Žygis Lietuvos keliu partizanų takais

Kauno rajono Ežerėlio kultūros centro ir Lietuvos šaulių sąjungos Vytauto Didžiojo šaulių 2-osios rinktinė (vadas d. kpt. Vytautas Žymančius) surengė septynių kilometrų pėsčiųjų  žygį į Tauro apygardos Papiškių-Novos restauruotą partizanų žeminę.

Žygis prasidėjo prasmingu minėjimu buvusio partizano ir atkurto Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio štabo viršininko, Laisvės premijos laureato Vytauto Balsio-Uosio gimtojoje sodyboje Kluo­­niškių kaime prie žuvusių partizanų kapo, papuošto antkapiniu paminklu. Jame paminėtos čia žuvusių partizanų Viktoro Balsio, Viktoro Šlionskio, Jurgio Čeičio, Vinco Vaidelio, Aleksandro Jansono ir Patašiaus pavardės. O užrašas skelbia: Savo krauju aplaistėme gimtąją žemę. Lietuva, per amžius būk laisva. Susirinkusiems pagiedojus Lietuvos himną, renginio vedėja, vadovaujanti Ežerėlio kultūros centro kultūriniams renginiams Virginija Pūrienė, papasakojo apie Lietuvos partizanų žygdarbius kovojant su sovietiniu okupantu, Tauro apygardos partizanų veiklą, okupantų ir jų parankinių „stribų“ klastą ir žiaurumus, priminė čia 1945 m. rugpjūčio mėnesį vykusias nuožmias kautynes su NKVD-istais, minėjo jose žuvusių partizanų – Lietuvos laisvės kovotojų pavardes. Sakė, kad tik sunkiai sužeistam partizanui Vytautui Balsiui pavyko išsigelbėti. Jis toliau – iki 1948 metų – partizanavo Kazlų Rūdos miškuose, kur buvo suimtas ir ištremtas į Norilsko lagerį. Į Lietuvą grįžo tik po 18 metų. 

Ežerėlio kultūros centro meno vadovė Patricija Baužaitė, pritariant gitaros garsams, padainavo keletą partizaniškų dainų.  

Lietuvos kariuomenės kūrėjas, Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio štabo viršininkas dim. mjr. Gediminas Reu­tas savo įtaigioje poetiškoje kalboje apžvelgė Lietuvos partizanų pasiaukojamą veiklą, jų drąsą ir ryžtą, mūsų geriausių sūnų ir dukrų, senelių ir vaikų tremtį, sovietinių budelių įvykdytas žudynes Rainiuose, Budavonės miške, Skaruliuose, Pravieniškėse, Červenėje ir kitose vietose.

Šiame renginyje dalyvavo iš Vilniaus atvykusi partizano Vytauto Balsio dukra Rūta, „Lietuvos laisvės armijos“ įkūrėjo, brigados generolo Kazio Veverskio giminaitė Albina Veverskytė ir patriotinių renginių dalyvė Ežerėlyje gyvenanti jauna Vinciūnų šeima.

Kovojusią Lietuvą ir čia žuvusius partizanus rimties minute ir  šautuvų šūviais pagerbė Vytauto Didžiojo šaulių 2-osios rinktinės būrys, vadovaujamas 212 kuopos veiklaus vado Voldemaro Gembecko.

Atvykę  prie  partizanų žeminės, 2001 metais atstatytos Ežerėlio gyventojų Vyto Sinkevičiaus ir Vytauto Griganavičiaus iniciatyva, dar kartą prisiminėme partizanines kovas, 1941 m. Birželio sukilimą, vaišinomės skania kareiviška koše. Ne vienas iš žygio dalyvių, norėdamas  dar geriau pažinti buvusią partizanų būtį,   įrengtomis kopėčiomis nusileido į žeminės vidų. Savo akimis pamatė, kokiomis sąlygomis gyveno mūsų laisvės kovotojai, kurių pasiaukojamą ryžtą neužgožė nei šaltis, nei drėgmė, nei bemiegės naktys, nei priešo paleistų kulkų zvimbesys, nei nuolat tykojanti  mirtis…

Gera, kad šiame žygyje dalyvavo įvairaus amžiaus žygeiviai, norėdami savo širdimi ir rankomis prisiliesti prie savo Tėvynės gyvosios istorijos puslapių. Tėvynė, kaip rašė  poetas F. Šileris, – tai šventas žodis, kuris surenka visus prie vienos vėliavos, į kurią žiūrima didvyrio drąsumu ir kankinio pasiaukojimu. Tad prisiminę mūsų atgimimo dainiaus Maironio žodžius, paimkim arklą, knygą, lyrą ir eikim Lietuvos keliu.    

Zigmas Tamakauskas 

Lietuvos laisvės kovų dalyvis, LŠS Vytauto Didžiojo šaulių 2-osios rinktinės Kultūros ir meno  būrio šaulys

„XXI amžius“, 2025 m. rugpjūčio 8 d., nr. 29–30 (2642–2643)