944 m. studijavo Vilniaus universitete. 1944 m. pasitraukė į Vakarus. Vokietijoje, Tiubingeno universitete, studijavo humanitarinius mokslus, meno istoriją ir filosofiją. 1949 m. atvyko į JAV. 1954 m. baigė farmacijos mokslus Šv. Jono universitete. Farmacijos mokslų magistrė (1956, Viskonsino universitetas), filosofijos mokslų daktarė (1962, Rotgers universitetas), jai suteiktas aukščiausias JAV mokslininko kvalifikacijos laipsnis. Apdovanota LDK Gedimino IV laipsnio ordinu, Lietuvos nepriklausomybės medaliu.

1990 02 10 SSKP CK plenume Maskvoje Lietuvos Komunistų partijos I sekretorius Algirdas Brazauskas kalbėjo: „Mes žiūrime į tarybinę armiją, kuri dislokuota Lietuvoje, kaip į armiją, kuri yra viena iš jėgų, spręsiančių ateityje Lietuvos, kaip suverenios respublikos Sąjungoje klausimus (…) Ateityje Lietuvos respublika pirmiausia turės gerai sugyventi su kaimynais. Kažin, ar tai pavyks, jei kelsime balsą prieš tarybinę armiją“. Interviu lėktuve skrendant į Maskvą A. Brazauskas pasakė: „Kaip mes galime apsieiti be Tarybų Sąjungos? Tam, kuris tai padarys, aš Nobelio premiją duosiu“.

1815 02 11 Nybūdžiuose, Rytprūsiuose, mirė Kristijonas Gotfridas Cipelis (Zippel), kunigas,  vertėjas, tarmių tyrinėtojas. Buvo svarbiausias L. Rėzos padėjėjas ruošiant 1816 m. lietuviškąjį  Biblijos vertimą. Gimė 1742 01 28 Nybūdžiuose.

1905 02 11 Juknėnuose, Daugailių vlsč., Utenos ap., gimė Antanas Miškinis, poetas, vertėjas. 1928 m. išleido pirmąją poezijos rinktinę „Balta paukštė“. 1944-1948 m. dirbo Kauno dramos teatro literatūrinės dalies vedėju. Apkaltintas bendradarbiavimu su Lietuvos partizanais, pogrindžio spaudos redagavimu, sovietų valdžios nuteistas ir beveik 9 metus praleido kalėjimuose ir lageriuose. Ant beržo tošies ir cemento maišų  skiaučių parašė  vieną reikšmingiausių savo kūrinių – „Psalmes“. Mirė 1983 12 16 Vilniuje. 

1915 02 11 Vilniuje gimė Aldona Liobytė-Paškevičienė, vaikų rašytoja, dra­maturgė, vertėja, ak­torė. Mokėsi Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijoje. Baigusi ją studijavo S. Batoro universitete. Pašalinta iš universiteto už lietuvišką veiklą, 1935-1939 m. studijas tęsė Kauno Vytauto Didžiojo universitete. Grįžusi į Vilnių mokytojavo, vaidino teatruose, vėliau tapo vaikų literatūros rašytoja. Mirė 1985 09 01 Vilniuje.

1945 02 11 Livadijoje pasirašyta sutartis, nulėmusi Baltijos šalių okupaciją. Lietuva tapo SSRS „globotine“. Taip pat „laikinai“ Sovietų Sąjungai  administruoti perduota dalis Rytų Prūsijos plotų. Apie konferenciją parašyta nemažai kritikos ir prezidento Ruzvelto atžvilgiu, kurį istorikai kaltina „pasidavus“ ir padovanojus Rytų Europą Stalinui. Po konferencijos Amerikos Lietuvių Tarybos delegacija pareiškė protestą dėl Karaliaučiaus priskyrimo prie Sovietų Sąjungos. Proteste aiškinama, kad Karaliaučiaus sritis yra senųjų prūsų žemė ir rusai ten niekada negyveno.  

1965 02 11 Čikagoje, JAV, mirė Jonas Šimoliūnas. 1909 m. baigė Rygos politechnikos institutą, dirbo Peterburge, Suomijoje, Omske. 1918 m. grįžo į Suomiją, dirbo lietuvybės darbą, jo pastangomis 1918 m. į Lietuvą iš Suomijos grįžo apie 2000 lietuvių. 1918 m. grįžo į Lietuvą. Ėjo ministrų pareigas I (A. Voldemaro), II (M. Šleževičiaus) ir III  (P. Dovydaičio) ministrų kabinetuose, Vytauto Didžiojo universiteto ekstraordinarinis profesorius, statybos katedros vedėjas. 1924-1933 m. – Klaipėdos, o 1925-1930 m. – Šventosios uostų darbų vadovas, vadovavo Juodkrantės ir Nidos žvejų uostų perstatymui. 1944 m. pasitraukė į Vokietiją,1950 m. išvyko į JAV. 1949-1960 m. vadovavo Pasaulio lietuvių inžinierių ir architektų sąjungai, vėliau jos garbės narys. Gimė 1878 05 21 Jusėnų k., Madučionių vlsč., Panevėžio ap. 

