Istorijos vingiai
Aldona Ramanauskienė
ANTAŠAVA. Rugpjūčio 18 dieną Šv. Hiacinto (Jackaus) parapijos žmonės rinkosi į titulinius atlaidus. Šį kartą jie buvo išskirtiniai – kartu surengtas 1863–1864 metų sukilimo 160-ųjų metinių minėjimas. Atlaidai prasidėjo šv. Mišiomis Šv. Hiacinto (Jackaus) bažnyčioje, jas aukojo Lietuvos karinių oro pajėgų kapelionas kun. Virginijus Veilentas ir parapijos klebonas kun. teol. dr. Rimantas Gudelis. Šv. Mišiose giedojo Palėvenės Šv. Domininko parapijos choras (vadovė Gintautė Bakanavičienė).
Istorijos vingiai
MIKYTAI–PAGĖGIAI. Rugsėjo 14 dieną čia pirmą kartą paminėta nauja Lietuvos Respublikos Seimo patvirtintina atmintina data – Vilko vaikų atminimo diena. Pirmiausiai svečiai rinkosi Mikytuose, vietoje, kurioje stovi kryžius, vilko vaikams atminti. Daugiau kaip trys šimtai žmonių, kurių tarpe 13 gyvų amžininkų vilko vaikų, susirinko nedidelėje memorialinėje aikštėje, kurioje vyko iškilmingas minėjimas, buvo pašventintas kryžius, padėta atminimo gėlių ir uždegta žvakių. Kryžiaus šventinimo ceremoniją atliko Vilkyškių evangelikų liuteronų kunigas Mindaugas Kairys ir Pagėgių katalikų Šv. Kryžiaus parapijos klebonas kun. relig. m. mgr. Andrius Eidintas.
Lietuvos mažojoje kultūros sostinėje
Daiva Červokienė
Šiemet Lietuvos mažąja kultūros sostine tapo ir Kamajai. Užsukime susipažinti su šiuo miesteliu prieš didžiąją jo šventę „Kuc kuc Kamajuos“, kuri šiemet vyksta jau 41-ąjį kartą ir anksčiau nei visada – ne spalio, o rugsėjo mėnesį.
Ar buvo Kamajų ežeras?
Kamajai – miestelis Rokiškio rajono savivaldybėje, kurio keturkampė aikštė – urbanistikos paminklas. Jame nuo 1909 metų stovi didinga Šv. Kazimiero bažnyčia, šventoriaus koplyčia (XX a. I p.), veikia Antano Strazdo gimnazija, biblioteka. Per miestelį teka upelis Šatekšna.
Istorijos vingiai
Dainomis pagerbti kovotojai už Lietuvos laisvę
Rūta Averkienė
KASČIŪNAI. Šiame Dzūkijos kaime, dramatišką pokarį menančioje ir ypatingą aurą turinčioje sodyboje ant Merkio kranto, kurioje buvo įrengta partizanų vadų Juozo Vitkaus-Kazimieraičio ir Adolfo Ramanausko-Vanago vadavietė, jautriausiomis melodijomis nuskambėjo visiems kovotojams už Lietuvos laisvę skirtas renginys „Partizanų dainos prie partizanų vadų bunkerio“.
Lietuvos mažojoje kultūros sostinėje
Birutė Nenėnienė
VIŠAKIO RŪDA. Jei ankstesnįjį kartą išvykoje į Lietuvos mažojoje kultūros sostinę stebino Višakio Rūdoje rasta absoliuti ramybė, tuščias miestelis, tai per Šv. Baltramiejaus atlaidus (rugpjūčio 25-ąją) nustebino gausybė žmonių. Neįsivaizdavau, kokiais keliais ir tiek daug karštą paskutinį vasaros sekmadienį jų suvažiavo! Bet įsitikinau daug metų kartojamo teiginio tikrumu: į čia švenčiamą amatininkų globėjo šventę ir kermošių renkamasi be atskiro kvietimo ar raginimo iš įvairiausių Lietuvos kampelių.
