„Žeme, ar Tu nepavargai…“
Lidija Veličkaitė
Tokiu žemišku kreipiniu „Žeme, ar Tu nepavargai…“ Seimo II rūmų pirmo aukšto galerijoje rugpjūčio 18 dieną surengta dailės pedagogės, tautodailininkės Julijos Danguolės Kaunienės paroda. Parodos iniciatorius Seimo narys Algis Strelčiūnas. Parodoje eksponuojami 25 nedidelio formato paveikslai, kuriuose vyrauja grafika, pastelinė tapyba, koliažai, akvarelė ir autorinė technika.
Atskira parodos dalis – teminių skulptūrinių formų instaliacija „Žeme, ar Tu nepavargai…“, kurią sudaro šešios skulptūrinės formos: „Šauksmas“, pagal dailininko Edvardo Munko idėją, „Kančia“ – prikaltas Prometėjas, „Skausmas“ – narvelyje besiblaškantys tarp grotų paukšteliai, iš apreiškimo pagal Joną – „Apokalipsė,“ „Pabudimas“ – dvi figūros, viena stipri kelia paliegusią, „Nukritęs debesėlis“, prie kurio autorės prierašas: „Ši figūra stipri iš kadagio kelmo, gulėjusio Nemuno gilumoje ties Druskininkais.“ Teminės instaliacijos skulptūrinių formų idėjos prakalbusios poetės Onos Zitos Šalnienės eilėmis. Pati autorė apie savo kūrybą sako: „Gamta – mano įkvėpimo, temų, spalvinės bei kitokios meninės raiškos lobis.“
Negalėjusiam dalyvauti Seimo nariui A. Strelčiūnui, parodos atidarymą pradėjo jo patarėjos Laura ir Inga, perskaitę jo padėką J. D. Kaunienei už surengtą parodą.
Atvykęs pasveikinti parodos autorę J. D. Kaunienę dailininkas, grafikas, plakatininkas prof. Jonas Gudmonas įvardijo ją, esančią labai jautrios sielos, darbščią ir ypač kūrybingą asmenybę. Seniai pažįstantis Juliją, kuri beveik 30 metų buvo aktyvi Tautodailininkų sąjungos narė, dalyvavo įvairiose parodose, surengusi 10 personalinių parodų. Profesorius sakė, kad kiekviena paroda turi savus rūpesčius, bet kartu savotiška dovana žiūrovams, pasidalijimas tuo, ką žmogus kuria, ką jaučia. Pasiūlė atkreipti dėmesį į parodos pavadinimą „Žeme, ar Tu nepavargai…“ Jis labai prasmingas ir orientuotas į susirūpinimą Žeme ir jos ateitimi. Parodos autorė vadina save gamtos vaiku – ją jaudina be atodairos kertami miškai, be galo eksploatuojami gamtos ištekliai, nes visa tai veda į savotišką pražūtį. Pasižiūrėję parodą ir pajutę jos idėjas, mes visi turime pagalvoti, kad tai svarbu kiekvienam iš mūsų. Profesorius apžvelgė parodoje esančias šešių medžio skulptūrų kompozicijas. Jos taip pat siejasi su šių dienų realijomis – tai, kas vyksta pasaulyje. Skulptūrą „Pabudimas“ profesorius apibūdino, kad mums pagaliau reikia pabusti ir pamatyti, kas gi vyksta šalia mūsų. Skulptūra „Nukritęs debesėlis“ – vieniems gali atrodyti, kad tai pabaiga, tačiau profesoriui atrodo, kad debesėlis nusileido, palaistė žemę ir ji toliau žaliuos.
Prof. J. Gudmonas pabrėžė parodos autorės sugebėjimą įvaldyti ir netgi eksperimentuoti, pasiekiant tą profesionalų lygį įvairiomis priemonėmis, technikomis ir savo sprendimais. Ir užbaigdamas pasisakymą, teigė, kad autorius visada turi teisę daryti tai, kas jam įdomu, kas jį jaudina, o žiūrovas turi teisę priimti, ar nepriimti tai, kas padaryta. Meną reikia apibrėžti ne žodžiais, jį reikia pajausti.
Tautodailininkų sąjungos Vilniaus miesto pirmininkė Ramutė Kraujalienė apibūdino Juliją, kaip meniškos sielos žmogų, aktyviai dalyvavusią tautodailės veikloje ir rengiamose parodose.
