„Žygio už gyvybę“ valstybinė reikšmė

Mindaugas BUIKA

Plataus tarptautinio dėmesio susilaukė tikrai valstybinio lygio Jungtinėse Amerikos Valstijose jau 52-ą kartą sostinėje Vašingtone surengtas metinis „Žygis už gyvybę“ („March for Life“), kuriame vėl dalyvavo daugiatūkstantinė daugiau­sia jaunų žmonių minia, į sostinę sugužėjusi iš visų šalies kampelių.

Sausio 23 dieną vykusią manifestaciją pasveikino JAV dvasiniai ir politiniai vadovai, įskaitant popiežių Leoną XIV, kuris, kaip žinia, yra amerikietis, taip pat gyvybės gynimo nuostatomis žinomą prezidentą Donaldą Trampą (Donald Trump), ta proga sausio 22-ąją paskelbusį Nacionaline gyvybės šven­tumo die­na.

Sveika visuomenė saugo gyvybę

Didžiausia pasaulyje taiki gyvybės gynėjų demonstracija Vašingtone pradėta rengti 1974 metų sausį, minint pirmąsias metines, kai JAV Aukščiausias Teismas, atliekantis Konstitucinio Teismo funkcijas, tirdamas vieną bylą, 1973-ųjų sausio 22 dieną priėmė sprendimą, federaliniu lygmeniu legalizavusį abortą. Tada buvo paskelbta, kad galimybė nužudyti motinos įsčiose pradėtą kūdikį prilygintina konstitucinei teisei. Kasmetinės masinės protesto akcijos dėl milijonų negimusių kūdikių praradimo galiausiai davė vaisių: po 50 metų, 2022-aisiais, tas pats Aukščiausias Teismas atšaukė ankstesnį sprendimą dėl „konstitucinės teisės“ į abortą, palikdamas galimybę šį klausimą spręsti kiekvienos valstijos parlamentui. Dėl šios priežasties daugelis iš 50 valstijų suvaržė chirurginių abortų darymą, nors kai kurios jį dar labiau liberalizavo, tačiau negimusių kūdikių praradimas liko didelis pirmiausia dėl vadinamųjų cheminių abortų. Dabar  Jungtinėse Valstijose beveik du trečdaliai (63 %) nėštumų nutraukiama cheminiu būdu: motinai prarijus atitinkamą abortuojančią piliulę, jos įsčiose pradėtas kūdikis yra tiesiog nunuodijamas. 

Taigi, gyvybės gynėjų pastangos liko aktualios ne tik skatinant teisines pastangas išsaugoti negimusius kūdikius, bet ir ugdant pačią krikščionišku sąmoningumu grindžiamą kultūrą bei visuomeninį nusistatymą, kad galiausiai aborto problema iš viso atkristų, randant alternatyvas visais neplanuoto nėštumo atvejais. Svarbu suprasti, jog pamatinis etinis principas, pabrėžiantis žmogaus gyvybės vertę, neturi virsti paviršutinišku moralizavimu, bet realizuojamas konkrečia dvasine ir materialine parama jaunoms mamoms, kad visos ekstremalios sąlygos būtų įveiktos. Beje, šias nuostatas iškeliančiame „Žygyje už gyvybę“ dalyvauja ne tik katalikai, bet ir kitų krikščioniškų Bažnyčių nariai bei įvairių religijų išpažinėjai, taip pat ir sekuliarių pažiūrų žmonės, kurie sutinka, kad be teisės gimti ir gyventi neįmanoma kalbėti apie kitas teises. „Esame pašaukti mylėti  ir gerbti kiekvieno žmogaus gyvybę, atkakliai ir narsiai darbuotis tam, kad pernelyg daugeliu mirties ženklų paženklintame mūsų laikmetyje, pagaliau įsiviešpatautų nauja gyvybės kultūra, tiesos ir meilės ugdymo vaisius“, tvirtino popiežius šventasis Jonas Paulius II savo istorinėje enciklikoje „Evangelium Vitae“.

