Viltis ir Meilė Dievuje 

Kan. Stanislovas Krumpliauskas ir kun. Marijonas Savickas su grupe Smalvų parapijiečių

Smalvų Švč. Mergelės Marijos Rožančinės bažnyčia – mano pradžių pradžia.  

1942 metais, vykstant karui, Smalvų bažnyčioje Santuokos Sakramentą priėmę mano tėvai kartu nugyveno 60 laimingų metų, kol Viešpats pasišaukė pas save… Švenčiant jų Santuokos deimantinę sukaktį, palaiminau ir įteikiau popiežiaus Jono Pauliaus II-ojo Apaštališkąjį palaiminimą. 

Kiek prisimenu save, tiek prisimenu ir šią bažnyčią. Smalvose buvau pakrikštytas, priėmiau Pirmąją Komuniją. Ne tik aš, bet ir brolis Petras patarnavome čia dirbusiems kunigams. Šios bažnyčios kunigai išlydėjo mane į sovietinę armiją, vėliau ir į seminariją. 

Jau būdamas klieriku, patarnavau brolio Santuokos palaiminime. Džiaugiuosi, kad prieš porą metų gražiai paminėtos Jų auksinių vestuvių jubiliejus…  

Prieš 50 metų, per šv. Joną, aukojau Primicijų šv. Mišias. Bažnyčia ir šventorius buvo pilni žmonių. Pasitiko mane nuo klebonijos visa procesija su vėliavomis, baldakimu ir giesmėmis – per didžiąsias duris buvau įvestas prie altoriaus šv. Mišių aukai. Pamokslą lietuvių kalba sakė kun. Petras Baltuška, lenkiškai – Julius Baltušis, buvęs Smalvų klebonas, kuris mane išleido į sovietinę kariuomenę. Per Mišias giedojo Zarasų bažnyčios choras, vadovaujamas vargonininko Jono Jan­kaus­ko. 

Širdy išliko daug gražių prisiminimų: seminarijoje susipažinę su kun. Marijonu Savicku, dabartiniu Mielagėnų parapijos klebonu, bendraujame iki šiol. Prisimenu, kaip Primicijų išvakarėse, su juo vaikščiojant šventoriuje ir aptarinėjant kitos dienos apeigas, lyg nujausdamas, paklausiau, kokius darbus jis pradėtų pirmiausia, jei būtų skirtas Smalvų bažnyčios klebonu…

Žodžiai išsipildė. Kunigas Marijonas, klebonaudamas Smalvose ketverius metus, suremontavo bažnyčią, atstatė jos fasadą su kolonomis, per teismą siekė atgauti klebonijos dalį – pusę pastato buvo užėmusi apylinkės valdžia.

Esu dėkingas savo Tėveliams, kurie rizikuodami slėpė medieną, skirtą Smalvų bažnyčios remontui. 

Kunigui Marijonui klebonaujant Smalvose, būdamas Kupiškio vikaru,  su jaunimu atvykau švęsti Šv. Jono atlaidų. Po šv. Mišių bažnyčios šventoriuje buvo rodomas spektaklis – pranašo Jobo gyvenimo ištrauka. Šiuo spektakliu ypač papiktinau sovietinę valdžią, užsitraukdamas jos nemalonę. 

Džiaugiuosi, kad kunigo Marijono klebonavimo metu smalviškis Zenonas Sinkevičius, pradėjęs zakristijonauti, tarnauja iki šiol. 

Su kun. Virgilijumi Liuima, dabartiniu Joniškėlio parapijos klebonu, kurį pažinau lankydamasis pas savo dvasios tėvą kun. Petrą Baltušką, mus sieja graži, jau virš 50 metų besitęsianti bendrystė. Lupenkos kapinėse uždegėme žvakeles ant artimųjų kapų, besimeldžiant kunigo Virgilijaus padeklamuotas ilgas eilėraštis apie Motiną ir sutrūkusį rožančių – sugraudino visus.  Čia atgulę mano artimiausi žmonės: ne tik tėvai, giminės, kaimynai ir aplinkiniai. Metai labai greitai pralėkė. Matau, kaip viskas keičiasi – nebeliko čia gyvenusių: kiti vardai, pavardės, kitos ir tradicijos. 

Smalvų bažnyčia, kurioje šiemet aukojau šv. Mišias jau būdamas kunigas jubiliatas, atšventęs 50 kunigystės metų, pasitiko visus gražiu varpų gaudesiu – šių varpų skambėjimas man pats gražiausias. Esu dėkingas bažnyčios kunigui Raimundui Jurolaičiui, zakristijonui Zenonui Sinkevičiui, už sveikinimus – Vaciui Šumanui, Janinai Balsytei, p. Janinai ir Jonui Trapnauskams, Mielagėnų bažnyčios vargonininkei Valentinai Sinkevič, giedotojai Jelenai Špakovai ir visiems, dalyvavusiems šv. Mišių aukoje. Ačiū Smalvų bendruomenei, kad pavyko išspręsti iškilusius nepatogumus.

Graudu ir gera, kad susirenkame tradiciškai kiekvieną rudenį. Dėkoju Viešpačiui už gražią, ilgą ir prasmingą kunigystės kelionę.  

„Tegul vilties Dievas pripildo jus dideliu džiaugsmu ir tikėjimo ramybe, kad Šventosios Dvasios jėga būtume pertekę vilties“ (Rom 15,13).

Kan. Stanislovas Krumpliauskas
Dusetų Švč. Trejybės bažnyčios klebonas

Kun. Virgilijaus Liuimos nuotrauka

„XXI amžius“, 2024 m. spalio 11 d., nr. 37–38 (2602–2603)