Vilniuje įšventinti keturi diakonai
Vasario 1 dieną Vilniaus šv. Juozapo kunigų seminarijoje trims jos auklėtiniams suteikti diakono šventimai. Diakonais tapo Mantas Skaivydas iš Telšių vyskupijos bei du jaunuoliai – Robertas Gaičauskas ir Tomas Liucijanas Jundo iš Vilniaus arkivyskupijos.
Šventimus teikė Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas, dalyvavo vyskupai Algirdas Jurevičius ir Arūnas Poniškaitis.
Diak. Robertas Gaičauskas gimė 1989 m., yra iš Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo parapijos. „Gimiau ir augau Lentvaryje. Ten baigiau vidurinę mokyklą, buvau pakrikštytas, priėmiau pirmąją Komuniją, priėmiau Sutvirtinimo sakramentą ir pradėjau patarnauti šv. Mišioms. Po mokyklos įstojau į Vilniaus universitetą, ir po trijų su pusę metų įgijau informatikos bakalauro laipsnį. Iš karto po studijų pradėjau dirbti Trakų rajono savivaldybėje informacinių technologijų specialistu. Mano buvimo bendruomenėje užuomazga buvo maldos grupelė, kurios dėka atsirado įkvėpimas daryti „Alfa“ kursus, iš kurių išaugo dar didesnė bendruomenė ir skirtingos veiklos. Vienu metu buvau vienas iš „Alfa“ kurso organizatorių, šlovinimo grupės vadovas, vienas iš Šv. Rašto grupelės moderatorių, bet, nepaisant visko, nemačiau savęs kunigystėje ir toliau ieškojau savo pašaukimo. Pasimetęs, beieškodamas teisingo kelio, klausdamas Dievą, ką turiu daryti savo gyvenime, per kunigą išgirdau tiesioginį Dievo balsą, kuris pervėrė mano širdį ir užpildė mane ramybe ir aiškumu: Dievas šaukia mane būti kunigu. Tai tapo aišku kaip dieną, tai buvo taip akivaizdu, kad nesupratau, kaip aš anksčiau nepastebėdavau Dievo ženklų, kitų žmonių įžvalgų.
Atrodė, kad atsivėrė akys ir galėjau pamatyti Dievo planą, paruoštą man, tą kelią, kurio visą savo gyvenimą ieškojau. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad tai tik kelio pradžia, bet žiūrint į praeities išgyvenimus, aš ėjau šio kelio link ir buvau ruošiamas šitam keliui visą savo gyvenimą, net ir per netobulumus, per suklydimus, per nuodėmę. Nors būdamas nusidėjėlis ir tiek daug laiko iššvaistęs veltui, dėkoju Dievui, kad Jis leido man išgirsti Jo šaukimą” – savo biografijoje rašo diak. R. Gaičauskas.
1998 m. gimusio diak. Manto Skaivydo pašaukimas kunigystei subrendo Mažeikių Šv. Pranciškaus Asyžiečio parapijoje. Prieš įsijungdamas į Telšių vyskupijos pastoracinę tarnystę, diak. Mantas Skaivydas dar patarnaus Vilniaus arkivyskupijos sielovadoje.
Diak. Tomas Liucijanas Jundo gimė 2000 m., o jo pašaukimas brendo Šalčininkų ir Šv. apaštalo Petro parapijoje. Jis domisi ikonografija, skelbė tekstą skirtą šv. Juozapato asmenybei.
Sausio 28 dieną būsimieji diakonai davė celibato ir ištikimybės priesaiką. Tai yra paskutinis etapas prieš šventimų sakramentą. Celibatu yra pažadama savo lytiškumą dovanoti Dievui dėl dangaus karalystės. Taip pat yra duodama ir ištikimybės priesaika, kuria pažadama mokyti ir skelbti tai, ką moko Bažnyčią. Viešai išpažįstamas tikėjimas rodo supratimą ir pripažinimą, kad šios tikėjimo tiesos yra kilusios iš Dievo, o ne žmonių sugalvotos.
„Diakonystė, kurią netrukus gausite, nėra garbė ar koks pasiekimas užbaigus ilgus pasirengimo metus Seminarijoje. Tai ne baigimo diplomas, kad aptartum, kuris iš mokinių (kaip šiandien mokiniai aptaria) yra didžiausias užbaigus seminarijos kelią, – šv. Mišių homilijoje sakė arkiv. G. Grušas. – Tai yra įsipareigojimas pasiaukojančiai meilei. Kaip ir celibato pažadas, kurį netrukus duosite įsipareigodami save atiduoti Dievui ir Jo Bažnyčiai ištikimoje meilėje. Tai yra asmeninis ir ypatingas savęs dovanojimas. Toks yra santykis su Dievu ir su Jo Kūno nariais, kiekvienu pakrikštytuoju. (…) Diakonystė – tai ne karjeros kelias į kažką, bet atsiliepimas į Dievo balsą. Todėl Seminarijos metai skirti pirmiausia Bažnyčiai ir pačiam kandidatui ištirti ir atpažinti, ar jis tikrai turi tokį pašaukimą iš Dievo. Taip pat pasirengti atsiliepti į tą pašaukimą. Jūs šiandien čia sėdite todėl, kad ir jūs, ir Bažnyčia atpažino, kad turite pašaukimą, į kurį atsiliepėte (…) Diakonai yra kviečiami nešti Kristų ne tik per sakramentus, bet ir per gailestingumo darbus, skelbiant Dievo žodį, tarnaujant vargšams, kaliniams, artimui. Diakonas yra Evangelijos skelbėjas ir svarbu, kad skelbtų ne savo, bet Dievo žodį. Privalėsite kalbėti tiesą, kada patogu ir kada ta tiesa yra nepatogi klausantiems. Tarnausite artimui. Dievo didybė matuojama tuo, kiek atiduodi kitiems, o ne tuo, kiek prisirenki sau. Ir tas malonės dalijimas bus esminis tiek Jūsų kaip diakonų gyvenime, tiek ir toliau kunigystėje“.
Pagal Vilnensis.lt
O vasario 8 dieną 12 val. Panevėžio Kristaus Karaliaus Katedroje vysk. Linas Vodopjanovas OFM diakono šventimus suteikė Dovydui Dabužinskui.
„Katalikas“, 2025 m. vasario 7 d., nr. 3 (462)