Šiltai sveikindamas šiemetinio „Žygio už gyvybę“ dalyvius, popiežius Leonas XIV jiems pasiųstame laiške patvirtino savo nuoširdų artumą visiems, susirinkusiems į Vašingtone vykusią manifestaciją. Jo įsitikinimu, tai „yra iškalbingas viešas liudijimas, kad teisė į gyvybę ir jos gynimas yra nepakeičiamas pamatas visoms kitoms žmogaus teisėms realizuoti“. Pasiremdamas savo kalba, sakyta anksčiau sausio mėnesį prie Šventojo Sosto akredituotiems diplomatams (ji apžvelgta praėjusiame „XXI amžiaus“ numeryje), Šventasis Tėvas pabrėžė, jog visuomenę galima vadinti sveika ir tikrai pažangia, jei ji saugo ir skatina kiekvienos žmogiškos gyvybės šventumą. Žvelgdamas iš šios perspektyvos, jis drąsino visus, ypač gausiai susirinkusius jaunus žmones, nepaliaujamai dėti pastangas, kad būtų užtikrinta pagarba gyvybei visais jos raidos etapais, pradedant nuo pirmojo prasidėjimo momento. Tam reikia aktyviai veikti visuose visuomeninio gyvenimo lygmenyse, įskaitant dialogą su pilietiniais ir politiniais lyderiais, atsižvelgiant į jų sąmoningumą ir žmogiškumą. Galima pastebėti, kad net jeigu abortus leidžiančių įstatymų iš karto anuliuoti ir neįmanoma, galima iškelti ir remti įvairius teisinius pasiūlymus, skirtus sumažinti tokio įstatymo daromą žalą bei neigiamas pasekmes kultūros ir viešosios moralės plotmėje (plg. enciklika „Evangelium Vitae“, 73). Popiežius Leonas XIV linkėjo Viešpaties, pažadėjusio visada būti su mumis (Mt 28, 20), globos visiems „Žygio už gyvybę“ dalyviams, drąsiai ir taikiai manifestuojantiems už pradėtų ir pažeidžiamų kūdikių saugumą. Šiuose siekiuose išpildomas ir Viešpaties priesakas tarnauti Jam mažiausiuose mūsų broliuose ir seseryse (plg. Mt 25, 31-46). Laiško pabaigoje Šventasis Tėvas patikėjo visus gyvybės gynėjus ir jų dvasinius vadovus užtarimui Nekaltai pradėtosios Švč. Mergelės Marijos, kuri yra Jungtinių Valstijų dangiškoji globėja, suteikdamas apaštalinį palaiminimą, kaip Dievo malonių pažadą.

Dievo duota teisė gyventi 

Prezidentas D. Trampas, kaip minėta, sausio 22-ąją paskelbęs Nacionaline žmogiškos gyvybės šventumo diena, ta proga paskelbtame kreipimesi pirmiausia nurodė šiemet JAV minimas valstybinės nepriklausomybės 250-ąsias metines. Jis priminė, kad 1776 m. liepos 4 d. paskelbtoje Nepriklausomybės deklaracijoje aiškiai patvirtinta, jog Visagalis Dievas kiekvieną žmogų apdovanojo neatimama teise gyventi. Pastaruosius 250 metų amerikiečių įsipareigojimas šiai tiesai buvo stiprybės šaltinis ir didingumo pamatas, padėjęs Amerikai likti vienai svarbiausių teisingumo ir žmogiškojo klestėjimo vietų pasaulio istorijoje, pabrėžė JAV vadovas. Jo įsitikinimu nacionalinis žmogiškos gyvybės šventumo minėjimas yra tinkama proga atnaujinti šį įsipareigojimą, skatinti kultūrą, kuri gerbia, saugo ir puoselėja kiekvieno žmogaus brangios sielos vidinį orumą ir neįkainojamą vertę. Deja, šią dieną prieš 53 metus Aukščiausias Teismas, legalizavęs abortą federaliniu lygmeniu, atliko tiek moraliniu, tiek ir teisiniu atžvilgiu baisų dalyką, atėmęs iš Amerikos žmonių ir valstijų teisę saugoti negimusius kūdikius, pripažino D. Trampas. Vis dėlto 2022 metų birželį tas pats teismas atšaukė ankstesnį nežmonišką spren­dimą, suteikdamas galimybę patiems amerikiečiams per savo rinktus valstijų atstovus įgyvendinti abortų politiką. Prezidentas pasidžiaugė, kad būtent jo pirmoje kadencijoje paskirti trys krikščioniškų nuostatų teisėjai užtikrino solidžią daugumą Aukščiausiame Teisme, kad būrų pasiekta „triumfuojanti gyvybės, laisvės ir Amerikos demokratijos pergalė“.

