Visuotinis Romos kalendorius

Spalis

1 – Šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresė, mergelė, Bažnyčios mokytoja. Gimė 1873 m. Prancūzijoje, mirė 1897 m. Įstojusi į karmeličių vienuolyną, garsėjo nusižeminimu, evangeliniu paprastumu ir pasitikėjimu Dievu. Mirė nuo džiovos, sulaukusi vos 24 metų. Jos autobiografija, pavadinta „Vienos sielos istorija“, tapo vienu iš skaitomiausių dvasinių veikalų. 1927 m. su šv. Pranciškumi Ksaveru paskelbta misijų ir misionierių globėja, o 1944 m. su šv. Joana Arkiete (Žana d‘Ark, Jeane d‘ Arc) – Prancūzijos globėja. 1997 m. šv. popiežius Jonas Paulius II ją paskelbė Bažnyčios mokytoja. 

2 – Šv. Angelai Sargai. Yra Dievo sukurti angelai, pašaukti kontempliuoti Dievo Veidą. Taip pat jie yra Viešpaties pasiųsti pas žmones, kad savo nematomu, tačiau rūpestingu buvimu padėtų, juos globotų ir užtartų pas Dievą. Tądien tinka pasimelsti už tarnaujančius policijoje.

4 – Šv. Pranciškus Asyžietis, vienuolis. gimė 1182 m. Asyžiuje, mirė 1226 m. Įsteigė Mažųjų brolių (pranciškonų) ir Trečiąjį (tretininkų, kuriam priklauso pasauliečiai) ordinus, parašė jiems regulas ir gavo Apaš­talų Sosto patvirtinimą. Vėliau padėjo šv. Klarai įkurti Seserų klarisių vienuoliją. 1224 m. gavo Kristaus stigmas. Vargšuose, ypač labiausiai apleistuose, suradęs Jėzų Kristų, pats tapo tarnaujančiu vargšu. Kelionėse net iki pat Šventosios Žemės visiems skelbė Dievo meilę. Žodžiais ir veiksmais siekė tobulo Kristaus sekimo.

5 – Šv. Faustina Kovalska, vienuolė. gimė 1905 m. Lenkijoje, prie Lodzės, mirė 1938 m. Krokuvoje. Viena žymiausių XX a. mistikių. Dievo Motinos Gailestingumo vienuolijos sesuo, regėtoja, Dievo Gailestingumo apaštalė. 1929 m. ir 1933–1936 m. gyveno Vilniuje, kur jos prašymu pagal jos regėjimus nutapytas pirmasis Dievo Gailestingumo paveikslas. Popiežius Jonas Paulius II 2000 m. balandžio 30 d. ją paskelbė šventąja.

6 – Šv. Brunonas (1030/35 –1101), kunigas. Kilęs iš romėnų Agripos kolonijos Lotaringijoje, Prancūzijoje dėstė teologines disciplinas. Trokšdamas vienišo gyvenimo, su keliais mokiniais Alpių kalnų Kartūzijos slėnyje įkūrė Ordiną, kur eremitų vienišumas buvo suderintas su tam tikru bendravimu. Popiežiaus Urbono II buvo pašauktas į Romą, kad padėtų Bažnyčios reikaluose, tačiau paskutinius savo gyvenimo metus praleido dykumoje netoli Turo vienuolyno Kalabrijoje.

7 – Rožinio Švč. Mergelė Marija. Anot pasakojimų, dėl Rožinio maldų 1571 m. spalio 7 d. krikščionys nugalėjo turkų laivyną Viduržemio jūroje prie Lepanto. Minint šios pergalės vienerių metų sukaktį, 1572 m. pop. Pijus V paskelbė Marijos Nugalėtojos šventę. Nuo 1716 m. Romos kalendoriuje ji buvo nukelta į pirmąjį spalio sekmadienį, tačiau šv. Pijus X sugrąžino šventę į jos pirminę datą: spalio 7 d. – Rožinio Švenčiausiosios Mergelės Marijos šventė. Tai diena, kai Rožinio malda šaukiamasi Dievo Gimdytojos pagalbos, kad vadovaujant jai, kuri ypatingu būdu buvo suvienyta su Dievo Sūnaus įsikūnijimu, kančia ir prisikėlimu, pamėgtume ir platintume Kristaus paslapčių apmąstymą.

9 – Šv. Dionizas  (†258) vys­kupas, ir jo draugai, kankiniai. Tradicija perduoda, kad Dionizas, popiežiaus pasiųstas, nuvyko į Galiją ir, tapęs Paryžiaus vyskupu, su kunigu Rustiku ir diakonu Eleuterijumi mirė kankinių mirtimi.

