Žolinė, bažnyčios 300 metų jubiliejus ir meduolių tradicijos

ŠILĖNAI. Rugpjūčio 15 dieną šis Vilniaus rajono kaimas gyveno ypatinga dvasia, nes minėjo trigubą šventę – Žolinės atlaidus, Švč. Mergelės Marijos bažnyčios 300 metų jubiliejų bei trečiąjį Meduolių festivalį.
Iškilmės prasidėjo šv. Mišiomis, kurioms vadovavo Vilniaus vyskupas augziliaras Arūnas Poniškaitis. Melstasi už parapijos bendruomenę, jau tris šimtus metų puoselėjančią bažnyčią, ir prašoma Dievo palaimos dabarties bei ateities kartoms.
Po bendros maldos ir procesijos parapijiečių ir svečių laukė meninė programa su vietos meno kolektyvų ir dainininkės Evelinos Sašenko pasirodymais bei Meduolių festivalis.
Vilniaus rajono savivaldybės vicemerė Edita Tamošiūnaitė, sveikindama Šilėnų bendruomenę mero Roberto Duchnevičiaus ir visos administracijos vardu, kalbėjo apie dvasinę Bažnyčios svarbą ir būtinybę išsaugoti paveldą ateities kartoms. „Šiandien esame gražios istorijos liudininkai. Tikrai daugelis iš čia esančių, mintimis nuklysdami į praeitį, galvoja, kokie drąsūs ir tvirto tikėjimo buvo žmonės prieš 300 metų. Šiandien turime už tai padėkoti Dievui, visoms praėjusioms kartoms ir kunigams, tarnavusiems Šilėnų parapijai. Juk išsaugoti ir puoselėti tikėjimą bei tapatybę – tai vertybė, kurios niekas negali išplėšti iš mūsų širdžių“, – sakė vicemerė E. Tamošiūnaitė. Ji taip pat pridūrė, kad Vilniaus rajono savivaldybė yra viena iš nedaugelio savivaldybių šalyje, kuri remia sakralinį paveldą, nuo 2020 metų įgyvendindama paramos rajono tradicinėms religinėms bendruomenėms ir bendrijoms programą.
Sveikinimo žodį tarė Vilniaus rajono savivaldybės tarybos narys Martynas Motuzas, pabrėžęs, kad dirbama vardan kiekvieno gyventojo gerovės.
Šventovės 300-ojo jubiliejaus proga Šilėnų bendruomenė paruošė išskirtinę dovaną – įspūdingą 5 metrų aukščio ir 80 centimetrų skersmens jubiliejinę verbą, simbolizuojančią krašto tapatybę ir senas tradicijas. Verba pasirinkta neatsitiktinai – Šilėnų parapija nuo seno garsėja giliomis verbų pynimo tradicijomis. Šis unikalus sakralinis atributas tapo tiek šventės, tiek bendruomenės ir šio krašto tapatybės ženklu. Ją sukūrė liaudies meistrė iš Vilniaus rajono, septintos kartos verbų pynėja, verbų pynėjų asociacijos vadovė Agata Granicka su savo kolektyvu: Olia Kunicka, Leokadija Šalkovska, Danuta Višnevska, Agata Kolodziejčyk. Verba eksponuojama specialioje stiklinėje vitrinoje bažnyčios šventoriuje.
Trečiasis Meduolių festivalis kvietė ne tik paskanauti įvairiausių meduolių, bet ir susipažinti su jų istorija, kepimo ir dekoravimo subtilybėmis. Anot renginio organizatorių, meduolis yra daugiau nei tik gardėsis: „Tai šimtmečių tiltas. Tai dovana. Tai prisiminimas. Tradicija, kurioje susitinka praeitis ir dabartis, o kvapas virsta prisiminimu“. Šventės dalyviai buvo kviečiami dalintis meduoliu, taip simboliškai dalijantis širdies šiluma, kaip tai buvo daroma senovėje.
Šilėnų kaimo istorijos ištakos siekia ankstyvuosius viduramžius, o didelę svarbą jam suteikė 1725 metais iškilusi medinė Švč. Mergelės Marijos bažnyčia, tapusi traukos centru vietos gyventojams ir piligrimams iš apylinkių vietovių. Bažnyčia išsiskiria savo autentišku liaudies architektūros stiliumi ir atmosfera, liudijant gyvą ryšį tarp tikėjimo ir liaudies meno.
2015 metais Šilėnams suteiktas herbas: aukso kryžius mėlyname lauke simbolizuoja dievišką išmintį, o dobilas – Šv. Trejybę.
Vilniaus rajono savivaldybės informacija
„XXI amžius“, 2025 m. rugpjūčio 22 d., nr. 31–32 (2644–2645)