Toliau savo pareiškime JAV vadovas priminė, jog sugrįžęs į Bal­tuosius rūmus savo antrajai kadencijai, jis tęsia gyvybės šventumo gynimo politiką ir stengiasi apsaugoti motinų įsčiose pradėtus kūdikius. Jo administracija deda teisines pastangas, kad iš gyventojų mokesčių surinktos biudžetinės lėšos, nebūtų skiriamos abortams finansuoti tiek pačiose JAV, tiek ir užsienyje, kaip humanitarinė parama. Vienu pirmųjų savo, kaip prezidento sprendimų, D. Trampas suteikė malonę 23 gyvybės gynėjams, kurie ankstesnės Džo Baideno (Jo Biden) administracijos buvo suimti ir nuteisti, nes protestavo ir meldėsi prie abortus darančių klinikų. Dabar Teisingumo ministerija vykdo tyrimą, kodėl tokia papiktinanti diskriminacija galėjo įvykti ir pasiryžusi viską daryti, kad tokių incidentų dėl veikimo pagal savo tikėjimą ir sąžinę daugiau nepasitaikytų. Dabartinė JAV administracija taip pat skiria solidžią finansinę paramą įvairiomis mokesčių nuolaidomis bei palengvintomis sąlygomis gauti kreditą vaikus auginančioms šeimoms, apmokant sergančių vaikų priežiūrą. Specialus piniginis įnašas, vadinamosios „Trampo sąskaitos“ („Trump accounts“), skiriamas naujagimiams ir papildomas iki jų pilnametystės, tam, ką Prezidentas savo pareiškime pavadino „tautos ateitimi“. Skatinama nėščių moterų globos ir paliktų kūdikių įsūnijimo politika stengiantis, kad būtų apsaugoti labiausiai pažeidžiami vaikai ir galėtų augti vis stiprėjančiose šeimose.

„Šiandien mes patvirtiname amžiną tiesą, kad kiekvienas žmogus yra sukurtas pagal šventą Dievo paveikslą ir panašumą, – teigia baigiamojoje pareiškimo dalyje D. Trampas. – Mes taip pat su pagarba minime herojiškus lyderius, šeimų tėvus, studentus, – įskaitant tuos, kurie dabar susirinkę Vašingtone į „Žygį už gyvybę“ – bei visus piliečius, kurie, palaikydami tą tiesą, gina neturinčius balso silpnuosius. Kaip Prezidentas, aš pažadu irgi visada būti balsu tų, kurie neturi balso ir niekada nepaliauti kovoje saugant prigimtinį orumą kiekvieno kūdikio, gimusio ir dar negimusio“. Jis pakvietė visus amerikiečius jungtis rodant pagarbą kiekvieno žmogaus gyvybei, rūpinantis moterimis, patiriančioms neplanuotą nėštumą, siekti, kad per įvaikinimą kiekvienas mažylis galėtų turėti mylinčius namus. Galiausiai kiekvienas turėtų iškalbingoje tyloje prisiminti per abortus prarastas gyvybes ir tuos, kurie patyrė savo negimusių kūdikių žūties tragediją.