„Pirmiausia noriu pasakyti – ponia Julija, šiandien jūsų sieloj šventė. Mes džiaugiamės jūsų asmenybe, kūryba. Yra sakoma: jeigu žmogus viduje turi daug gėrio ir grožio, tai jis taip ir mato pasaulį“, – pabrėžė Seimo narys Antanas Vinkus. Pasak Seimo nario šiais neramiais laikais taip reikalingas menas ir grožis. Šioje Žemėje mes reikalingi vieni kitiems tik gerumu. Sakoma, kad klysti yra žmogiška, bet ištaisyti klaidą, atsiprašyti – dieviška. Kada politikai negali išspręsti problemų, menas atidaro duris pokalbiui ir reikalų sprendimui.
Vilniaus Sausio 13-osios progimnazijos buvusi direktorė Birutė Rudzinskienė kalbėjo: „Viskas gyvenime gimsta iš meilės. Ir tokią šventinę dieną Julija mums visiems dovanoja dalelytę meilės. Ji tą meilę dovanoja daug metų.“ Direktorė priminė ilgus metus Sausio 13-osios mokykloje dirbusią dailės vyr. mokytoją Juliją: „Meno, gimtojo krašto grožio, laisvės pojūčio – per daug metų visko tiek daug išdalinta toje pedagoginėje veikloje. Tačiau, šalia sąsiuvinių taisymo, darbų peržiūros užteko laiko imti ir piešti.“ Direktorė žiūrėdama į paveikslą pavadinimu „Kaip žydėjimas vyšnios“ palinkėjo Julijai daug žydinčių pavasarių.
Dailininkų sąjungos akvarelistų sekcijos narei, menotyrininkei Ariadnai Čiurlionytei yra artima Julijos meniškos natūros siela. Ne vien grafika, tapyba ar skulptūra pasižymi Julija, bet ji yra įvairiapusis labai talentingas žmogus, netgi puiki aktorė, sovietiniais laikais dalyvavusi Visasąjunginiame liaudies teatrų festivalyje, kur kaip pagrindinė aktorė buvo apdovanota aukso medaliu. Ir dar pabrėžia, kad tas Julijos kūrybingumas ne vien tik konkrečiuose darbuose atsispindi, bet kiekvienoje dienoje ir kiekvienoje veikloje. A. Čiurlionytei labai patinka mažo formato darbai, nes juose atsiskleidžia platus pasaulis, ko didelio formato paveiksluose negalima pajusti. Didelis formatas atskleidžia fragmentą, o į mažo formato paveikslą gali žiūrėti ir keliauti, kaip pasakoje, atrandant vis daugiau detalių, jausmo ir kuo daugiau įvairiausių išgyvenimų. Todėl menotyrininkei ir patinka Julijos mažo formato darbai – visa ta gamtos pulsacija ir ritmiškumas. Kartais per spalvų ir gamtos formas net jauti ir girdi muziką. Menotyrininkė palinkėjo Julijai, kad jos kūryba tęstųsi ir tęstųsi ir būtų pripildyta širdies ir viso to pasaulio pastebėjimo, įsijautimo į gamtos formas ir aplinkinį gyvenimą.
„Aš labai dėkinga Julijai už parodą, nes su ja bendraujame jau daugelį metų. Dėkoju likimui ir džiaugiuosi, kad jinai pasiruošusi visada padėti ir užjausti. Keliaudamos gyvenimo taku, visada esame bendramintės. Ši tema apie Žemę ir kas joje vyksta man irgi aktuali. Noriu palinkėti Julijai nenuleisti sparnų – daug jėgų, vilčių ir darbų,“ – kalbėjo poetė Ona Zita Šalnienė.
Vilniaus Bočių bendrijos Antakalnio Bočių skyriaus pirmininkė Rima Povilėnienė prisiminė bendravimą su Julija kuriamoje ir sukurtoje Našlių bendrijoje „Gėla“, kurios iniciatyva buvo įsteigtos ir Seimo patvirtintos ir pradėtos mokėti našlių pensijos, taip pat pratęstos našlaičių iki 25 metų išmokos.
Ponia Julija dėkojo visiems ir kiekvienam atskirai, kalbėjusiems apie ją ir jos kūrybą. „Kai žmonės sako gerus žodžius, gali ir kalnus nuversti. O ypač, kai šeimos artimieji gerus žodžius pasako ir dar padeda. Visi mes kuriame patį pasaulį ir visi turime kūrybos momentus, vieni dabar, kiti šiek tiek vėliau. Nes, jei žmogus nekurtų, negalėtų gyventi,“ – teigė tautodailininkė J. D. Kaunienė.
Vilnius
Stasės Vaičiulionienės nuotraukos
„Sidabrinė gija“, 2024 m. rugsėjo 13 d., nr. 8 (121)