Šiemet minime rezistencijos dalyvio, Kovo 11-osios signataro Liudviko Simučio 90-ies metų gimimo sukaktį. Liudvikas gimė 1935 m. rugpjūčio 27 d. Kaunatavoje (Luokės vls., Telšių aps.). Tėvai turėjo apie 4 ha žemės, vertėsi papildomais amatais.
Šio lapkričio pabaigoje, kai visas katalikiškas pasaulis šventė Šventosios Cecilijos minėjimą, prisiminėme, kad prieš 70 metų savo kūdikišku balsu pasaulį pasveikino Alfonsas Motuzas (1955–2019), savo laiku tapęs mokslų daktaru, profesoriumi ir visą savo akademinę veiklą paskyręs katalikų liaudiškojo pamaldumo praktikoms tyrinėti.
1890 01 01 okupuotoje Lietuvoje, Puskepurių k., Šunskų vlsč., Marijampolės ap., gimė Juozas Papečkys, teisininkas, visuomenės veikėjas, spaudos bendradarbis, publicistas. 1916 m. baigė Maskvos universiteto teisės fakultetą. Nepriklausomybės kovų savanoris. XIII (M. Šleževičiaus) ministrų kabinete buvo krašto apsaugos ministras, 1927-1928 m. advokatas Kaune. 1938-1940 m. – Valstybės tarybos pirmininko pavaduotojas. 1941 06 14 sovietų valdžios suimtas, išvežtas į Severouralsko lagerį № 35. 1942 11 04 NKVD sušaudytas Sverdlovske.
1915 12 01 okupuotoje Lietuvoje, Mitragalių k., Čiobiškio vls., Rokiškio ap., gimė Boleslovas (iki 1961 m. – Balys) Milaknis (Mitragalis), skulptorius, pedagogas. Mirė 2013 06 04.
Vartydamas lenkų kalba parašytą „Lietuvių kultūros žodyną“ (Mieczysław Jackiewicz, „Leksykon kultury litewskiej“, Warszawa, 2005, p. 85–86), kurio autorius iš Vilniaus krašto kilęs Mečislovas Jackevičius, užtikau įdomų faktą apie lietuvių poeto, dramaturgo, kritiko ir visuomenės veikėjo Liudo Giros (1884–1946) kilmę.
Pasirodo, jo motina buvo lenkė, bajoraitė Sobolevska, o tėvas vokietis, Vilniaus pašto tarnautojas A. Šmitas (A. Schmidt). Liudas Gira buvo auginamas Vilniaus Katedros vargonininko K. Giro-Sirijos (Konstanty Giro-Syryjski) šeimoje, o po įtėvio mirties – Stakliškėse, pas kleboną kunigą Vincentą Butvydą, kuris jį auklėjo lietuviška dvasia.
Kopiu į Palatavio piliakalnį
Reikėtų dar mokytis naujų lietuviškų žodžių
Gal kada pasitaikys proga
Drąsiau ir tvirčiau ištarti
Įbridau Latavon
Srūva versmės iš gėlųjų gelmių
Pušų išlakūs liemenys stiebias dangop
Prisilaikysiu už žemės
Kai grįžau man pasakei
Jog iš pat krašto tiktai
Lietuvoj buvau buvęs
Adelė Dirsytė gimė 1909 m. balandžio 15 d. Pramislavos k., Šėtos vls., Kėdainių aps. Tėvai Antanas Dirsė ir Agota Ragaišytė buvo ūkininkai.
1880 11 01 Kazanėje, 13 mėnesių gyvenęs pas brolį Joną, mirė Antanas Juška, kunigas, lietuvių tautosakininkas ir žodynininkas. Kilęs iš žemaičių bajorų Juškevičių, pats save vadino Juška. Žemaičių tarmė buvusi Juškų gimtoji kalba. Mokėsi Kražių gimnazijoje ir Vilniaus dvasinėje seminarijoje. Kun. A. Juškos nuopelnas yra lietuvių kalbos žodyno sudarymas, kuriam jis surankiojo apie 70 000 žodžių, iš jų nemažai tokių, kurių nebuvo ankstesniuose lietuvių kalbos žodynuose. Klebonaudamas Pušaloto, Alsėdžių ir Veliuonos parapijose, užrašė apie 7000 liaudies dainų ir apie 2000 jų melodijų.
1880 09 01 gimė kun. Balys Vėgėlė. Kunigu įšventintas 1904 11 07. Nuo 1927 metų klebonavo Vepriuose. Prasidėjus karui buvo nuvykęs į Skarulius. Čia bolševikai, kaltindami esą kažkas šovęs iš bažnyčios bokšto, sušaudė jį drauge su kunigu Stankevičiumi ir Vitkevičiumi. 2000 m. įrašytas į Lietuvos naujųjų kankinių martirologą.
1925 09 02 Petkeliškių k., Veiverių vlsč., Marijampolės ap., gimė Algirdas Bronislovas Šimanskis-Kirstukas, Algirdas, partizanas nuo 1945 02 08, Tauro apyg. Birutės rinktinės vadas. Žuvo 1948 11 03 Kajackų k., Kazlų Rūdos vlsč., Marijampolės ap. Kartu žuvo ir rinktinės štabo viršininkas Vincas Algirdas Stačiokas-Žiogas, Arūnas. Partizanų palaikai niekinti Kazlų Rūdoje ir Veiveriuose, užkasti dabar sutvarkytame Veiverių „Skausmo kalnelyje“, Prienų r.
LGGRTC istorikas
1925 m. rugpjūčio 1 d. Laukagalių k., Raguvos vls., Panevėžio aps. (dabar Anykščių r.), ūkininkų Uršulės ir Justino Keraičių šeimoje gimė Elena Keraitytė.
KASČIŪNAI. Liepos 12 dieną čia vyko kasmetinis patriotinis renginys „Partizanų didvyriškumas mus įkvepia patriotizmui šiandien“. Taip paminėtas Lietuvos partizano Juozo Jakavonio-Tigro 100-ųjų gimimo metinių jubiliejus.