Abortas – didžiausias blogis

Pagal JAV nusistovėjusią tradiciją „Žygio už gyvybę“ dalyviai manifestacijos išvakarėse renkasi į Vašingtono nacionalinę Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo prasidėjimo katedrą naktiniam Nacionaliniam maldos už gyvybę budėjimui (National Prayer Vigil for Life) ir Švenčiausiojo sakramento adoracijai. Šį kartą vigilijos pradžioje po Vašingtono arkivyskupo kardinolo Roberto Makelrojaus (Robert McElroy) įžanginių sveikinimo žodžių, apaštalinis nuncijus Jungtinėse Valstijose kardinolas Kristofas Pjeras (Christophe Pierre) perskaitė jau aptartą popiežiaus Leono XIV laišką „Žygio už gyvybę“ dalyviams, kuriame pabrėžiama, jog drąsiai ir taikiai manifestuojant už negimusius kūdikius išpildomas Viešpaties prašymas tarnauti jam mažuosiuose broliuose ir seseryse. Maldos budėjimo įžangines šv. Mišias, kurių dalyviai, įvykdę atitinkamas sąlygas, galėjo gauti visuotinius atlaidus, aukojo žymus gyvybės gynėjas Linkolno (Nebraskos valstija) vyskupas Džeim­sas Konlis (James Conley), įspūdingoje homilijoje pasidalinęs asmeniniais liudijimais. Beje, vys­ku­pas Dž. Konlis, turintis vietinės indėnų genties ištakų, išaugo liberalioje protestantų presbiterionų šeimoje ir į katalikybę atsivertė sulaukęs 20 metų amžiaus. Baigęs universitetines literatūros studijas ir pajutęs dvasinį pašaukimą, tęsė teologijos mokslus JAV ir Romoje, Popiežiškajame Laterano universitete. 1991 metais į katalikybę atsivertė ir jo tėvai, kuriuos sūnus, jau būdamas kunigas, pakrikštijo ir suteikė Sutvirtinimo sakramentą.

Nuo 2012 metų ordinaro tarnystę Linkolno vyskupijoje einantis vyskupas  Dž. Konlis (anksčiau ketverius metus jis buvo Detroito vyskupu augziliaru) homilijoje pasakojo, kad aktyvioms gyvybės gynimo pastangoms paskatino trys dalykai: liūdna mokyklos draugų poros patirtis renkant pinigus abortui atlikti, kai jis JAV dar buvo nelegalus („kažkas čia buvo negerai“), vėlesnis susipažinimas su per krikštą padovanota popiežiaus Šv. Pauliaus VI enciklika „Humana Vitae“, įtaigiai pristatančia gyvybę, kaip slėpiningą Dievo dovaną o tai pat jau kunigiškos tarnystės pradžioje išgirsti šventosios Motinos Teresės Žodžiai, kad „abortas yra didžiausias taikos griovėjas pasaulyje“. Ši moteris, šventa vienuolė, visą savo gyvenimą paskyrusi tarnystei vargingiausiems iš vargšų, pati gyvendama absoliučiame skurde Indijoje, teisingai suprato, jog abortas yra didžiausias šiandienos blogis, sakė ganytojas. Jis pastebėjo, kad ir Jungtinių Valstijų vyskupai savo dokumentuose nuolat primena, jog abortas yra išskirtinai svarbus kasdienio gyvenimo klausimas, kadangi tai yra tyčinis visiškai nekalto žmogaus gyvybės atėmimas pradinėje jo būties fazėje, o teisė gyventi yra visų kitų teisių prielaida. Antra, tai didžiulis skaičius prarandamų gyvybių per abortų darymą: Jungtinėse Valstijose, turinčiose 350 milijonų gyventojų, kasmet atliekama daugiau kaip milijonas chirurginių ir cheminių abortų, o visame pasaulyje – dešimtys milijonų ir tokio masto infanticido (masinės vaikžudystės) toleruoti negalima. Pagaliau trečia, motinų įsčiose pradėti kūdikiai yra silpniausi ir pažeidžiamiausi mūsų visuomenės nariai, jokiu būdu negalintys pasipriešinti, kad apgintų save. Abortas yra ir sunkus išpuolis prieš pačią šeimą, kuri savąja prigimtimi yra skirta būti žmogiškosios gyvybės šventovė, aiškino vyskupas Dž. Konlis.