ŽVIRGŽDAIČIAI. Rugpjūčio 3 dieną čia įvyko svarbi šventė – Šakių rajono savivaldybės meras Raimondas Januševičius, buvusi ilgametė Kultūros skyriaus vedėja Augenija Kasparevičienė bei Žvirgždaičių seniūnė Giedrė Snudaitienė perkirpo juostelę, juosusią iš metalo pagamintą skulptūrinę kompoziciją, skirtą iš čia kilusiems lakūnams…
Lietuvos mažojoje kultūros sostinėje
Birutė Nenėnienė
Į šiemetinę mažąją Lietuvos kultūros sostinę Suvalkijos krašte – Višakio Rūdą – atvedė skaidri ir ramiai šilta rugpjūčio diena. Visoje pakelėje nustebino ramybė laukuose ir pamiškėse – nė gyvos dvasios! Net porečiai į pievas sukritusiose sodybėlėse nesimatė gyvasties… Vaizdas panašėjo į pietų šalių siestą. Bent pačiame Višakio Rūdos centre tą ramybę suardė savais keliais greitai nutipenęs šunelis…
Istorijos vingiai
Rūta Averkienė
MUSTEIKA. Šimtamečiuose pušynuose skendintis etnografinis Musteikos kaimas išskirtinis ne tik savo senąja dzūkiška architektūra, dailiai atnaujintomis sodybomis ir žmonėmis, kurie čia ypatingi – labiau branginantys archainį gyvenimo būdą, senąsias kaimo tradicijas ir istorinę atmintį, bet ir tragiškais įspaudais paženklinta istorija. Karo ir pokario baisumai neaplenkė net ir šio pačiame Lietuvos pakraštyje visai šalia sienos su Baltarusija esančio kaimo. Čia 1944 m. birželio 24 d. sovietinių partizanų būrys, vadovaujamas Ivano Filinovo, nukankino ir nužudė keturiolika įvairaus amžiaus kaimo vyrų, sudegino beveik pusę kaimo sodybų.
Birutė Nenėnienė
Po ketverių metų
Karštą liepos 10-osios vidurdienį Žaliosios parapijos (Vilkaviškio vyskupija) kapinėse simbolinė Žemaičių giminės kapavietė priglaudė kunigo Kęstučio Vinco Žemaičio (1928 03 21–1965 04 03–2020 08 06) palaikus, urnoje giminaičių rūpesčiu atgabentus iš JAV. Per šimtametę Žaliosios Šv. Roko parapijos istoriją šiose kapinėse nebuvo palaidotas nė vienas dvasininkas. Pirmojo čia palaidoto kunigo kapą praeivis atras nesunkiai – prie pagrindinio tako, visai netoli koplytėlės, prie kurios ateistiniais laikais uždarius Žaliosios bažnytėlę, žmonės burdavosi maldai čia aukojamose šv. Mišiose.
Diplomatų Lozoraičių metai
Lina POŠKEVIČIŪTĖ
BALTRUŠIAI – BARZDAI. Pagerbiant užsienio reikalų ministrą, Lietuvos diplomatinės tarnybos vadovą Stasį Lozoraitį vyresnįjį (1898–1983) ir jo du sūnus: Lietuvos diplomatinį atstovą Vašingtone Stasį Lozoraitį jaunesnįjį (1924–1994), vadintą Vilties prezidentu, ir Lietuvos atstovą prie Šventojo Sosto Kazį Lozoraitį (1929–2007), 2024-uosius Seimas paskelbė diplomatų Lozoraičių metais. Liepos 13 dieną jie prisiminti ir pagerbti Baltrušiuose (Šakių r.), kur prie paminklinio akmens, skirto antram varpininkų suvažiavimui atminti, priminti jo pastatymo momentai, bei Barzduose, kur vyko konferencija, o joje giliau prisiliesta prie diplomatų Lozoraičių giminės istorijos.
