Visuotinis Romos kalendorius 

RUGSĖJIS

3 – Šv. Grigalius Didysis, popiežius, Bažnyčios mokytojas (540–604), palikęs sėkmingą politinę karjerą, tapo vienuoliu benediktinu. 590 m. išrenkamas popiežiumi. Grigalius I pirmasis pradėjo vartoti titulą „Dievo tarnų tarnas“ (lot. Servus servorum Dei), kurį popiežiai tebevartoja iki šiol. Reformavo bažnytinį giedojimą, kuris jo garbei vadinamas grigališkuoju. Grigalius yra vienas iš keturių didžiųjų Vakarų Bažnyčios mokytojų. Bažnyčią valdė kaip tikras ganytojas, visokiais būdais padėdamas vargšams, puoselėdamas vienuolinį gyvenimą, visur stiprindamas tikėjimą.

8 – Švč. Mergelės Marijos Gimimas (Šilinė). Jeruzalėje, Marijos gimimo vietoje, buvo pastatyta ir pašventinta Šv. Onos bažnyčia. Nuo VII a. rugsėjo 8 d. Romoje švenčiama Marijos gimimo diena, nuo XI a. – jau visoje Vakarų Bažnyčioje. Marijos Gimimo šventė su Viešpaties (gruodžio 25 d.) ir Jono Krikštytojo (birželio 24 d.) gimimo dienomis yra vienintelės Romos kalendoriuje „gimimo“ šventės.

9 – Šv. Petras Klaveras (1580–1654), Jėzaus Draugijos kunigas. Jis daugiau nei keturiasdešimt metų su nuostabiu atsidavimu ir nepaprasta artimo meile darbavosi ir rūpinosi į vergiją parduotais juodaodžiais, pats jų pakrikštijo beveik tris tūkstančius.

12 – Švč. Mergelės Marijos Vardas. Šis minėjimas kilo Ispanijoje 1513 m. Pal. popiežius Inocentas XI (1676–1689) įvedė ją visoje Katalikų Bažnyčioje. Šią dieną primenama neapsakoma Dievo Gimdytojos meilė savo dieviškajam Kūdikiui, taip pat ir mums – dvasiniams jos vaikams.

13 – Šv. Jonas Auksaburnis (349–407), vyskupas, Bažnyčios mokytojas. Gimė Antiochijoje. Po intensyvių studijų 369 m. buvo pakrikštytas. 389 m. išrenkamas Konstantinopolio vyskupu. Garsėjo vargšų užtarimu ir socialiniu teisingumu. Jonas Auksaburnis – vienas iš keturių didžiųjų Rytų Bažnyčios mokytojų. Dėl nepaprasto iškalbingumo nuo VI a. gavo Auksaburnio vardą. 1909 m. Pijus X jį paskelbė pamokslininkų globėju.

14 – Šv. Kryžiaus Išaukštinimas. Šv. Elena 326 m. rado šv. Kryžių. Šis įvykis imtas švęsti Rytuose, o nuo 650 m. šventė buvo įvesta ir Vakaruose. Kitą dieną po Prisikėlimo bazilikos, pastatytos ant Kristaus kapo, konsekracijos buvo iškeltas ir pagarbintas Kristaus kryžius, kaip Jo velykinės pergalės ženklas ir pasirodysiantis danguje ženklas, skelbiantis visiems antrąjį Jo atėjimą.

15 – Švč. Mergelė Marija Sopulingoji. Minėjimo ištakos – viduramžiais išplitęs Mater dolorosa kultas. 1724 m. Benediktas XIII visoje Bažnyčioje įvedė Septynių Marijos Skausmų šventę. Ji buvo švenčiama penktadienį prieš Verbų sekmadienį. Servitų ordinas panašią šventę turėjo trečiąjį rugsėjo sekmadienį. Ją Pijus VII (miręs 1823 m.) įvedė atsidėkodamas už sugrįžimą iš Napoleono nelaisvės ir 1814 m. įsakė švęsti visoje Katalikų Bažnyčioje. Švč. Mergelė Marija Sopulingoji, stovėdama prie Jėzaus kryžiaus, intymiai ir ištikimai prisijungė prie išganingos Sūnaus kančios ir tapo naująja Ieva. Kaip pirmoji moteris savo neklusnumu žmoniją pasmerkė mirčiai, taip ši nuostabiu klusnumu padėjo savo dieviškajam Sūnui mums grąžinti laimingo amžinojo gyvenimo galimybę.