Prioritetinis rūpestis ir malda

Homilijoje priminta, jog, kaip moko Bažnyčia, yra ir kitų pavojų žmogaus gyvybei bei orumui: sunkaus ligonio numarinimas – eutanazija, ginkluotas ir kitas prievartinis smurtas, teroristiniai išpuoliai, mirties bausmės vykdymas, prekyba žmonėmis. Ganytojas taip pat nurodė, jog žmogiškasis orumas yra pažeidžiamas įteisinant iškrypėliškas homoseksualų „santuokas“, dirbtinai keičiant lytį, suvaržant religines laisves, nežmoniškai išnaudojant migrantus ir pabėgėlius, patiriant skurdo, bado ir rasizmo neteisingumą, nesirūpinant bendraisiais namais. Tačiau kiekvienu šiuo atveju aukos gali protestuoti, stengtis apginti save ir kitus, tuo tarpu motinų įsčiose pradėti kūdikiai yra bebalsiai ir bejėgiai mūsų broliai ir seserys, todėl labiausiai pažeidžiami ir reikalingi didžiausio rūpesčio. Ganytojas vėl priminė popiežiaus Leono XIV išsakytas mintis naujametiniame susitikime su užsienio diplomatais, kad teisė į gyvybę yra visų žmogaus teisių prielaida ir pamatas, todėl abortų mažinimo klausimas visada turi būti prioritetinis valstybinėje politikoje. Šventasis Tėvas apgailestavo, kad viešieji resursai, mokesčių mokėtojų surinktos lėšos, biudžeto pinigai yra nukreipiami įvairiai slopinti gyvybę, nors pirmiausia turi būti skiriami paremti šeimas ir kūdikių besilaukiančias motinas, kad būtų svetingai priimta kiekviena pradėta gyvybė. Pašaukimas mylėti ir perduoti gyvybę, kuris išskirtiniu būdu apreiškiamas neišardomoje vyro ir moters santuokinėje sąjungoje, yra fundamentalus etinis imperatyvas šeimoms gimdyti ir auginti kiekvieną pradėtą kūdikį. Kalbėdamas apie tai Šventasis Tėvas pabrėžė, jog toks prioritetinis nusistatymas ypač turi būti skatinamas tose šalyse, kuriose patiriamas dramatiškas gimstamumo mažėjimas gresiant tautų išnykimui.

Taigi, nepriklausomai nuo politinio ir socialinio gyvenimo sąlygų, katalikai turi būti pasirengę veikti visuose baruose, kad iki minimumo būtų sumažintas abortų skaičius, kad jokiu būdu nebūtų kėsinamasi į dar negimusius vaikus. Nuo pastangų pakeisti įstatymus, siekiant užtikrinti tų kūdikių saugumą iki karitatyvinės ir dvasinės paramos krizėje atsidūrusioms nėščioms motinoms ir šeimoms kiekvienoje parapijinėje bendruomenėje, tvirtino homilijoje vyskupas Dž. Konlis. Jis pabrėžė, jog kartu su aktyviais gyvybės gynimo veiksmais, reikalingos nepaliaujamos maldos, kad būtų perkeistos širdys, kad visuomenėje įsivyrautų siekis saugoti silpniausius ir būtų kuriama tai, ką šventasis Jonas Paulius II įtaigiai vadino „gyvybės kultūra besiremianti meilės civilizacija“. Ganytojas priminė, kad „vienas Dievas gali perkeiti širdis ir mes žinome, jog Jis klauso ir atsiliepia į mūsų maldas“. Todėl galima perfrazuoti paties Jėzaus žodžius dėl tarnystės Jam mažiausiuose broliuose ir seseryse: „kas priima bent vieną negimusį kūdikį, mane priima“ (plg. Mt 25, 40). Galiausiai, kreipdamasis į jaunus žmones, ganytojas linkėjo, kad po 50 metų jų anūkai užduotų klausimą: „Ar iš tikrųjų galėjo taip būti, jog kada buvote mūsų amžiaus, kūdikiai motinų įsčiose buvo siunčiami į mirtį“? Taigi mūsų tikslas ne tik padaryti abortą nelegaliu, bet tiesiog, kad jis būtų neįsivaizduojamas.