1870 02 12 Šonių k., Telšių r., gimė Jonas Smilgevičius, Lietuvos visuomenės ir politikos veikėjas. Baigė Berlyno universitetą (1899). Vienas Lietuvių konferencijos Vilniuje organizatorių (1917). Išrinktas į Lietuvos Tarybą (1917). 1918 02 16 Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras. Lietuvos Steigiamojo Seimo narys, įvairių akcinių bendrovių kūrėjas, Lietuvos kredito banko steigėjas. Mirė 1942 09 27 Kaune. Palaidotas Užvenčio dvaro koplyčioje. 1998 m. perlaidotas Užvenčio miesto kapinėse. 

1910 02 12 Pilipuose, Švenčionių r., gimė Pranė Dundulienė, žymi etnografė, profėsorė, daugiau nei šimto mokslinių darbų autorė. Mirė 1991 02 27 Vilniuje. Palaidota Antakalnio kapinėse.

1920 02 12 iš Klaipėdos krašto pasitraukė paskutiniai vokiečių kariuomenės daliniai. Į Klaipėdos uostą įplaukė Prancūzijos ir Anglijos karo laivai.

1945 02 12 per 100 Antano Kušlio-Vilko partizanų užpuolė Miroslavo miestelį, sunaikino NKVD būstinę, į nelaisvę paėmė 15 stribų. 

1945 02 12 Vilniaus geležinkelio stotyje susidūrė du traukiniai. Vienas buvo prikimštas sprogmenų, kitas vežė nuo fronto sužeistus sovietinius kareivius. Įvyko baisus sprogimas, kad žuvo ne tik visi sužeistieji, bet išdužo vos ne viso miesto namų langai, sugriauta galybė namų. Ap­griauta ir Šv. Stepono bažnyčia, o šalia buvęs plytelių gamybos cechas ir aikštelė sunaikinti.

1660 02 13 Geteborge, Švedijoje mirė Švedijos karalius (1654–1660) Karolis X Gustavas, kurio kariuomenė Šiaurės karo metu (1655–1660) buvo įsiveržusi į Lietuvą, o jis pats Kėdainių sutartimi buvo paskelbtas netgi Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu. Gimė 1622 11 08 Nykiopinge.

1870 02 13 Gudeliuose, Panevėžio r., gimė Antanas Kaupas, kunigas, spaudos darbuotojas, emigravęs į JAV buvo vienas iš aktyviausių lietuvių visuomenės veikėjų – redagavo keletą laikraščių ir žurnalų, rėmė Lietuvos Mokslo Draugijos veiklą Vilniuje. Mirė 1913 10 27 Čikagoje, JAV. 

1920 02 13 sutinkamai su Versalio taikos sutartimi Klaipėdos kraštą okupavo Antantės siųsti Prancūzijos kariuomenės daliniai. Okupacija tęsėsi iki 1923 m. sausio, kai sukilę Klaipėdos krašto lietuviai išvijo prancūzus.

1995 02 13 „Lietuvos pašto“ įsakymu Nr. 17, nuo 1995 04 01 išimta iš apyvartos Vytauto Didžiojo pašto ženklų serija – trys ženklai ir blokes: 1 p/ž – „Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Vytauto antspaudas“ su įrašu „600 metų nuo Vytauto Didžiojo valdymo pradžios“; 2 p/ž – „Lietuvos Didysis Kunigaikštis Vytautas Didysis“, portretas ir įrašas „Vytautas Didysis“; 3 p/ž – A. Mateikos paveikslo „Žalgirio mūšis“ centrinės dalies fragmentas. Pašto bloke – įrašas „600 metų nuo Vytauto Didžiojo valdymo pradžios“ su p/ž 2 („Vytautas didysis“) ir Vytauto Didžiojo  antspaudo vaizdais. Taip atimta galimybė pasaulio visuomenei susipažinti su Lietuvos istorija. Ši serija buvo išleista 1993 02 27, o jau 1993 m. kovą prasidėjo viražai su kainų nominalais. Nereiktų stebėtis, nes 2016 metais, minint 700 m. nuo Gedimino valdymo pradžios, ne tik neišleistas joks proginis pašto ženklas, bet nebuvo jokio valstybinio renginio šio jubiliejaus proga. Kita iškili data – Vytauto Didžiojo karūnavimo ir mirties 600 metų jubiliejus 2030 metais. Prisimintina kaip buvo minimas Vytauto Didžiojo 500 metų jubiliejus 1930 metais.

02 14 – Lietuvos vardo diena. 1009 m. žuvus Šv. Brunonui pirmą kartą paminėtas Lietuvos vardas.

