Viltingas žvilgsnis į Europą
Europos Sąjungos vyskupai kviečia saugoti žemyno vienybę ir rodyti solidarumą Ukrainos žmonėms
Mindaugas BUIKA
Pastaruoju metu Europos Sąjungos (ES) katalikų vyskupai paskelbė keletą svarbių pareiškimų, kuriuose reiškiamas susirūpinimas dėl susidariusios nestabilios padėties mūsų žemyno šalyse ir pasaulyje.
Pabrėžiamas būtinumas išsaugoti Europos tautų vieningumą, remiantis fundamentaliais demokratijos principais ir teisingumo nuostatomis, išplitusio globalinio politinio bei ekonominio susipriešinimo ir moralinio pažeidžiamumo akivaizdoje. Taip pat reiškiamas absoliutus palaikymas Ukrainos, kurios žmonės jau daugiau kaip trejus metus kenčia Rusijos didelio masto agresiją. Ganytojai nurodo, kad to konflikto taikus sprendimas bus lemiamas visos Europos bei laisvo ir demokratinio pasaulio ateičiai. Paskelbtas pareiškimas ir primenant mirusio popiežiaus Pranciškus nuopelnus Europai.
COMECE sesijos aplinkybės
Ypač reikšminga ir visaapimanti laikytina Nemi miestelyje, netoli Romos, vykusi Europos Sąjungos vyskupų konferencijų komisijos (COMECE), kurios vienu iš vicepirmininkų yra Lietuvos Vyskupų Konferencijos deleguotas atstovas Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila, šiemetinė pavasario sesija. Kovo 26-28 dienomis vykusiame susitikime kartu su Europos Sąjungos 27 valstybių narių vyskupų konferencijų atstovais, dalyvavo Bažnyčios Ukrainoje, kuriai buvo suteiktas COMECE stebėtojos statusas, ganytojai. Tarp žymių svečių buvo Europos vyskupų konferencijų tarybos (CCEE) pirmininkas Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas ir Europos Bažnyčių konferencijos (CEC) generalinis sekretorius pastorius Frankas Dyteris Fišbachas (Frank Dieter Fischbach), matyt, supažindinę su peržiūrėta Europos ekumenine chartija „Charta Oecumenica“, kuri vėliau, balandžio pabaigoje, turėjo būti iškilmingai pristatyta Lietuvos sostinėje (Dėl popiežiaus Pranciškaus mirties šis renginys atidėtas.). COMECE plenarinėje sesijoje taip pat dalyvavo ir įvairiais bažnytinio bei socialinio gyvenimo klausimais pasisakė Vatikano valstybės sekretorius kardinolas Pietras Parolinas (Pietro Parolin), Šventojo Sosto santykių su valstybėmis sekretorius arkivyskupas Polas Richardas Galageris (Paul Richard Gallagher), Italijos vyskupų konferencijos generalinis sekretorius arkivyskupas Džiuzepė Baturis (Giuseppe Baturi). Buvo pakviesti pasidalinti mintimis dėl visuomeninių aktualijų žymūs Italijos politikai ir Europos Sąjungos ambasadorius prie Šventojo Sosto Martinas Selmeiras (Martin Selmayr). Praėjusį rudenį planuojant COMECE pavasario sesiją prie Romos šiais Jubiliejaus metais, matyt, tikėtasi ir audiencijos pas popiežių Pranciškų, išklausant jo įtaigių pastabų, tačiau dėl Šventojo Tėvo ligos šįkart tai negalėjo įvykti. Susitikimo dalyviai pasiuntė žinią apaštalo Šv. Petro įpėdiniui, patvirtindami savo artumą sunkios ligos išbandymuose ir sūnišką ištikimybę vyriausiam Bažnyčios ganytojui. Laiške Popiežiui pabrėžta, jog kartu su COMECE sesijos darbais, Europos Sąjungos vyskupų atstovai atliko Jubiliejinę piligrimystę, žengdami pro Šv. Petro bazilikos Šventąsias duris. Buvo karštai meldžiamasi dėl Šventojo Tėvo pasveikimo, kad jam vadovaujant „Bažnyčia Europoje ir pasaulyje galėtų išgyventi Vilties Jubiliejų entuziazmo, džiaugsmo ir tikėjimo atgaivos dvasioje“ (COMECE vadovybės pareiškimas dėl Šventojo Tėvo mirties balandžio 21-ąją aptariamas rašinio pabaigoje.).