Reikia daugiau šeimų ir vaikų

Pagrindinis kalbėtojas Vašingtone vykusioje gyvybės gynėjų manifestacijoje jau antrus metus iš eilės buvo JAV viceprezidentas katalikas konvertitas Džei Di Vensas (J. D. Vance). Jis savo kalboje vėl patvirtino pritariantis „Žygio už gyvybę“ nuostatoms, pabrėždamas, jog kiekviena pradėto kūdikio gyvybė yra brangi Dievo dovana, o ne kažkokia našta ar „nepatogumas“, prilygindamas abortą praktikuotam žmonių aukojimui pagonių visuomenėse. Senajame pagonių pasaulyje su kokiais nors defektais gimusių vaikų naikinimas buvo rutina ir tai ženklino barbariškumą. Bet mūsų krikščioniškosios civilizacijos paveldas nurodo visai ką kita: Šventasis Raštas skelbia, jog kiekviena gyvybė yra Kūrėjo „nuostabus darbas (plg. Ps 139, 14), kurio rezultatą reikia su pagarba priimti, branginti ir saugoti. Taigi, „Žygis už gyvybę“ duoda atsakymą į klausimą, kokia civilizacija esame ir kokia civilizacija norime būti ateityje: ar likti Dievą garbinančia civilizacija, ar sugrįžti į pagonybę, kuri dominavo praeityje. Savo kalboje ypač minėdamas gausesnio vaikų turėjimo poreikį, Dž. Vensas pripažino, kad šiandien jauniems žmonėms dažnai sakoma, jog vaikų gimdymas ir auginimas yra našta, kad tai esąs netgi „neatsakingas ir nemoralus poelgis“, kadangi vyksta klimato kaita ir žmonių gausa dar labiau pagilina ekologinę krizę. Radikalūs kairieji tokia savo ideologija bando primesti nuostatą, kad pradėta gyvybė esą yra našta, bet mes žinome, jog tai melas, kad ji yra dovana ir vaikų turėjimas iš esmės atnaujina gyvenimą, duoda atsakymą, ar išliks būsimos kartos, ar tautos egzistencija bus pratęsta, teigė politikas, kuris yra vienas iš realių kandidatų būsimuose 2028 metų JAV preziden­to rinkimuose. Jis pabrėžė, jog gausi, daug vaikų turinti, šeima yra ne tik didelio džiaugsmo šaltinis, bet ir dalis Dievo plano, skirto vyrams ir moterims, kad šeimynos nuostatos būtų išplėtotos bendruomenės ir visos tautos mastu, kad visi jaustųsi tarsi didelė šeima.

Viceprezidentas praktiškai patvirtino branginantis gyvybę ir vaikų gausą šeimoje, kadangi neseniai pranešė, jog jo žmona Aša (Usha) laukiasi ketvirtojo kūdikio. Dž. Vensas, sukūręs šeimą 2014 metais, jau turi du sūnus ir dukrelę, o birželio mėnesį gimsiantis ketvirtasis kūdikis padarys jį pirmuoju viceprezidentu JAV istorijoje, susilaukusio vaiko einant šias valstybines pareigas. „Kai kurie turbūt prisimena mano ankstesnes pastabas, kada aš visiems kalbėjau, jog didžiausias dalykas, kurio noriu Jungtinėms Amerikos Valstijoms, tai daugiau šeimų ir daugiau vaikų, – sakė Dž. Vensas gyvybės gynėjų manifestacijoje. – Dabar galima užfiksuoti, kad jūs turite viceprezidentą, kuris praktikuoja tai, ką skelbia“. Beje, jis taip pat visada nurodydavo vyriausybės pareigą stengtis, kad tėčiai ir mamos norėtų ir galėtų šeimose turėti daugiau vaikų, gaudami tam reikalingą materialinį pagrindą ir paramą. Kaip tik tą daro dabartinė D. Trampo-Dž. Venso administracija, išmokėdama naujagimiams skirtus pinigus, suteikdama kitą finansinį palankumą šeimoms, tuo tarpu daryti abortus biudžeto lėšos iš principo neskiriamos. Kaip minėta, ši vyriausybė stengiasi užtikrinti sąžinės prieštaravimo teisę tikėjimo žmonėms, kad jie galėtų nedalyvauti gyvybės nutraukimo operacijose, uždraudė areštus gyvybės gynėjų, kurie susitelkia už negimusius kūdikius prie abortus darančių klinikų. „Mes nutraukėme kunigų ir senelių, kurie meldžiasi prie tokių klinikų, metimą į kalėjimus, – baigdamas kalbą sakė vicepreziden­tas. – Mes nutraukėme skyrimą mokesčių mokėtojų pinigų abortams, kaip bandė daryti ankstesnė demokratų partijos administracija, ir tai yra didelė gyvybės gynėjų pergalė“.