16 – Šv. Kornelijus, popiežius, ir Kiprijonas, vyskupas, kankiniai. Šv. Kornelijus buvo 251 m. išrinktas popiežiumi. Kovojo prieš antipopiežiaus Novacijano klaidingą mokymą. Imperatoriui Galui pradėjus persekioti krikščionis, Kornelijus buvo ištremtas. 253 m. tremtyje mirė. Jo kūnas buvo atgabentas į Romą ir palaidotas Kaliksto katakombose. Šv. Kiprijonas gimė apie 210 m. Kartaginoje. Apie 246 m. tapo krikščionimi, 249 m. – Kartaginos vyskupu. Valerijui persekiojant krikščionis, buvo ištremtas, vėliau sugrąžintas į Kartaginą ir 258 m. nukirsdintas. Manoma, kad šv. Kornelijus palaidotas ir šv. Kiprijonas nukankintas rugsėjo keturioliktą. Tačiau visas krikščioniškasis pasaulis juos, kaip nesilpstančios Dievo meilės Bažnyčiai liudininkus persekiojimo laikais, garbina būtent šią dieną.

17 – Šv. Robertas Belarminas (1542–1621), vyskupas, Bažnyčios mokytojas. Prieš tėvo valią tapo jėzuitu. Studijavo filosofiją. Europos šiaurė buvo pagauta protestantizmo bangos, universitete virte virė diskusijos, o jis karštai, argumentuotai žodžiu ir raštu gynė katalikų tikėjimo tiesas. Jo veikalas „Disputai ir kontroversijos“ tapo labai populiarus. 

Šv. Hildegarda Bingenietė (1098–1179), mergelė, Bažnyčios mokytoja. Pasižymėjo dideliais gabumais. Įgijo puikų išsilavinimą, studijavo gamtamokslius ir muziką, nuolatos augo dvasioje. Tad nenuostabu, kad moterų vienuolinė bendruomenė, kurioje ji gyveno pagal šv. Benedikto regulą, išsirinko ją savo vyresniąja.  Šventoji Hildegarda patyrė mistinių regėjimų. Vis dėlto bijodama, kad regėjimai gali būti iliuziniai arba ne iš Dievo, ji kreipėsi patarimo, pirmiausia į Bernardą Klervietį, vieną didžiausių savo laiko autoritetų. Šis ją nuramino ir padrąsino. Vėliau jos tekstą perskaitė popiežius Eugenijus III ir taipogi leido užrašyti vizijas ir viešai kalbėti. Hildegardos dvasinėse vizijose daug teologinio turinio, susieto su svarbiausiais išgelbėjimo istorijos įvykiais ir papasakoto poetine ir simboline kalba. Garsas apie Hildegardą ne vieną paskatino kreiptis į ją patarimo ar nuomonės – kiti vyrų ir moterų vienuolynai, vyskupai ir abatai. Todėl yra išlikę nemažai jos laiškų, kuriuose išdėstyti atsakymai būtų naudingi ir mums. 

19 – Šv. Januarijus (†305), Benevento vyskupas, kankinys. Gimė Neapolyje (Italija), davusiame Bažnyčiai per 30 šventųjų. Valdžia jį įkalino, kai vyskupas nuėjo į kalėjimą aplankyti suimto diakono šv. Zoso. Suimtieji atsisakė atnašauti pagonių dievams; juos kankino ir nuteisė myriop – cirko arenoje buvo sudraskyti žvėrių.

20 – Šv. Andriejus Kim Taegonas, kunigas, ir kiti Korėjos kankiniai. XVII a. pradžioje Korėjoje prasidėjusios misijos taip pat paženklintos kankinių krauju. Prie krikščionybės skleidimo ypač daug prisidėjo pasauliečiai. Nuo 1836 m., atvykus misionieriams iš Prancūzijos, prasidėjo žiaurūs persekiojimai. Per 1839, 1844 ir 1866 metais vykusius persekiojimus buvo nukankinti 103 krikščionys, tarp jų ir kunigas šv. Andriejus Kim Taegonas.

21 – Šv. Matas, apaštalas, evangelistas. Tai pirmosios Naujojo Testamento Evangelijos autorius. Prieš tai buvęs muitininku. Evangelijoje pagal Morkų ir Evangelijoje pagal Luką vadinamas Leviu. Krikščioniškajame mene jo simbolis yra angelas.