Susitikimo baigiamajame dokumente, kreipimesi „Su viltimi žvelgti į Europą“, vyskupai, irgi nurodydami į atliktą Jubiliejinių metų vilties piligrimystę, vis dėlto teigia, jog priversti išreikšti susirūpinimą dėl pasaulio pakliuvimo į pavojingą karų ir konfliktų smurto spiralę. Globalinę įtampą didina ir ryškėjantis valstybių izoliavimasis, susitelkimas į savus, vadinamuosius nacionalinius interesus, gilėjanti nesantaika ir solidarumo stoka, dėl ko menkėja daugiašališkumas, o demokratinius principus žaloja plintantys autoritariniai režimai. Tokia padėtis lemia tiek dažnėjančius ginkluotus susirėmimus, tiek ir kitokio pobūdžio negailestingą konkurenciją bei susipriešinimą, įskaitant ekonomikos bei prekybos sritis nepaisant bendruomeniškumo ir tarptautinės teisės nuostatų. Ganytojai primena, jog nesibaigiantis Rusijos karas prieš Ukrainą ir dramatiškas netikrumas, su kuriuo susiduria tėvynę ginantys ukrainiečiai dabartinių geopolitinių permainų sąlygomis, yra vienas iš pavyzdžių nerimą keliančios nestabilios ir pavojingos tarptautinės tikrovės, susidariusios mūsų pasaulyje.
„Betgi mes, kaip krikščionys, tikime į Jėzų Kristų, kuris yra mūsų Viltis ir randame paguodą Jo žodžiuose: „Aš jums palieku ramybę, duodu jums savo ramybę“ (Jn14, 27)“, – pabrėžiama COMECE pareiškime. Jame pastebima, kad taikingą nusistatymą, kaip ir solidarumą turi skatinti šiemet minimos Antrojo pasaulinio karo pabaigos 80-osios metinės, žinomos „Šumano deklaracijos“, davusios pradžią Europos Sąjungos kūrimui 75-metis ir Helsinkio baigiamojo akto, parvirtinusio žemyno tautų saugumo ir bendradarbiavimo svarbą, 50-osios metinės. Vyskupai kviečia žemyno piliečius ypač politinius lyderius naujai pajusti tų istorinių įvykių duotą įkvėpimą ir vadovautis juos persmelkusiomis vertybėmis.
„Tegul tų svarbių įvykių sukaktys tarnauja kaip gairės mūsų laikams, kūrybingomis pastangomis siekiant dialogo ir bendradarbiavimo, kad būtų įtvirtinta taika, grindžiama bendromis žmogaus orumo, solidarumo, demokratijos ir bendrojo gėrio siekio nuostatomis, galinčiomis stiprinti vienybę ir padėti įveikti konfliktus“, – nurodoma COMECE sesijos dokumente.
Saugumo ir taikos siekis
Vyskupai pripažįsta, jog šiuo nestabilumo ir nerimo kupinu laiku, daugelis pasaulyje žvelgia į civilizacijos lopšį Europą ir ypač į bendrystės bei solidarumo pavyzdį Europos Sąjungą, turėdami viltį, kad mūsų žemyno tautos ves tarptautinę bendruomenę į tikrąjį atsinaujinimą ir esant dabartiniams išbandymams. Kreipimesi priminta, kad popiežius Pranciškus, labai artimas Europos rūpesčiams, šią organizaciją yra įvardijęs, kaip „taikos pažadą“ ir „įvairiopo vystymosi šaltinį“ ne tik Europai, bet ir platesniam pasauliui. „Todėl mes teigiame, jog reikalinga visais atžvilgiais stipri Europos Sąjunga, gebanti šiais netikrumo laikais apsaugoti ne tik savo piliečius, bet ir vertybes, iškovotas Europoje bei visame pasaulyje“, – tvirtina ganytojai. Jie irgi pirmiausia nurodo savo įsitikinimą, jog Europos Sąjungos svarbiausias pašaukimas, glūdintis pačiose jos ištakose, yra taikos ir santarvės projekto įgyvendinimas. Atsiliepdami į Europos Komisijos planus ypatingą dėmesį sutelkti į gynybą ir ginkluotės vystymą Kremliaus režimo imperialistinių užmačių akivaizdoje, tam skiriant iki 800 milijardų eurų, vyskupai pripažįsta, jog „yra būtinos proporcingos bei adekvačios investicijos Europos gynybai“. Kita vertus šios pastangos neturi būti įgyvendinamos „asmens orumo, teisingumo, integralios žmogiškos pažangos ir rūpinimosi kūrinija sąskaita“, tai yra neturi nukentėti socialiniai ir paramos silpniesiems bei vargingiesiems projektai. Todėl reikia užtikrinti, kad veiktų veiksmingi lėšų panaudojimo kontrolės mechanizmai ir tvirtas įsipareigojimas taikos diplomatijai bei konfliktų malšinimui derybų keliu. Svarbu stengtis, kad būtų išvengta pragaištingų ginklavimosi varžybų, kurios netarnauja taikos reikalui, bet tik ginklų gamintojų ir platintojų komerciniams interesams.
Ganytojai nurodo, kad kintant dabartinei geopolitinei padėčiai, prasidėjusiai po Rusijos agresijos prieš Ukrainą bei naujajai Jungtinių Valstijų administracijai perkeliant pirmaeilį dėmesį iš Europos į Lotynų Ameriką, Aziją ir Ramiojo vandenyno regioną bei plintant ekonominio protekcionizmo politikai, reikia stiprinti Europos Sąjungos gynybinį pajėgumą ir gamybinį savarankiškumą bei konkurencingumą. Būtent tai siūlo savo neseniai paskelbtoje ataskaitoje buvęs Europos centrinio banko pirmininkas Marijus Dragis (Mario Draghi), į kurio pastabas verta atsižvelgti. Vis dėlto sutvirtindama savo globalinį vaidmenį ir prekybines pozicijas, Europos Sąjunga neturi atsisakyti istorinio įsipareigojimo rodyti reikiamą solidarumą labiausiai pažeidžiamiems pasaulio regionams. Ypač reikia padėti toms šalims, kurios kenčia nuo skurdo arba tarptautinių bei vidaus pilietinių konfliktų ir kurių žmonės verčiami masiškai palikti savo namus bei ieškoti prieglobsčio svetur. Be to, COMECE pabrėžia, kad visos Europos Sąjungos sustiprinimo iniciatyvos neturi kompromituoti jos, kaip globalinio lyderio skatinant žmogaus teises ir socialinį teisingumą bei gamtosauginį tvarumą vaidmens. Pripažindami, jog dabar, išaugus tarptautinei poliarizacijai ir kuriant naujas politinės įtakos zonas bei karinius aljansus, Europos Sąjungos šalys turi išlaikyti nusistovėjusią ilgalaikę partnerystę ir gynybinę transatlantinę jungtį, vyskupai tuo pat metu siūlo reikšti atvirumą naujiems procesams, vedant kuo platesnį dialogą su visais. „Europos Sąjungai ieškant kelio navigacijai šiais netikrumo keliais, mes turime gilią viltį, kad ji liks ištikima pamatiniams principams, tęsdama veikimą, kaip vieninga, pasitikinti ir integruojanti jėga savo kaimynams ir visam pasauliui“, – baigdami pareiškimą tvirtino ganytojai. Nurodydami tuometinį Gavėnios laikotarpį bei artėjusį Velykų – vilties ir atsinaujinimo – šventimą, jie patikėjo Europą prisikėlusiam Viešpačiui Jėzui ir meldė Švč. Mergelės Marijos, Taikos Karalienės, užtarimo.
Rusijos agresijos tikrovė
Reikėtų priminti, jog kiek anksčiau, kovo pradžioje, COMECE prezidiumas, kurį sudaro pirmininkas italas vyskupas Marijanas Kročiata (Mariano Crociata) bei keturi vicepirmininkai vyskupai Antuanas Eruaras (Antoine Herouard), Nunjas Brasas da Silva Martinšas (Nuno Brás da Silva Martins) ir Česlavas Kozonas (Czeslaw Kozon) iš Prancūzijos, Lietuvos, Portugalijos ir Danijos, paskelbė atskirą pareiškimą dėl karo Ukrainoje, pabrėždami, kad jo baigtis gali nulemti ateitį Europoje ir pasaulyje. Ganytojai patvirtino savo absoliutų artumą ir nuoširdų solidarumą Ukrainos žmonėms, kurie jau daugiau kaip tris metus kenčia dėl nusikalstamo Rusijos išpuolio, pasiaukojančiai saugodami savo laisvę. „Maldoje mes prisimename visus, kurie prarado savo gyvybes, buvo sužeisti ar baimės genami turėjo bėgti iš savo namų, taip pat ir tie, kurie ištikimai gina savo tėvynę“, – teigiama COMECE vadovybės kreipimesi. Vyskupai išreiškė padėką Europos Sąjungai už pavyzdžio neturinčią didžiulę humanitarinę, politinę, ekonominę, kaip ir karinę paramą nelaimės ištiktai Ukrainai ir jos žmonėms esant šiam tragiškam konfliktui. Jie patvirtino savo gilų ir dėkingą pripažinimą nepailstamoms pilietinės visuomenės organizacijų, įskaitant tų, kurios remiasi tikėjimu bei eilinių piliečių pastangoms, rodant konkretų solidarumą ukrainiečiams, kenčiantiems dėl tragiškų karo pasekmių. „Ukrainos kova už taiką ir teritorinio vientisumo bei valstybinės egzistencijos gynimas, yra ne tik kova už savo ateitį, – pabrėžia COMECE vadovai. Tos kovos baigtis bus lemiama viso Europos žemyno bei laisvo ir demokratinio pasaulio likimui“.
Pripažindami, jog karas Rytų Europoje dabar įžengė į naują tarpsnį, tarptautinei bendruomenei, ypač JAV administracijai, ieškant susitaikymo galimybių, kurioms priešinasi imperialistinis Kremliaus režimas, ganytojai nurodo tvirto Ukrainos palaikymo reikšmę. „Geopolitinei padėčiai tampant vis labiau sudėtinga, kuriai įtaką daro ir nenuspėjami kai kurių tarptautinės bendruomenių veiksmai, mes kviečiame Europos Sąjungą ir jos valstybes nares likti vieningoms įsipareigojant dėl paramos Ukrainai ir jos žmonėms“, – ragina COMECE prezidiumas. Vyskupai pabrėžia, kad Rusijos karinis įsiveržimas į Ukrainą buvo „grubus tarptautinės teisės pažeidimas“. Smurtinis ginkluotos jėgos naudojimas bandant pakeisti valstybines sienas bei brutalūs veiksmai prieš civilius gyventojus yra ne tik nepateisinami, bet reikalauja nuosekliai siekti teisingumo bei atskaitomybės, tai yra karo nusikaltėlių bei iniciatorių patraukimo tarptautinei teisinei atsakomybei. Kita vertus, ganytojai pažymi, jog visapusiškai teisinga ir ilgalaikė taika Ukrainoje gali būti pasiekta tik nuosekliomis ir atkakliomis derybomis. Todėl turi būti remiamos kiekvieno ir nuoširdaus dialogo pastangos, kurioms reikalingas tiek tvirtas transatlantinis, tiek ir globalinis susitelkimas, į šį procesą įtraukiant ir agresijos auką Ukrainą. COMECE vadovai ryžtingai atmeta Kremliaus režimo ir kai kurių kitų šalių ar politinių veikėjų bandymus iškreipti agresijos tikrovę, aiškinant, jog, su Europa susieta stipri Ukraina esą kėlusi kažkokį pavojų Rusijai, todėl ši buvusi priversta užpulti savo kaimynę, kėsindamasi į jos laisvę ir teritorinį vientisumą.
