KAUNAS. Vasario 16 dieną Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos (LPKTS) salėje vyko antisovietinio ir antinacinio pasipriešinimo dalyvio, kompozitoriaus, mokytojo, Dainų švenčių dirigento Antano Padleckio (1925-2010) 100-ųjų gimimo metinių minėjimas.
1885 03 02 Vilniuje mirė Jonas Kazimieras Vilčinskis, gydytojas, kultūros istorikas. Visą savo turtą paaukojo albumų leidybai. Žymiausias jo darbas – „Vilniaus albumas“. 1860 m. baigė leisti dar vieną albumą – „Atsiminimai apie Polesę, Volynę ir Lietuvą“. Palaidotas Rasų kapinėse Vilniuje. Gimė 1806 02 26 Jasėnuose, Utenos r.
KAUNAS. Vasario 18 dieną Petrašiūnų kapinėse Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos, Nepriklausomybės gynėjų sąjungos bei Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos atstovai plk. Kazimiero Škirpos 130-ojo gimtadienio proga prie jo ir žmonos Bronės kapų uždegė žvakutes.
Lietuvos Respublikos Seime įvyko konferencija „Kalba, tauta, valstybė“, skirta akademiko Zigmo Zinkevičiaus 100-osioms gimimo metinėms.
1890 02 01 Bukončių k., Mažeikių r., gimė Povilas Plechavičius, Lietuvos kariuomenės karininkas, generolas leitenantas. Dalyvavo I Pasauliniame kare, Pilietinio karo Rusijoje metu kovojo su bolševikais. 1918 m. grįžo į Lietuvą, organizavo partizanų būrius. 1918 11 15 paskirtas Sedos apsaugos vadu., pertvarkė Žemaičių partizanų rinktinę į savanorių dalinius. 11 23 įstojo į Lietuvos kariuomenę. 1919 02 18 paskirtas Sedos, lapkritį – laikinai Mažeikių komendantu.
Alfonsas Svarinskas gimė 1925 m. sausio 21 d. Kadrėnų k., Deltuvos vls., Ukmergės aps., vidutinių ūkininkų šeimoje. Skaitymo pradžiamokslį išėjęs su senele, toliau lankė Vidiškių, Ukmergės ir Deltuvos pradžios mokyklas.
Motiejus (vėliau pasikeitė vardą į Matą) