Vyskupui – atminimo ženklas Katedroje
Lapkričio 4-osios vidudienį Vilkaviškio Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo Katedroje, kaip ir kasmet per Vėlinių oktavą, bendrai šv. Mišių aukai susirinko vyskupijoje tarnaujantys kunigai. Vadovaujant vyskupui Rimantui Norvilai melstasi už mirusius vyskupijos dvasininkus. Bažnyčioje kartu meldėsi tikintieji pasauliečiai, prisimindami savo gyvenimuose sutiktus ir tikėjimo keliu lydėjusius parapijų kunigus. Prieš šv. Mišias buvo giedamos gedulinės psalmės, o po Mišių – Viešpaties Angelo malda.
Homiliją sakęs Aukštosios Panemunės Švč. Mergelės Marijos Vardo parapijos klebonas kun. Rimantas Baltrušaitis linkėjo išlaikyti degančius širdies žiburius (pagal Lk 12,35 – „Tebūnie jūsų strėnos sujuostos ir žiburiai uždegti“). Akcentavo, kad tame žodyje „žiburiai“ sutelpa labai daug: tikėjimo šviesa, meilė, Dievo Žodis, žmogaus širdies šiluma. Tą degantį žiburį daug kas nori mumyse užgesinti. Kartais tikrai sunku tą lyg žvakės liepsnelę vėjuje uždegti ir išlaikyti šviečiančią. Kvietė melstis, kad visų širdis Viešpats uždegtų, ir kad ta ugnis liepsnotų, o atėjęs Šeimininkas rastų budinčius ir laukiančius.
Pabaigoje vysk. R. Norvila pašventino naujai įrengtą atminimo ženklą vyskupui Juozui Žemaičiui MIC (1926 08 30–1949 09 25–1989 03 18–2021 10 05) – bareljefą su jo gimimo ir mirties data. Tai prasmingas įamžinimas, kadangi šis dvasininkas 1989 metais Šventojo Tėvo nominuotas Vilkaviškio vyskupu pirmiausia sau užduotimi pasižymėjo po karo sugriautos vyskupijos katedros atstatymą.
Vysk. J. Žemaitis 2002-aisiais perduodamas Vilkaviškio vyskupiją naujam ganytojui – Rimantui Norvilai – Vilkaviškio Katedroje susirinkusiems, manytina, kad ir visos vyskupijos tikintiesiems, linkėjo ne tik didžiuotis ir grožėtis nuostabia Katedra, bet kas sekmadienį ją uoliai lankyti ir visada gyventi sąmoningą krikščionišką gyvenimą. „Tegul tarp jūsų klesti blaivybė, tyrumas, šeimyninė ištikimybė, Dievo ir artimo meilė“, – toks buvo ganytojo palinkėjimas.
Tikintieji ganytoją į Tėvo namus nuoširdžia malda palydėjo 2021metų spalio mėnesį. Jo amžinojo poilsio vieta – Marijampolės Šv. Arkangelo Mykolo Bazilikos šventoriuje.
Vilkaviškio Katedroje esančioje kitoje atminimo lentoje įrašyta svarbus faktas ir data: atstatytą Vilkaviškio vyskupijos Švč. Mergelės Marijos apsilankymo Katedrą 1998 m. liepos 11 d. pašventino vysk. J. Žemaitis.
Nuo dabar Vilkaviškio Katedros šoninę sieną puošia jau trijų vyskupų bareljefai. Dar tik pastatytą Vilkaviškio bažnyčią 1884 metais pašventino vyskupas Juozas Oleka (1812 01 18–1837 12 03–1883 12 27–1890 10 27). Kelerius metus jis buvo ir Vilkaviškio parapijos klebonas, miręs 1890 m. spalio 27 d. ir palaidotas šventoriuje. Karo ir pokario audrai sunaikinus bažnyčios (nuo 1926 metų – Katedros) pastatą ir šventorių buvo perlaidotas Vilkaviškio civilinėse kapinėse. Minint vyskupo Juozo Olekos gimimo 200-ąsias gimimo metines, jo palaikai iš kapinių pervežti ir 2012 metų birželio pradžioje iškilmingai palaidoti Katedros šventoriuje. Perlaidojimo apeigoms vadovavo vysk. J. Žemaitis. Ruošiantis šiam perlaidojimui Katedroje buvo pakabintas vysk. J. Olekos bareljefas.
Vėliau atsirado ir pirmojo Vilkaviškio vyskupijos vyskupo Antano Karoso (1856 02 26–1883 06 06–1907 06 16–1947 07 07) bareljefas. Jis vyskupijai vadovavo nuo jos įkūrimo 1926 metais iki mirties –1947 metų. Palaidotas Marijampolės Šv. arkangelo Mykolo Bazilikos Šv. Onos koplyčios kriptoje.
Birute Nenėnienė
Nuotrauka iš Vilkaviskiovyskupija.lt
„Katalikas“, 2025 m. lapkričio 21 d., nr. 22 (481)