KAUNAS. Kovo 4 dieną ant namo K. Donelaičio g. 14 atidengta atminimo lenta lietuvybės puoselėtojai ir švietėjai, Pasaulio tautų teisuolei ir diplomatei, visuomenininkei Birutei Verkelytei-Fedaravičienei (1915–2017). Ją pašventino ir žodžius apie B. Verkelytę-Fedaravičienę tarė buvęs karo kapelionas, ats. mjr., kun. Alfonsas Bulotas.
ŠAKIAI. Kovo 14 dieną savivaldybės viešojoje bibliotekoje vyko knygos „Aštuoni Lietuvos laisvės kovos karžygiai“, skirtos partizanų, apdovanotų aukščiausiu Lietuvos laisvės kovų sąjūdžio koviniu žymeniu – Laisvės kovos karžygio vardu, pristatymas.
Jau treti metai Lietuvoje kovo 15-ąją minėjome žydų gelbėtojų dieną.
1945 04 02 Vokietijoje, Lauenburge (dab. Lenborkas, Lenkija) mirė Kazys Navakas, Lietuvos generolas. Tarnavo Rusijos kariuomenėje. 1919 m. buvo Sibiro Vytauto Didžiojo lietuvių bataliono karininkas, antros kuopos vadas. Išvengęs tragedijos Čeremuškine grįžo į Lietuvą ir 1920 12 09 buvo mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę. Nuo 1921 05 23 – Kauno karo mokyklos dėstytojas. 1923 m. dalyvavo Klaipėdos sukilime. 1923-1925 m. studijavo Prahos karo intendantų akademijoje. Baigęs dirbo kariuomenės intendantu, kariuomenės tiekimo valdybos viršininku. 1937 02 16 jam suteiktas brigados generolo laipsnis. 1940 07 29 išleistas į atsargą, ūkininkavo savo ūkyje. 1944 08 18 stojo savanoriu į Tėvynės apsaugos rinktinę. Užblokavus pasitraukimo galimybę į Vakarus, liko Lenkijoje. Palaidotas ten pat. Gimė 1894 12 09 Vilkiškių k., Pumpėnų vlsč., Panevėžio ap.
PANEVĖŽYS. Elenos Mezginaitės viešojoje bibliotekoje įvyko prasmingas literatūrinis-muzikinis vakaras „Atviros durys“, skirtas prisiminti poetę, politinę kalinę Anastaziją Kanoverskytę-Sučylienę, jos gyvenimą, kultūrinę veiklą bei paminėti 100-ąsias gimimo metines.
KAUNAS. Vasario 16 dieną Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos (LPKTS) salėje vyko antisovietinio ir antinacinio pasipriešinimo dalyvio, kompozitoriaus, mokytojo, Dainų švenčių dirigento Antano Padleckio (1925-2010) 100-ųjų gimimo metinių minėjimas.
1885 03 02 Vilniuje mirė Jonas Kazimieras Vilčinskis, gydytojas, kultūros istorikas. Visą savo turtą paaukojo albumų leidybai. Žymiausias jo darbas – „Vilniaus albumas“. 1860 m. baigė leisti dar vieną albumą – „Atsiminimai apie Polesę, Volynę ir Lietuvą“. Palaidotas Rasų kapinėse Vilniuje. Gimė 1806 02 26 Jasėnuose, Utenos r.
KAUNAS. Vasario 18 dieną Petrašiūnų kapinėse Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos, Nepriklausomybės gynėjų sąjungos bei Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos atstovai plk. Kazimiero Škirpos 130-ojo gimtadienio proga prie jo ir žmonos Bronės kapų uždegė žvakutes.
Lietuvos Respublikos Seime įvyko konferencija „Kalba, tauta, valstybė“, skirta akademiko Zigmo Zinkevičiaus 100-osioms gimimo metinėms.
1890 02 01 Bukončių k., Mažeikių r., gimė Povilas Plechavičius, Lietuvos kariuomenės karininkas, generolas leitenantas. Dalyvavo I Pasauliniame kare, Pilietinio karo Rusijoje metu kovojo su bolševikais. 1918 m. grįžo į Lietuvą, organizavo partizanų būrius. 1918 11 15 paskirtas Sedos apsaugos vadu., pertvarkė Žemaičių partizanų rinktinę į savanorių dalinius. 11 23 įstojo į Lietuvos kariuomenę. 1919 02 18 paskirtas Sedos, lapkritį – laikinai Mažeikių komendantu.
Alfonsas Svarinskas gimė 1925 m. sausio 21 d. Kadrėnų k., Deltuvos vls., Ukmergės aps., vidutinių ūkininkų šeimoje. Skaitymo pradžiamokslį išėjęs su senele, toliau lankė Vidiškių, Ukmergės ir Deltuvos pradžios mokyklas.
Motiejus (vėliau pasikeitė vardą į Matą) Dabrila gimė 1846 m. rugpjūčio 30 dieną Vilkaviškio parapijoje, Paežerių valsčiuje, Znočkų kaime. Atrodo, kad gimė sulenkintoje lietuvių Gerulių šeimoje, kurių pavardė buvusi išversta lenkiškai: Dobryłło.