Ypač pavojingas recidyvistas…

Mons. Alfonso SVARINSKO (1925 01 21–1954 10 03–2014 07 17) 100-osioms gimimo metinėms

Prieš 100 metų, 1925 01 21, Kadrėnuose, Deltuvos vlsč., Ukmergės aps., gimė Alfonsas Svarinskas, Lietuvos katalikų dvasi­ninkas, monsinjoras, disidentas, politinis veikėjas, karo kapelionas, atsargos pulkininkas. 1932–­1936 m. mokėsi Vidiškių pradžios mokykloje, 1936–1942 m. – Ukmergės A. Smetonos gimnazijoje. 1942–­1946 m. studijavo Kauno tarpdiecezinėje kunigų seminarijoje. Dar gimnazijoje įsitraukęs į pogrindinę veiklą, tęsė ją ir seminarijoje. 1946 m. pavasarį sovietinio saugumo pradėtas persekioti, todėl paliko nebaigtas studijas seminarijoje ir išėjo pas partizanus. 1946 m. vasarą buvo Ukmergės apylinkėse veikusios pogrindinės Vyčio apygardos Šarūno partizanų grupės ryšininkas, pasirinkęs Laisvūno slapyvardį. Jis aprūpindavo partizanus medikamentais, spauda, dokumentais. 1946 12 21 areštuotas, tris mėnesius tardytas ir žiauriai kankintas. Už antisovietinę veiklą nuteistas 10 metų darbo pataisos lagerių ir 5 metus be teisių. 1947–1956 m. kalėjo Abezės (Komija, Rusija) lageryje, dirbo naktiniu sargu, felčeriu. 1954 10 03 lageryje kartu kalėjęs vyskupas Pranciškus Ramanauskas slapta įšventino A. Svarinską kunigu. 1956 m. grįžo į Lietuvą. 1956–1957 m. tarnavo altaristu Kulautuvos (Kauno r.) parapijoje, 1958 m. tris mėnesius buvo vikaras Betygalos (Raseinių r.) parapijoje. 1957 12  sovietų saugumas kratos metu rado keletą senų knygų, išleistų dar Nepriklausomoje Lietuvoje. 1958 04 vėl areštuotas ir nuteistas 6 metams už antimarksistinės, antisovietinės literatūros laikymą. 1958–1964 m. kalėjo Mordovijos lageriuo­se. 1961 m. už akių jį dar nuteisė ir LSSR Aukščiausiasis teismas, pripažinęs A. Svarinską ypač pavojingu recidyvistu. A. Svarinskas perkeltas į ypatingojo režimo kalėjimą. 1964 04 09 išleistas į laisvę ir grįžo į Lietuvą, tik po 20 mėnesių vėl gavo leidimą dirbti kunigu, nuolat buvo saugumo sekamas. 1965–1971 m. – Miroslavo Švč. Trejybės parapijos vikaras ir Kudirkos Naumiesčio Šv. Kryžiaus Atradimo parapijos vikaras. 1971–1976 m. – Igliaukos Šv. Kazimiero parapijos klebonas, kartu aptarnavo ir Patilčių Šv. Petro Išvadavimo parapiją. Nuo 1972 m. bendradarbiavo pogrindiniame leidinyje „Lie­tuvos Katalikų Bažnyčios kronika“. 1976–1983 m. – Viduklės Šv. Kryžiaus parapijos klebonas. Kvietė tikinčiuosius ginti religijos laisvę ir savo pilietines teises, rengė tikinčiųjų eisenas ir religines iškilmes, ugdė jaunimą. 1978 11 13 kartu su kitais kunigais disidentais įkūrė Tikinčiųjų teisėms ginti katalikų komitetą, skelbė jo dokumentus. 1983 01 26 Viduklėje trečią kartą areštuotas. 1983 05 06 nuteistas 7 metams griežtojo režimo lagerio ir 3 metams tremties. 1983–1988 m. kalėjo Čiusavovo rajono (Permės sritis) griežtojo režimo lageriuose. 1988 m. Maskvoje lankęsis JAV prezidentas Ronaldas Reiganas paprašė SSRS vadovo Michailo Gorbačiovo išlaisvinti A. Svarinską. 