Vladimiro kalėjimo (Rusija) kalinių duomenis dovanoję JAV tyrėjai baigė vizitą Lietuvoje
Lapkričio 17 dieną Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro svečiai iš Jungtinių Amerikos Valstijų – Vladimiro kalėjimo politinis kalinys Čikagos universiteto profesorius Marvinas Viljamas Makinenas (Marvin William Makinen) ir duomenų bei dirbtinio intelekto ekspertas Ari Davidas Kaplanas (Databricks) – savaitę viešėję Lietuvoje, ne tik padovanojo unikalų archyvinių duomenų šaltinį istoriniams tyrimams, bet ir susitiko su Europos humanitarinio universiteto studentais bei akademiniu personalu, pasakojo jiems apie darbą viename tų represinės sistemos kalėjimų, kuriame sovietiniu laikotarpiu buvo kalinami itin pavojingais laikyti politiniai kaliniai.
Pasak Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinio direktoriaus, priėjimas prie Vladimiro kalėjimo dokumentų niekada nebuvo laisvas, visada su diplomatų tarpininkavimu, o dabar neprieinamas apskritai:
„Mums tai yra ir visuomet liks istorinis įvykis – išskirtiniai duomenys, kurie dėl šiandieninės agresyvios ir propagandinės Rusijos istorinės atminties politikos yra neprieinami nepriklausomiems tyrėjams. Jie bus ne tik naudingi centro veikloje, Lietuvos mokslininkams – jų apimtis įgalins glaudų tarptautinį mokslininkų bendradarbiavimą“, – sakė centro vadovas istorikas dr. Arūnas Bubnys. Jis pabrėžia, kad vien faktas, kad kone 9 tūkstančių asmenų likimai yra patvirtinami kartotekos įrašais, yra simbolinio teisingumo išraiška sovietų okupacinio režimo aukoms.
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro svečiai taip pat liudijo apie patirtas represijas bei darbo Vladimiro kalėjime ypatumus šio centro gyvosios atminties specialistams – anketinė jų apklausa fiksuota vaizdo įrašu, kad būtų galima medžiagą panaudoti dokumentiniams filmams.
„Memorialinis departamentas turi sukaupęs per 70 tūkstančių Lietuvos represuotųjų asmenų – tremtinių ir politinių kalinių atsiminimus, kurie reikšmingai papildo išlikusius archyvinius dokumentus. Asmens, kalėjusio Vladimiro kalėjime, liudijimas yra reikšmingas, nes jis kartu su gauta kartoteka suteiks informacijos apie sąlygas, kuriomis buvo kalinami Vladimiro kalėjimo kaliniai,“ – sakė Violeta Jasinskienė, Memorialinio departamento Atminimo programų skyriaus tyrėja, jau 20 metų nagrinėjanti GULAG‘o temą.
Svečiai taip pat aplankė su Holokaustu susijusias memorialines vietoves – Vilniaus Gaono ir jo šeimos kapą-mauzoliejų, Panerių ir Tuskulėnų memorialus, apžiūrėjo Samuelio Bako ir Lietuvos žydų kultūros ir tapatybės muziejus, taip pat Vilniaus Gaono Žydų istorijos muziejaus Holokausto ekspoziciją. Svečiai taip pat išgirdo laisvės kovų pasakojimą, patyrė KGB kalėjimų atmosferą Okupacijų ir laisvės kovų muziejuje. Kartu su centro atstovais jie nuvyko į Trakus, kur Trakų istorijos muziejuje susipažino su Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės istorija. Kultūrinė programa baigta įsimintina kelione į Šeduvą, kur aplankytas neseniai duris atvėręs ne tik Lietuvos, bet platesnio Rytų Europos regiono kultūrinį identitetą bei istorijos tragediją atspindintis žydų istorijos muziejus „Dingęs Štetlas“.
Primintina, kad lapkričio 12 dieną Tuskulėnų memoriale buvo pasirašyta trišalė dovanojimo sutartis. Šia sutartimi totalitarinių režimų tyrimo ir jų rezultato sklaidos tikslais Lietuvai perduota nagrinėjant žydus gelbėjusio švedų diplomato Raulio Valenbergo (Raoul Wallenberg) likimą 1990 metais ir 1998–2000 metais Vladimiro kalėjime surinktų duomenų – būtent nuo 1947 m. sausio 1 d. iki 1972 m. gruodžio 31 d. bent vieną dieną 2-ajame korpuse praleidusių kalinių kartoteka – 900 fotokopijų su negatyvais ir kone 8050 elektroninės duomenų bazės įrašų.
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro duomenimis, nuo 1940 metų Vladimiro kalėjime kalėjo 83 politiniai kaliniai iš Lietuvos. Čia itin griežtomis sąlygomis buvo kalinami tarpukario Lietuvos Respublikos politiniai ir visuomeniniai atstovai, aukšto rango Lietuvos dvasininkai, antisovietinio pasipriešinimo dalyviai. Tai prezidentas Aleksandras Stulginskis, ministras pirmininkas Antanas Merkys, užsienio reikalų ministras Juozas Urbšys, kun. Vladas Mironas, palaimintasis vyskupas Teofilis Matulionis, arkivyskupas Mečislovas Reinys, disidentas Balys Gajauskas ir kiti. Kun. Vladui Mironui ir arkivyskupui Mečislovui Reiniui tai tapo paskutinio poilsio vieta.
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro informacija
Dariaus Jančiausko nuotraukos
„XXI amžius“, 2025 m. lapkričio 21 d., nr. 43–44 (2656–2657)