Žalgirio mūšio minėjimas 

KAUNAS. TS-LKD Kauno skyrius (pirmininkas Paulius Lukševičius) prie Vytauto Didžiojo paminklo surengė vieno iš didžiausių viduramžių Europoje – Žalgirio mūšio – 615-ųjų metinių minėjimą. Tai tarsi įžanga į Žalgirio mūšį laimėjusios lietuvių ir lenkų jungtinės kariuomenės vado Vytauto Didžiojo metų minėjimą.    

Dar ne taip seniai ginčytasi, kas vadovavo mūšiui – lenkai (karalius Jogaila) ar lietuviai (kunigaikštis Vytautas). Tokius ginčus vienoje buvusioje televizijos laidoje nutraukė istorikas, prof. hab. dr. Edvardas Gudavičius klausdamas: kas pagal giminystę buvo Jogaila ir Vytautas? Jie buvo pusbroliai – abu lietuviai.

Seimo narys Kazys Starkevičius papasakojo, kaip ieškota geriausios vietos pastatyti naujai išlietą skulptoriaus Vinco Grybo sukurtą Vytauto Didžiojo paminklą, padarytą jo maketą vežiojant po keletą miesto vietų. Dauguma nutarė, kad geriausia vieta – prie savivaldybės, kurioje ir buvo pastatytas paminklas. Buvęs savivaldybės meras ir vėliau buvęs Seimo narys Andrius Kupčinskas kalbėjo apie kilusius sunkumus išrinktoje vietoje sta­tant paminklą. Gediminas Žukauskas prisiminė istoriko E. Gudavičiaus aiškintą bajorystės sąvoką ir jos vaidmenį tuometinėje visuomenėje. Zigmas Tamakauskas papasakojo apie skulptoriaus ir architekto Antano Vivulskio Žalgirio mūšiui atminti paminklo, esančio Lenkijoje, Krokuvoje, kūrybos istoriją, priminė švedų mokslininko Sveno Ekdalio Ordino archyvuose surastą raštą, demaskavusį lenkų istoriko Dlugošo klaidingus teiginius apie lietuvių kariuomenės vadinamą „pabėgimą“. Surastame dokumente atskleistas tikrasis mūšyje įvykęs Vytauto Didžiojo sumanytas taktinis „atsitraukimo“ manevras, suklaidinęs kryžiuočių kariuomenę ir didžia dalimi nulėmęs Žalgirio mūšio pergalę. Jano Mateikos paveikslo „Žalgirio mūšis“  centrinėje dalyje ir matome tikrojo mūšio vado – Vytauto Didžiojo, iškėlusio į viršų rankas su kalaviju, pergalės triumfą.

Pasidžiaugta, kad Lenkijoje esančiame Griunvalde kasmetiniame inscenizuotame mūšyje dalyvauja ir lietuviai. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės karius sėdėdamas balne veda buvęs Lietuvos karininkų ramovės Kaune viršininkas majoras Donatas Mazurkevičius, pasidabinęs Trakų pilies brolijos „Viduramžių pasiuntiniai“ ginklakalių nukaltais šarvais Vytauto Didžiojo vaidmeniui. D. Mazurkevičius Vytautą Didįjį, kaip karo vadą, vadina tikrai „neeiline asmenybe, gimusia kartą per tūkstantį metų“, apgailestauja, kad mūsų sostinėje nėra jam skirto paminklo. 

Tikimės, kad Vytauto vardu paskelbtais metais Vilniuje bus pastatytas toks paminklas, keliantis mūsų istorinį pasididžiavimą bei  tautinę garbę.  Tikimės, kad kada nors bus surasti ir Vytauto Didžiojo  palaikai.

Prie Kaune esančio Vytauto Didžiojo paminklo padėjome papuoštą tautinių spalvų kaspinu gėlių puokštę, pagiedojome Lietuvos himną.

Zigmas Tamakauskas

Lauryno Zubavičiaus nuotrauka

„XXI amžius“, 2025 m. rugpjūčio 8 d., nr. 29–30 (2642–2643)