1988 07 11 A. Svarinskas buvo paleistas ir grįžo į Viduklę, o 08 23 – ištremtas į Vokietiją be teisės grįžti į Lietuvą. Gyveno Frankfurte prie Maino. 1988–1990 m. lankė lietuvių kolonijas Šiaurės ir Pietų Amerikoje, Europoje, Australijoje, bendravo su daugeliu pasaulio veikėjų kaip Lietuvos disidentas, net 12 kartų susitiko su popiežiumi Jonu Pauliumi II. 1989 08 22 A. Nelsienei tarpininkaujant  susitiko su JAV prezidentu R. Reiganu. Lietuvai atkūrus Nepriklausomybę 1990 06 19 grįžo į Lietuvą. 1990–­1991 m. buvo kardinolo Vincento Sladkevičiaus kancleris, 1991–­1992 m. – Lietuvos  Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatas. 1991–1996 m. – Lietuvos kariuomenės vyriausiasis kapelionas, pirmasis šias pareigas atkurtoje Lietuvoje ėjęs dvasininkas. Atsargos pulkininkas. 1997–­1998 m. buvo Kauno Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčios rektorius bei Kauno Prisikėlimo bažnyčios kunigas. 1998–2000 m. buvo Kavarsko Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios klebonas. Nuo 2000 03 30 – Ukmergės Šv. apaštalų Petro ir Povilo parapijos rezidentas. 1996 m. A. Svarinskas Kadrėnuose įkūrė Didžiosios kovos apygardos partizanų parką, 2007 m. Kryžkalnyje pradėjo įgyvendinti paminklo Lietuvos partizanams statybą. Mirė 2014 07 17 Vilniuje. Palaidotas Dukstynos kapinėse, Ukmergės r., šalia savo bendražygių, Didžiosios Kovos apygardos partizanų. 2017 m. LRT televizija sukūrė dokumentinį filmą „Alfonsas Svarinskas“. Filmo autoriai: doc. dr. Andrius Gudauskas (scenaristas), Juozas Sabolius (režisierius), montažo režisierius Miroslavas Stankevičius. 2017 m. šalia Viduklės bažnyčios pastatyta atminimo lenta su bareljefu; atminimo lenta Odminių g. Vilniuje. Mons. Alfonsas Svarinskas mylėjo žmones, žmonės mylėjo Jį. Jo nemylėjo valdžia, nes jis buvo moraliai stipresnis už valdžią. Jo gyvenimo credo buvo ,,Dievas ir Tėvynė“ („Deo et Patria“). Šioje kovoje Jis buvo tvirtas ir „Nepataisomas“. Lietuvos ir tikėjimo priešai nepamiršo jo ne tik atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, bet iki gyvenimo pabaigos ir net jam mirus. Jo gyvenamoje aplinkoje buvo kuriamos įvairios provokacijos, šmeižtai, apkalbos arba tiesiog ken­kiama. Taip iki pamatų nugriauta Vidiškių pradžios mokykla, kurioje mokėsi A. Svarinskas, nekreipiant dėmesio, kad monsinjoras žadėjo mokyklą savo lėšomis suremontuoti ir pastatą atiduoti Lietuvos Laisvės kovų sąjūdžiui. Liko neįvykdyta ir paskutinė monsinjoro valia – butą Odminių g. (10-2) niekam neatiduoti ir neparduoti, tegul jis lieka kaip paminklas Pirmosios Nepriklausomos Lietuvos sukūrimui. Šiandien butas parduotas, sukauptos monsinjoro asmeninės vertybės nežinia kokiose rankose ?… Taip šiandieninėje Lietuvoje ,,pagerbtas“ 21 savo gyvenimo metus sovietiniuose lageriuose kankintas disidentas.

Gediminas ADOMAITIS

„Katalikas“, 2025 m. sausio 24 d., nr. 2 (461)