1935 02 14 Lietuvos Karo aviacijos viršininku patvirtintas Antanas Gustaitis (1898 03 26–1941 10 16 sušaudytas Maskvoje). Šias pareigas ėjo nuo 1934 05 02. Jo vadovavimo metu karo aviacija buvo suskirstyta į keturias grupes: 1 – lietuviški žvalgybos lėktuvai ANBO, 2 – itališki naikintuvai „Fiat“, angliški „Gloster – Gladiator“ ir prancūziški „Devoitin“, 3 – lengvieji itališki bombonešiai „Ansaldo“, 4 – lakūnų mokymo eskadrilė. Prancūzijoje nupirkta modernių „Marone Saulmer“ naikintuvų eskadrilė, bet 1939 m. prasidėjus karui, siunta Lietuvos nepasiekė. Lietuvos karo aviacija buvo moderniausia iš visų Baltijos valstybių. Ji turėjo 118 lėktuvų. Karo aviacijoje tarnavo 230 lakūnų ir žvalgų.

1990 02 14 nebaigta statyti Kauno Prisikėlimo bažnyčia grąžinta tikintiesiems. Jos statybos darbus nutraukė sovietinė okupacija. Vokiečių okupacijos metais bažnyčia paversta popieriaus sandėliu. 1952 m. Stalino potvarkiu paversta radijo imtuvų gamykla. 2004 12 26 Paminklinė Kristaus Prisikėlimo šventovė iškilmingai pašventinta. Iškilmėms vadovavo Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius.

2010 02 14 kopdamas į Maly Kezmersky šiaurinę sieną Aukštuosiuose Tatruose žuvo Vaidotas Vitkauskas, legendinio alpinisto Vlado Vitkausko sūnus.

1495 02 15 Vilniaus katedroje įvyko Lietuvos didžiojo kunigaikščio Aleksandro ir Maskvos kunigaikščio Ivano III dukters Elenos vedybos. (Su Elena atvyko popas Foma. Viskas rusiška. Iš Aleksandro artimųjų (motina, broliai, seserys) nebuvo nieko).

1885 02 15 Tilžėje (dab. Sovietskas) Mažosios Lietuvos inteligentai Martynas Jankus, Jurgis Mikštas, Kristupas Voska ir Ernestas Vejeris įsteigė „Birutės“ draugiją – pirmąją organizaciją Mažojoje Lietuvoje, kovojusią prieš krašto vokietinimą. Draugija turėjo tikslą leisti mokslo knygas, steigti lietuvių biblioteką, muziejų, kaupti lietuvių tautosaką, etnografinę, archeologinę medžiagą, rengti susirinkimus, paskaitas, koncertus ir vaidinimus. Veikė vyrų ir moterų chorai. Savo veiklą nutraukė prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui.

1905 02 15 prasdėjo Vilniaus fabrikų ir amatų dirbtuvių darbininkų masiniai streikai, kurie tęsėsi iki kovo pradžios.

1920 02 15 Vokietijos komisaras Klaipėdoje, grafas fon  Lamsdorfas, perdavė Klaipėdos kraštą santarvininkų paskirtam komisarui, prancūzų generolui D. Odri.

1920 02 15 išleista pirmoji Lietuvos proginių pašto ženklų serija, skirta Lietuvos nepriklausomybės antrosioms metinėms.

1990 02 15 Kaune įvyko Lietuvos šaulių sąjungos atkuriamoji konferencija.

02 16 – Lietuvos valstybės atkūrimo diena. 1918 m. Lietuvos Taryba paskelbė Lietuvos valstybės atkūrimo aktą.

1270 02 16 ties Karusa (Estija), grįžtant jūros ledu iš Saremos, sutriuškintos, pastojusios Traidenio lietuviams kelią, Livonijos ordino ir Danijos jungtinės pajėgos. Žuvo 52 ordino riteriai, tarp jų – Livonijos ordino krašto magistras Otonas Luterbergas, danų vadas Eibartas  ir beveik 600 lengvai ginkluotų karių. Sužeistas Lealio vys­kupas. Karusės ledo mūšis – trečiasis iš keturių lietuvių svarbiausių pergalių prieš Livoniją XIII a. Naujai paskirtas magistras Andreas Vestfalis 1270 m. irgi žuvo mūšyje su lietuviais Padauguvyje.

1905 02 16 Vilniuje gimė Alfonsas Palionis, entomologinių tyrimų Lietuvoje pradininkas  Mirė 1957 05 08 Panevėžyje. 

1920 02 16 komunistai ruošėsi Kaune įvykdyti karinį perversmą, suimti tribūnoje vyriausybės narius ir paskelbti tarybų valdžią. Sukilimas buvo likviduotas.

1920 02 16 Respublikos prezidentas Antanas Smetona savo kalboje pasakė: „Nepriklausomais ne tapome, o tampame, nes tik tada būsime visai nepriklausomi, kai visi suprasime savo pareigas,  atliksime savo uždavinius ir patys būsime nepriklausomi savy. Lietuva nepražus, kada visas kraštas kelias iš apmirusių, kada jo Nepriklausomybė kyla iš vidaus“.                                 

1930 02 16 paskelbtas Respublikos Prezidento raštas dėl Vytauto Didžiojo mirties 500 metų sukaktuvių minėjimo Lietuvoje. 

Parinko Gediminas Adomaitis

Nuotraukos iš Vle.lt

„XXI amžius“, 2025 m. sausio 24 d., nr. 3–4 (2616–2617)