23 – Šv. Pijus Pietrelčinietis (1887–1968), kunigas kapucinas. Gimė Italijoje, 1918 m. buvo paženklintas stigmų dovana. Uoliai darbavosi dėl sielų išganymo. Turėjo dovaną klausyti išpažinčių ir permatyti žmogaus sielą. 2002 m. popiežius Jonas Paulius II paskelbė šventuoju.

26 – Šv. Kozmas ir Damijonas, kankiniai. Gydytojai, mirė 303 m. Broliai dvyniai, gimę Arabijoje. Sirijoje studijavo mediciną. Apsigyveno Egėjos mieste; pelnė vargšų pagarbą ir meilę, nes gydė nemokamai. Persekiojimo laiku buvo nukirsdinti, nes atsisakė atsižadėti Kristaus. Tradicija perduoda, kad jie, neprašydami jokio užmokesčio, dirbo medikų darbą ir daugelis jų rūpesčiu buvo pagydyti.

27 – Šv. Vincentas Paulietis (1581–1660). Gimė Gaskonijoje, 1600 m. įšventintas kunigu. 1625 m. įkūrė Misionierių (vincentiečių) kongregaciją. Kad padėtų vargšams, Vincentas steigė parapines brolijas, ligonines, ėmėsi kurti pamestinukų namus, naujas seminarijas. 1633 m. kartu su šv. Liudvika de Marilak įkūrė Gailestingumo seserų kongregaciją. Visų labdaringų organizacijų globėjas. Mirė Paryžiuje.

28 – Šv. Vaclovas (~904–~930), Bohemijos hercogas, kan­kinys. Savo senelės šv. Liudmilos dieviška ir žmogiška išmintimi išauklėtas, buvo griežtas sau, bet taikingas karalystės valdyme, gailestingas vargšams. Prahoje išpirkdavo parduodamus pagonis belaisvius ir pasirūpindavo, kad jie būtų pakrikštyti. Po daugybės sunkenybių valdant kraštą ir skelbiant tikėjimą, brolio Boleslovo išduotas, buvo nužudytas bažnyčioje.

Šv. Laurynas Ruisas ir jo draugai, kankiniai. Su penkiolika draugų, iš jų trys pasauliečiai, dvi vienuolės, du broliai ir devyni kunigai dominikonai, 1637 m. iš Filipinų atvyko į Japoniją padėti ten persekiojamiems krikščionims, tačiau netrukus buvo suimti ir nužudyti. Popiežius Jonas Paulius II 1987 m. savo vizito metu į Filipinus juos paskelbė šventaisiais.

29 – Šv. Mykolas, Gabrielius ir Rapolas – labiausiai žinomi ir gerbiami arkangelai. Pranašas Danielius vadina Mykolą „galinguoju didžiūnu“, žydų tautos sargu. Apokalipsė jį vadina angelų kareivijos, kovojusios su šėtonu, vadu (plg. Apr 12, 7–9). Gabrielius apreiškė Marijai, kad ji taps Dievo Sūnaus Motina (Lk 1, 26–38). Rapolas apie save sako: „Aš esu Rafaelis, vienas iš septynių angelų, kuriems leista tarnauti Viešpaties Šlovės akivaizdoje“ (Tob 12, 15). Bazilikos, pastatytos šv. Mykolo garbei Romoje, Salaro gatvėje (via Salaria), konsekracijos dieną yra švenčiami trys arkangelai, kurie Šventojo Rašto liudijimu turi ypatingas misijas, kurie dieną ir naktį tarnauja Dievui ir kurie, kontempliuodami Jo Veidą, neperstojamai Jį garbina.

30 – Šv. Jeronimas, kunigas, Bažnyčios mokytojas. Gimė apie 340 m. Stridone, Dalmatijoje. Studijavo Romoje. Būtent jis sako, kad nepažinti Šventojo Rašto reiškia nepažinti Kristaus. Jis išvertė Šventąjį Raštą iš hebrajų ir graikų kalbų į lotynų kalbą, kuria tuo metu kalbėjo dauguma vakarinės Romos imperijos dalies gyventojų, ir tokiu būdu padarė jį prieinamą visiems. Mirė 420 m. Betliejuje.

Pagal https://lk.katalikai.lt/lkalendorius/vrk_lt

„Katalikas“, 2024 m. rugpjūčio 23 d., nr. 16 (451)