Vasaros poezijos šventė lyjant lietui

Su Kėdainių Šv. Jurgio bažnyčia ir visa parapija Kėdainių krašto literatų sambūrio literatai draugauja nuo 2014 metų. Jau dešimtmetis kaip savo poetinę vasarą „Ten, kur poezija virsta malda“ pradedama šv. Mišiomis. Daug eilių įvairiomis progomis teko skaityti bažnyčioje, bet poezijos šventės vykdavo Šv. Jurgio bažnyčios šventoriaus kalnelyje. Čia vyko ir tapybos plenerai.

Renginys „Nutapysiu eilėraštį“, kviečiantis dailės mokytojus į pagalbą, ir nutapytų paveikslų parodos rengiamos čia pat gamtoje. Šiais metais paskutinį liepos sekmadienį prapliupo lietus. Deja, sekmadienio lietus ne tik nesutrukdė šventei, bet davė išeitį. Po šv. Mišių klebonas kun. teol. lic. Sigitas Bitkauskas poetus pristatyti savo kūrybos ir eilių skaityti pakvietė į bažnyčią. Nuo Šv. Jurgio kalnelio visada skambėdavo muzika, kurios garsai gaubė miestą. Liaudiškos muzikos kūrybinė grupė „Dubysa“ (vadovė Dalia, Rūta, Vilma, Arvydas), parinkusi kūrinius tinkančius bažnyčios aplinkai muzikinę dalį taip pat tąsyk atliko bažnyčioje. 

Kėdainių Šv. Jurgio bažnyčią tą sekmadienį aplankė svečiai iš Panevėžio ir Kauno bei kraštietė iš Klaipėdos. Sveikinome neseniai Kėdainių literatų sambūrio dvasiniu vadovu tapusį kun. teol. lic. Sigitą Bitkauską, kuris pakeitė buvusį šios bažnyčios kleboną kun. Artūrą Stanevičių. Pastarojo leidimu prieš 10-metį sukviečiau krašto poetus skaityti eilių į Šv. Jurgio bažnyčios šventoriaus kalnelį. 

Savo eiles ir naują eilių knygą pristatė ir poetas kun. dr. Nerijus Pipiras. Jo knygas mielai įsigijo parapijos žmonės. Kiekvienas poetas tą dieną poezijos eilėse paklojo savo širdį. Klaipėdietė Angelija Bučienė įkvėpta jūros skaitė savo jūra dvelkiančią poeziją. Skambėjo Renatos Šimanaus­kienės sakralumo kupinos eilės, Danutė Morozovienė eilėse prisiminė senelių trobą, Neringos Visockės šviesi poezija, Elvyros Kisielienės nuoširdūs posmai, dvi Zitos – Zita Vozgirdienė ir Zita Kazokevičienė – pažėrė savo posmų. Žavėjo panevėžietės Onutės Striškienės dedikacijos bei Jolantos Blankienės bandymai kurti. Rita Janonytė ne vien apdovanojo savo surinktų žolynų arbatai, bet paskaitė pasirinkto poeto jai patinkančias eiles. Aš skaičiau eiles tremties ir gamtos motyvais. 

Galėjome pasigėrėti Elvyros sukurta kompozicija iš bambukų. Dalijomės nauju laikraštėliu „Ten, kur poezija virsta malda“. Kol skaitėme eiles, Irma su savo sūnumi Titu ir dukra Aurėja įsitaisę atokiau bažnyčioje tapė paveikslus. Jungėsi ne vien eilės ir muzika, bet, ko gero, buvo nutapytas, ir  eilėraštis. Dovanos iš poetų buvo naujas literatūrinis laikraštėlis, kurį leidžiame patys, kad galėtume apdovanoti tos dienos renginio dalyvius. Laikraštėlyje – eilės, praėjusio renginio nuotraukos nusakančios trumpą jo istoriją, padėkos prisidėjusiems prie renginio, išėjusiųjų bei svečių skyrelis ir kt. Gilūs sekmadienio poetiniai pamąstymai, nuoširdūs žodžiai palietė klausančiųjų širdis. Atsiliepimai po renginio džiugino. Hana pirmą kartą dalyvavo tokiame renginyje, todėl dėkodama atsivėrė: „Čia tiek šventumo, sakrali aplinka ir nuoširdumas plaukiantis iš širdies“, – kalbėjo ji. Angelijai patiko klebono kun. S. Bitkausko kiekvieno poeto pakalbinimai, jo betarpiškas bendravimas. Angelijos vertinimas nustebino ir mane: „Man žiauriai patiko tavo humoras“, – išpyškino ji. 

Po renginio susirinkome agapėje išgerti kavos puodelio aptarti ir „apkalbėti“ renginio.

Genė  Sereikienė

Kėdainiai
Gedimino Karlos nuotrauka

„XXI amžius“, 2024 m. rugpjūčio 23 d., nr. 31–32 (2596–2597)