Dėkingumas tėvams už gyvenimą

Viceprezidentas Dž. Vensas pagal pareigas yra ir Kongreso aukštųjų rūmų, Senato, pirmininkas, kuris turi du balsus įstatymų priėmimo procese. Tai yra labai svarbu, kadangi respublikonai Senate turi nedidelę daugumą ir gyvybės gynimo pastangose neretai tas pranašumas tampa minimalus. Balsavime svarų vaidmenį turi ir Kongreso žemesnieji Atstovų rūmai, kuriuose gyvybei palankių respublikonų pranašumas dabar yra ryškesnis ir jų pirmininkas, Luizianos valstijai atstovaujantis kongresmenas Maikas Džonsonas (Mike Johnson) taip pat kalbėjo praėjusioje gyvybės gynėjų manifestacijoje. Jis ragino jaunuosius „Žygio už gyvybę“ dalyvius padvigubinti savo pastangas, nes savuoju energingumu ir ištikimybe jie turi galią perkeisti širdis bei protus ir galiausiai gelbėti gyvybes. Reikia sekti Jungtinių Amerikos Valstijų tėvų kūrėjų mokymu, suprantant, jog mes esame sukurti pagal Dievo paveikslą ir panašumą, kad Jis vienintelis suteikia mums neatimamas teises gyventi, būti laisviems ir siekti laimės. „Mūsų teisės gaunamos ne iš vyriausybės, jos gaunamos iš paties Dievo ir tą turime priminti kiekvienam“, – sakė Atstovų rūmų pirmininkas, pabrėždamas, jog tomis teisėmis reikia vadovautis atsakingu būdu. Jis irgi priminė JAV įstatymų leidėjų pastaruoju metu nuveiktus darbus ginant gyvybę, skiriant didesnę paramą vaikus auginančioms šeimoms, užtikrinant, kad abortai nebūtų finansuojami mokesčių mokėtojų pinigais, nes „jokia industrija, eliminuojanti žmogaus gyvybę, negali būti valstybės palaikoma“.

Kongreso narys M. Džonsonas taip pat pasidalino asmeniniu liudijimu, kad jis yra „neplanuoto nėštumo vaisius“. Daugelis pažįstamų žmonių bandė įtikinti jaunuosius jo tėvus, vos sulaukusius pilnametystės, „išspręsti problemą“ atliekant abortą, bet jie nepasidavė. „Aš esu labai dėkingas tėvams, kad jie leido man gyventi, – sakė politikas. – Tačiau milijonai negimusių vaikų neturi tokios galimybės. O juk kiekvienas motinos įsčiose pradėtas kūdikis savąja prigimtimi pelno gebėjimą įgyvendinti Dievo suteiktą potencialą ir mūsų užduotis apginti šią teisę ir laisvę“. 

Galima priminti, kad M. Džonsonas buvo vienas iš 170 kongresmenų respublikonų laiško prezidento D. Trampo administracijai iniciatorių, raginančių sustabdyti abortuojančių piliulių laisvą platinimą, taip išsaugant negimusių kūdikių gyvybes ir tuos pavojingus chemikalus vartojančių moterų sveikatą.

„Pro vita“, 2026 m. kovo 6 d., nr. 3 (403)