Šv. Jonas Leonardis (1541– 1609), kunigas. Iš pradžių Lukoje dirbo vaistininku, bet to darbo atsisakė, kad taptų kunigu. Norėdamas vaikus mokyti krikščioniško tikėjimo, atnaujinti dvasininkų apaštalinį gyvenimą ir visiems skelbti krikščionių tikėjimą, įkūrė Reguliariųjų kunigų ordiną, kuris vėliau buvo pervadintas – Dievo Motinos Reguliarieji kunigai. Dėl savo veiklos patyrė daug negandų. Romoje padėjo pamatus Tikėjimo Propagandos kongregacijai. Ten mirė ligų palaužtas.

11 – Šv. Jonas XXIII, popiežius. Gimė 1881 m. Būdamas vie­nuolikos metų įstojo į Bergamo seminariją, studijas tęsė Romoje. 1904 m. buvo įšventintas kunigu, paskui tapo Bergamo vyskupo sekretoriumi. 1921 m. pradėjo savo tarnystę Šventajam Sostui kaip Popiežiškosios tikėjimo doktrinos kongregacijos Italijos centrinės tarybos pirmininkas. Nuo 1925 m. buvo apaštalinis vizitatorius, vėliau – apaštalinis delegatas Bulgarijoje, nuo 1935 m. – Turkijoje ir Graikijoje, o nuo 1944 m. – apaštalinis nuncijus Prancūzijoje. 1953 m. paskirtas kardinolu ir Venecijos patriarchu. 1958 m. buvo išrinktas popiežiumi. Sušaukė visuotinį Vatikano II Susirinkimą. Mirė 1963 m. birželio 3 d. 2014 m. balandžio 27 d. popiežius Pranciškus paskelbė šventuoju.

14 – Šv. Kalikstas I (†222), popiežius, kankinys. Dar būdamas diakonu, grįžęs iš ilgos tremties Sardinijoje, rūpinosi kapinėmis prie Apijaus kelio (via Appia). Išrinktas popiežiumi, skatino tikrąjį tikėjimo mokslą, grąžindavo nusidėjėlius į Bažnyčią. Savo vyskupavimą baigė kankinyste. Šiandien prisimenamas jo palaidojimas Romoje prie Aurelijaus kelio.

15 – Šv. Jėzaus Teresė, mergelė, Bažnyčios mokytoja. Gimė 1515 m. Aviloje (Ispanijoje), mirė 1582 m. Viena garsiausių XVI a. Ispanijos mistikių. 1536 m. įstojo į Karmelitų ordiną Aviloje. Nuo 1555 m. pradėjo patirti regėjimus. Nepaisydama pasipriešinimo, su šv. Kryžiaus Jonu vykdė Karmelitų ordino reformą. 1562 m. įsteigė Basųjų karmeličių vienuolyną. Dėl savo Ordino reformavimo ištvėrė daug negandų, kurias nepalūžusia dvasia nugalėjo. Parašė knygų, pasižyminčių dideliu mokslingumu ir dvasiniu turiningumu.

16 – Šv. Jadvyga, vienuolė (1174–1243). Gimė Bavarijoje. Labai atsidavusi vargšams, statė jiems prieglaudas. Po savo vyro hercogo Henriko mirties apsigyveno vienuolių cistersių vienuolyne, kurį pati buvo pastačiusi ir kurio abatė buvo jos duktė Gertrūda. Ten praleido likusius savo metus. Mirė Trebnikuose, Lenkijoje.

Šv. Margarita Marija Alakok (1647–1690), mergelė. Gimė Burgundijoje, priimta į Švč. Mergelės Marijos Aplankymo (vizitiečių) ordiną, ėjo nuostabiu tobulybės keliu ir, apdovanota mistiškomis malonėmis, ypač pamaldumu Švč. Jėzaus Širdžiai, daug nuveikė, kad šis garbinimas išplistų Bažnyčioje. Užmigo Viešpatyje vienuolyne, esančiame Prancūzijos kaime Parei-le-Monial.

17 – Šv. Ignotas Antiochietis, vyskupas, kankinys. Antrasis Antiochijos vyskupas po šv. Petro. Persekiojant Trajanui, buvo įkalintas ir atgabentas į Romą. Kelionėje parašė 7 laiškus įvairioms vietinėms bažnyčioms, kuriuose aptarė Bažnyčios ir tikėjimo doktrinos klausimus. 107 m. Romoje buvo įmestas į areną ir sudraskytas liūto. Šventajam priklauso garsus posakis, jog norįs būti žvėrių dantimis sumaltas lyg kviečio grūdas, kad taptų Kristaus duona.

18 – Šv. Lukas, evangelistas. Tradicija teigia, kad iš Sirijos kilęs Lukas buvo medikas. Apie 51 m. drauge su Pauliumi leidosi į antrąją apaštalo kelionę ir buvo kartu per paskutinį įkalinimą. Vėliau grįžo į Graikiją, tapo Tėbų vyskupu. Pagal tradiciją Lukui priskiriama Evangelija pagal Luką ir Apaštalų darbų knyga, parašytos apie 80 m. Gydytojų ir menininkų globėjas.

19 – Šv. Jonas Brebefas ir Izaokas Žogas, kunigai, ir jų draugai, kan­kiniai. Šventieji kankiniai Jonas Brebefas (1593–1649) ir Izaokas Žogas (1607–1646), Jėzaus Draugijos kunigai. Šią dieną kankinių vainiką gavo taip pat šv. Jonas Landietis, vienuolis, pagonių nužudytas Kanados teritorijoje, ir keletą metų anksčiau toje pat teritorijoje nužudytas šv. Renatas Gupilis. Šią dieną taip pat yra pagerbiami jų konfratrai šventieji Gabrielius Alemanas, Antanas Danielis, Karolis Garnje ir Natalis Šabanelis, kurie po daugelio darbų skelbiant Kanados žmonėms Kristaus Evangeliją, skirtingomis dienomis mirė kankinių mirtimi.

Šv. Kryžiaus Paulius (1694– 1775), kunigas. Gimė Italijoje, neturtingoje šeimoje. Lankė karmelitų mokyklą. 1715 m. išsirengė į kryžiaus žygį prieš turkus. Pakeliui, besimelsdamas Kremos bažnyčioje, išgirdo balsą, sakantį: „Tau skirta kita kova – kova su savimi, idant skelbtum Kristų Nukryžiuotąjį.“

22 – Šv. Jonas Paulius II (1920-05-18– 2005-04-02), popiežius. Gimė Vadovicuose (prie Krokuvos, Lenkija), 1938 m. pradėjo literatūros studijas Krokuvos Jogailos universitete, 1939 m. vokiečių naciams okupavus Lenkiją ir uždarius universitetą dirbo akmens kasykloje, vėliau chemijos gamykloje, 1942–1946 m. mokėsi pogrindžio kunigų seminarijoje. Ją baigęs 1946-11-01 buvo įšventintas kunigu, toliau tęsė teologijos studijas Romoje Angelikumo universitete. 1948 m. grįžęs į Lenkiją, dirbo vikaru Krokuvos arkivyskupijos parapijoje, vadovavo studentų sielovadai. 1951 m. studijavo filosofiją Liublino katalikų universitete. 1958-09-28 konsekruotas vys­kupu ir paskirtas Krokuvos arkivyskupo augziliaru, 1964-01-13 paskirtas Krokuvos arkivyskupu, o 1967-06-26 pakeltas į kardinolus. Aktyviai dalyvavo Vatikano II Susirinkime, daug nuveikė ruošiant konstituciją „Gaudium et Spes“ apie Bažnyčią šiuolaikiniame pasaulyje. 1978-10-16 išrinktas Popiežiumi, 1978-10-22 įžengė į Šv. Petro Sostą. Sėkmingai vadovavo Bažnyčiai neramiais po Vatikano II Susirinkimo laikais. 1981-05-13 turkų teroristas atentato metu jį sunkiai sužeidė. Pagijęs aplankė teroristą kalėjime ir jam atleido. Per apaštalines keliones aplankė daugelį šalių, taip pat ir Lietuvą 1993 rugsėjo 4–8 d. Romoje surengė Šv. Kazimiero mirties 500 metų ir 1987 metais Lietuvos krikšto 600 metų jubiliejus, 1987 m. paskelbė palaimintuoju arkiv. Jurgį Matulaitį, 1988 m. pakėlė į kardinolus Vincentą Sladkevičių, o 2001 m. – Audrį Juozą Bačkį. Jonas Paulius II šventuoju paskelbtas 2014 m.

23 – Šv. Jonas Kapestranas (1386–1456), Mažesniųjų Brolių ordino kunigas, gimė Italijoje. Kovojo už drausmę laikantis regulos ir apkeliavo beveik visą Europą stiprindamas katalikų tikėjimą ir moralę. Savo raginimų bei maldų įkarščiu palaikė tikinčiuosius, gynė krikščionių laisvę. Mirė Uljako vietovėje prie Dunojaus, Vengrijoje. Šis šventasis palaimino šv. Kazimiero tėvų santuoką.

24 – Šv. Antanas Marija Klaretas (1807–1870), ispanas, liaudies misionierius, arkivyskupas. Įsteigė dvi vyrų ir moterų misionierių vienuolijas. Pagarsėjo asketiniais raštais. Mirė kelionėje į Vatikano I Bažnyčios Susirinkimą.

28 – Šv. Simonas ir Judas (Tadas), apaštalai. Šv. Simonas (I a.) evangelistų dar vadinamas kanaaniečiu arba zelotu (taip vadindavo vienos žydų sektos narius, kuriai Simonas priklausė iki buvo Kristaus pašauktas). Jis buvo vienas iš dvylikos pirmųjų Kristaus mokinių. Šv. Judas (Tadas) laikomas šv. Jokūbo Jaunesniojo broliu. Jis yra patekusių į beviltišką padėtį globėjas. Judui (Tadui) priskiriamas Judo laiškas, parašytas apie 80 m.

https://lk.katalikai.lt/index.php?id=8#spalis

„Katalikas“, 2024 m. rugsėjo 27 d., nr. 18 (453)