Prieš 68 metus, 1957 m. lapkričio 29 d., buvo nužudytas Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio (LLKS) Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracijos signataras, LLKS ginkluotųjų pajėgų vadas, su sovietų okupacija kovojęs Lietuvos valstybės vadovas Adolfas Ramanauskas-Vanagas. Pasaulio geopolitinių lūžių kontekste…
Gruodžio 17 dieną mirė aktorius, ilgametis Vilniaus vokiečių bendrijos pirmininkas ir vienas iš Vilniaus evangelikų liuteronų parapijos atkūrimo iniciatorius Martynas Ervinas Peteraitis. Jo gyvenimas ir veikla buvo glaudžiai susiję su Lietuvos vokiečių tautinės mažumos kultūros ir tapatybės puoselėjimu. Jis gimė…
ILGUVA–ŠAKIAI. Lapkričio 12 dieną Šakių viešojoje bibliotekoje vyko popietė „Tapatybės ir atminties formatai“.
Renginys prasidėjo Ilguvos kapinėse, kur Kauno, Kudirkos Naumiesčio 410-osios kuopos šauliai, Kriūkų, Gerdžiūnų bendruomenių žmonės nusilenkė publicistui, Lietuvos valstybės kūrėjui, teisininkui, Lietuvos šaulių sąjungos Centro valdybos pirmininkui Stasiui Šilingui, minint 140-ąsias gimimo metines.
MOSĖDIS. Lapkričio 14-ąją čia įvyko konferencija „Akmens ir žmogaus pasaulis: Vaclovui Intui – 100“, skirta garsaus gydytojo ir gamtosaugininko, Akmenų muziejaus įkūrėjo 100-osioms gimimo metinėms. Jo vardu pavadinto Akmenų muziejaus veiklą koordinuoja Aplinkos ministerija.
ALVITAS. Gruodžio 15 diena – vyskupo Dovydo Zigmanto Pilchovskio (1735-1803) gimimo diena. Gimė jis dabartinės Alvito parapijos teritorijoje buvusiame Rutkiškių dvare, 1735 m. gruodžio 15 d. Gruodžio 20 dieną Alvito Šv. Onos bažnyčioje jį pakrikštijo klebonas kun. Kazimieras Voistratas.
Šiemet minint gimimo 100-ąsias metines, norėčiau apžvelgti monsinjoro Alfonso Svarinsko (1925 01 21–1954 10 03–2014 07 17) gyvenimo laikotarpį nuo 1991 m. rugsėjo 15 iki 1992 m. lapkričio 19 dienos. Tai yra monsinjoro 15 veiklos mėnesių, kai jis buvo Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos (LR AT) deputatas.
Šiemet minime rezistencijos dalyvio, Kovo 11-osios signataro Liudviko Simučio 90-ies metų gimimo sukaktį. Liudvikas gimė 1935 m. rugpjūčio 27 d. Kaunatavoje (Luokės vls., Telšių aps.). Tėvai turėjo apie 4 ha žemės, vertėsi papildomais amatais.
Šio lapkričio pabaigoje, kai visas katalikiškas pasaulis šventė Šventosios Cecilijos minėjimą, prisiminėme, kad prieš 70 metų savo kūdikišku balsu pasaulį pasveikino Alfonsas Motuzas (1955–2019), savo laiku tapęs mokslų daktaru, profesoriumi ir visą savo akademinę veiklą paskyręs katalikų liaudiškojo pamaldumo praktikoms tyrinėti.
1890 01 01 okupuotoje Lietuvoje, Puskepurių k., Šunskų vlsč., Marijampolės ap., gimė Juozas Papečkys, teisininkas, visuomenės veikėjas, spaudos bendradarbis, publicistas. 1916 m. baigė Maskvos universiteto teisės fakultetą. Nepriklausomybės kovų savanoris. XIII (M. Šleževičiaus) ministrų kabinete buvo krašto apsaugos ministras, 1927-1928 m. advokatas Kaune. 1938-1940 m. – Valstybės tarybos pirmininko pavaduotojas. 1941 06 14 sovietų valdžios suimtas, išvežtas į Severouralsko lagerį № 35. 1942 11 04 NKVD sušaudytas Sverdlovske.
1915 12 01 okupuotoje Lietuvoje, Mitragalių k., Čiobiškio vls., Rokiškio ap., gimė Boleslovas (iki 1961 m. – Balys) Milaknis (Mitragalis), skulptorius, pedagogas. Mirė 2013 06 04.
Vartydamas lenkų kalba parašytą „Lietuvių kultūros žodyną“ (Mieczysław Jackiewicz, „Leksykon kultury litewskiej“, Warszawa, 2005, p. 85–86), kurio autorius iš Vilniaus krašto kilęs Mečislovas Jackevičius, užtikau įdomų faktą apie lietuvių poeto, dramaturgo, kritiko ir visuomenės veikėjo Liudo Giros (1884–1946) kilmę.
Pasirodo, jo motina buvo lenkė, bajoraitė Sobolevska, o tėvas vokietis, Vilniaus pašto tarnautojas A. Šmitas (A. Schmidt). Liudas Gira buvo auginamas Vilniaus Katedros vargonininko K. Giro-Sirijos (Konstanty Giro-Syryjski) šeimoje, o po įtėvio mirties – Stakliškėse, pas kleboną kunigą Vincentą Butvydą, kuris jį auklėjo lietuviška dvasia.
Kopiu į Palatavio piliakalnį
Reikėtų dar mokytis naujų lietuviškų žodžių
Gal kada pasitaikys proga
Drąsiau ir tvirčiau ištarti
Įbridau Latavon
Srūva versmės iš gėlųjų gelmių
Pušų išlakūs liemenys stiebias dangop
Prisilaikysiu už žemės
Kai grįžau man pasakei
Jog iš pat krašto tiktai
Lietuvoj buvau buvęs
Adelė Dirsytė gimė 1909 m. balandžio 15 d. Pramislavos k., Šėtos vls., Kėdainių aps. Tėvai Antanas Dirsė ir Agota Ragaišytė buvo ūkininkai.