Ištikimas sąžinei ir Lietuvai

Atmintis

115-osioms Viktoro Aleksos gimimo metinėms

Valentinas Aleksa

Vaikystė ir jaunystė

Viktoras Aleksa gimė 1910 m. liepos 28 d. Kalvarijoje, inteligentų šeimoje.

Rugpjūčio mėnesį prisiminkime

Atmintis 

1920 08 01 Vencloviškių k., Čekiškės vls., Kauno aps., gimė Tauro apygardos vadas Viktoras Vitkauskas-Karijotas. Žuvo 1951 02 02  Endrikių k. apylinkėse, Šakių r.

1930 08 01 Matiešionyse, Nemajūnų vlsč., netoli Birštono, gimė ir užaugo Jonas Kazlauskas, įžymus mokslininkas, Vilniaus universiteto profesorius, lietuvių kalbininkas.

Aleksandras Stulginskis – pareiga ir atsakomybė

Atmintis

Lidija Veličkaitė

Seimo Vitražo galerijoje gegužės 16 dieną įvyko parodos „Pareiga ir atsakomybė“ atidarymas, pažymint signatarą, Seimo Pirmininką, Lietuvos Respublikos prezidentą Aleksandrą Stulginskį ir Respublikos dienai paminėti, kurią paruošė Seimo kanceliarijos Parlamentarizmo istorinės atminties skyrius.

Prisiminkime

Atmintis 

1800 07 03 Šileliuose gimė Juozas Goštautas, tautinio išsivaduojamojo sąjūdžio veikėjas, 1830-1831 m. sukilimo dalyvis. Prisidėjo prie baudžiavos panaikinimo Lietuvoje. Mirė 1871 m.

1895 07 03 Rietave gimė Antanas Kalvaitis, Lietuvos diplomatas. Jo tėvas buvo vargonininkas į Rietavą atvykęs iš Pajevonio. 1907 m. išvyko į Italiją, mokėsi muzikos San Reme bei Florencijoje, vėliau studijavo ekonomiką Friburge ir Barselonoje, teisę De Paulo universitete Čikagoje. Grįžęs į  Kauną perėjo į diplomatinę tarnybą.

Įamžino žydų gelbėtojus ir tremtinių globėjus

Atmintis 

Raimundas KAMINSKAS

KAUNAS. Birželio 2 dieną Žemaičių gatvėje, ant 10-ojo namo, kuriame yra memorialinis Sofijos Kymantaitės-Čiurlionienės butas ir kuriame iki šiol gyvena Čiurlionių šeimos ainiai, atidengta  atminimo lenta (autorius – skulptorius Gediminas Pašvenskas) žydų gelbėtojams, Pasaulio tautų teisuoliams rašytojoms Mikalojaus Konstantino Čiurlionio žmonai Sofijai Kymantaitei-Čiurlionienei (1886-­1958), jų dukrai Danutei Čiurlionytei-Zubovienei (1910-1995) bei jos vyrui architektui Vladimirui Zubovui (1909-2007) atminti.

Prisiminkime 

Atmintis

1950 06 04 Čikagoje mirė Kazys Grinius. 1893 m. baigė Maskvos universiteto Medicinos fakultetą. 1914–1919 m. su šeima gyveno Rusijoje. 1919 m. grįžo į Lietuvą. Buvo  Steigiamojo, I, II, III Seimų narys. VI ministrų kabineto (1920 06 19–1922 02 02) ministras pirmininkas, Lietuvos Respublikos prezidentas (1926 06 07–­1926 12 17). 1944 m. pasitraukė į Vakarus. Gimė 1866 12 17 Selemos Būdos k., Marijampolės ap.

„Ar visą padariau, ką Dievas norėjo…“

Atmintis 

Lidija Veličkaitė

Monsinjoro Alfonso Svarinsko (1925 01 21–1954 10 03–2014 07 17) 100-ųjų gimimo metinių minėjimas balandžio 15 dieną prasidėjo Lietuvos Respublikos (LR) Seime, jam skirtos parodos atidarymu Lietuvos laisvės gynėjų galerijoje.

Dėl tėvo Stanislovo Dobrovolskio ryšių su KGB

Dr. Regina Laukaitytė

Viešojoje erdvėje tęsiantis svarstymams dėl tėvo Stanislovo Dobrovolskio OFM Cap. (1918 09 29–1944 03 25–2005 06 23) bendradarbiavimo su saugumu, peržiūrėjau Kėdainių rajono KGB skyriaus bylas Lietuvos ypatingajame archyve. To skyriaus darbuotojai organizavo jo sekimą, kūrė verbavimo ir įtakos jaunimui bei inteligentams neutralizavimo planus.

Atsakymus į laiškus siųsiu maldoje 

Birutė Nenėnienė

„Šv. Kalėdos reiškia: nušluostyti ašaras artimui, dalintis su kitu tuo, ką turi; ir nelaimingam vargą kai sumažinsim. Šventos Kalėdos tuomet bus…“ Ne, nepasiklydau laike! Tai nuoširdaus bičiulio Stanislovo Eugenijaus Poniškaičio žodžiai, užrašyti viename iš daugelio jo atsiųstų sveikinimų.

Kunigas Juzefas Obrembskis KGB akiratyje

Dr. Arūnas Bubnys

2011 m. birželio 7 d., sulaukęs 105 metų ir besiruošdamas minėti 79-ąsias kunigystės metines, mirė vienas seniausių Europos kunigų, ilgametis Maišiagalos klebonas (Maišiagaloje sielovadinį darbą dirbo nuo 1950 m.) mons. Juzefas Obrembskis (Józef Obrembski, 1906 03 19–1932 06 12–2011 06 07).