Pagalba Ukrainai atkurti
Tam, kad būsimasis susitarimas dėl stabilios taikos būtų tikrai teisingas ir tvarus, turi būti laikomasi tarptautinės teisės normų, užtikrinant veiksmingas saugumo garantijas, kurios užkirstų kelią prasiveržti naujam kariniam konfliktui, teigiama vyskupų pareiškime. Taikos sutartis turi sudaryti sąlygas, kad išblaškytoms ukrainiečių šeimoms vėl būtų leista susijungti, tiek sugrįžtant karo pabėgėliams, tiek į Ukrainą sugrąžinant okupantų deportuotus vaikus, kad jos galėtų gyventi orų, laisvą ir saugų gyvenimą savo nepriklausomoje tėvynėje. Be to, stengiantis pilnai atkurti Ukrainos socialinį audinį, sustiprinti visų visuomenės grupių sanglaudą ir išsirengti į ilgalaikį susitaikymo kelią, „ne mažiau svarbu, kad būtų palaikomos ir apsaugotos teisės visų tautinių bendruomenių, įskaitant rusiškai kalbančius šalies piliečius“, nurodoma COMECE prezidiumo pareiškime. Visa tarptautinė bendruomenė turi padėti sunkiai sužalotai Ukrainai atstatyti jos sugriautą ūkį ir Rusijos nusikalstamais kariniais veiksmais toliau ardomą infrastruktūrą, netgi energetikos objektus, kurie išskirtinai svarbūs žmonių buičiai ir sveikatai. Ganytojai pripažįsta, kad atkūrus taiką, Rusija, kaip agresorius, privalės dalyvauti atstatant jos sužalotą Ukrainą, kaip numato tarptautinė teisė, aiškindama vadinamosios reparacijos klausimą: pripažintas agresorius turi atlyginti padarytą žalą agresijos aukai.
„Atsižvelgdami į Ukrainos troškimą savo ateitį sieti su naryste Europos Sąjungoje bei daromas nuoseklias pastangas atlikti atitinkamas reformas, mes raginame ES laiku ir sąžiningai įgyvendinti šį plėtros procesą“, – baigdami savo kreipimąsi aiškina COMECE vadovai. Jie pastebi jog Ukraina nėra išskirtinė ir kad toks nusistatymas turi būti skirtas ir kitoms kandidatėms priimant jas į Europos Sąjungą, tarp kurių yra Moldova bei Balkanų regiono šalys. Galiausiai vyskupai pabrėžia, jog „turi gilią viltį, kad Europos Sąjunga toliau liks ištikima savo pašaukimui būti „taikos pažadu“ ir stabilumo atrama savo kaimynams ir pasauliui“. Dar galima pastebėti, kad vykdant šią fundamentalią užduotį globaliai kintant geopolitinei padėčiai bei susidarius prieštaringoms pasekmėms, būtina siekti Europos Sąjungos valstybių narių didesnės politinės darnos ir susiklausymo. Svarbu įveikti tiek vidinį nesutarimą tarp Briuselio ir atskirų šalių, tiek ir sunkumus nacionaliniame lygmenyje, kad Europos Sąjungos iniciatyvos spręsti tarptautines politines ir ekonomines problemas būtų tinkamai sutinkamos ir vertinamos bei duotų trokštamų rezultatų bendraujant visiems globaliniams centrams.
