Vincentietės misiją baigė

Sesė Rubelinda baigė savo 20 metų trukusią misiją Lietuvoje

Vilkaviškio vyskupijoje

Šakių dekanate

ŠAKIAI. Vasario 15 dieną Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje šv. Mišiose atsisveikinta ir į naują tarnystės vietą palydėta Šv. Vincento Pauliečio gailestingumo seserų kongregacijos sesuo Rubelinda Ada Varela Anzualdo SMDC, kilusi iš Lotynų Amerikos žemyne esančio Peru (ten dirbo dabartinis popiežius Leonas XIV).

Šakių krašte ji praleido beveik dešimtmetį. Šv. Mišių aukai vadovavo Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila, koncelebravo generalvikaras mons. Gintautas Kuliešius ir kun. Arvydas Jakušovas. Vyskupijos ganytojas sakė gavęs parapijiečių pageidavimų neiškelti sesers Rubelindos, bet apie vienuolių persikėlimą sprendžia ne vyskupas, o vienuolija. Sesuo iškeliama į naują tarnystės vietą Italijoje, kur ir įsikūrusi Šv. Vincento Pauliečio gailestingumo seserų kongregacija, tad šios kongregacijos vienuolių Lietuvoje neliks. Tikriau­siai todėl, kad per 20 metų čia neatsirado pašaukimų. 

Šv. Mišių aukai vadovavo Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila, koncelebravo generalvikaras mons. Gintautas Kuliešius ir kun. Arvydas Jakušovas
Tarp parapijiečių – kun. Arvydas Jakušovas ir kun. Vytautas Antanas Matusevičius. Vido VENSLOVAIČIO nuotraukos

Sesuo Rubelinda 2005 metais apsistojo Miroslave (Alytaus r.), kur teko mokytis mūsų kalbos, pratintis prie kitokio klimato ir gyvenimo. Tada čia klebonavo dabartinis Šakių klebonas kun. Vytautas Antanas Matusevičius.

Sesuo Rubelinda yra pripažinusi, jog į Šakių kraštą atvykusi su nerimu, bet iškart pajuto geradarių parapijiečių pagalbą, dėmesį. Šakiai jai tapo namais, o lietuviškos tradicijos savos. Vienuolė dažnai juokaudavo spėjusi perimti ir kai kuriuos zanavykų tarmės žodžius. „Kai gyvenau Dzūkijoje, ten krikšto tėvai ir vadinami krikšto tėvais, o čia sakomi podžiai, keistai skambėjo. Arba Dzūkijoje buvau įpratusi sakyti „taip taip“, o čia sakoma „jo jo“, – vis pasakodavo sesuo Rubelinda.

Beje, per 20 tarnystės Lietuvoje metų kartu su sese Rubelinda Miroslave ir Šakiuose ilgiau ar trumpiau dirbo ir seserys Lina, Rozarija, Elizabeta, Maglorija, Doris. Vienuolės tapo parapijos ir visos bendruomenės gyvenimo dalimi, jos skleidė Dievo žodį, vaikus ruošdavo sakramen­tams, moksleivius mokė tikybos. 

„Tegul tai, ką pasėjai čia, duoda gausių vaisių laikui atėjus“, – padėkos žodžius sesei tarė parapijiečiai, o ir klebonas kun. V. A. Matusevičius. 

Po šv. Mišių parapijos namuose surengta agapė, kur sesei Rubelindai išsakyta daug padėkos žodžių.

Vasario 26 dieną po klebono aukotų šv. Mišių su sese atsisveikinta siaurame ratelyje. 

Romas BACEVIČIUS

„Katalikas“, 2026 m. kovo 20 d., nr. 6 (489)