Didžiojo europiečio netektis
„Su giliu dėkingumu ir susijaudinimu prisimename mūsų Šventąjį Tėvą Pranciškų, kuris nenuilstamai su drąsa ir stiprybe vadovavo Bažnyčiai per daugybe krizių visame pasaulyje paženklintus praėjusio pontifikato metus, – rašo COMECE pirmininkas vyskupas M. Kročiata jo mirties dieną, balandžio 21-ąją, paskelbtame pareiškime. – Tokiais sunkiais laikais jis niekada nebijojo susidurti su iššūkiais ir ištarti savo pranašišką balsą, visada skatinamas noro nešti Evangelijos džiaugsmą mūsų laikmečio vyrams ir moterims“. Pripažįstama, kad velionis Popiežius neabejotinai buvo „vienas didžiausių dabartinės epochos liudytojų“, kurį mylėjo ir gerbė visi, netgi netikintys, nes buvo matoma, jog jo pirmutinis rūpestis „visada buvo nukreiptas į pačius trapiausius Dievo Kūrinijos narius“. Šituo rūpinimuisi, konkrečiais artimo meilės darbais, išklausymu ir artumu, buvo paprastai ir giliai prabylama į žmogiškas širdis, jose randant atitinkamą atgarsį ir susitaikymą.
Nurodydamas į COMECE turėtą nuolatinį ryšį su Šventuoju Tėvu, vyskupas M. Kročiata pažymi, kad šios organizacijos nariai vyskupai ir kiti darbuotojai „sulaukdavo jo išmintingo padrąsinimo vykdyti Bažnyčios dialogo su Europos Sąjungos institucijomis misiją“. Emocingai prisimenamas didelį įkvėpimą suteikęs popiežiaus Pranciškaus 2014 metų vizitas Europos Parlamente, kiti susitikimai žemyno politikais ir ganytojais, kasmetinių audiencijų suteikimas COMECE vadovybei, perduodant svarbų mokymą siekti taikos ir nuoširdaus dialogo. Paminėtos kitos reikšmingos Šventojo Tėvo apaštalinės kelionės į įvairius pasaulio regionus, sulaukiant didelio vietinių gyventojų dėmesio bei išskirtiniai gestai, tokie, kaip malda ant šalto lietaus permirkusių Šv. Petro bazilikos laiptų už visą žmoniją COVID-19 pandemijos metu. COMECE vadovas reiškė padėką popiežiui Pranciškui, kad jis skatino ganytojų ryžtingumą ir kūrybingumą kovojant su seksualinio išnaudojimo atvejais Bažnyčios gyvenime, taip pat skatinant nuoširdų įsiklausymą jo pradėtame sinodiškumo procese, kuris turi būti išreikštas bažnytinėse struktūrose ir praktikoje.
Vyskupo M. Kročiatos pareiškime paminėti svarbiausi Šventojo Tėvo raštai: enciklika „Laudato Si‘, kurioje buvo ypač atkreiptas dėmesys į ekologiją ir tvarumą, skatinant visapusiškai integruotą vystymosi politiką, bei enciklika „Fratelli Tutti“, kurioje patvirtinama, jog nepaisant skirtumų, visi esame broliai ir seserys, todėl turime priartėti vieni prie kitų, statyti tiltus, o ne sienas, atsisakyti karų ir konfliktų, visas problemas spręsti taikingu keliu. Baigdamas pareiškimą COMECE pirmininkas dar kartą išreiškė padėką popiežiui Pranciškui už nuolatinį dėmesį Europai ir reiškė tikrumą, kad, jo atminimo ir pavyzdžio šviesoje, žemyno ganytojai su atnaujintu įsipareigojimu tęs tarnystę Bažnyčiai ir bendram Europos gėriui.
„Kristus ir pasaulis“, 2025 m. gegužės 9 d., nr. 5 (216)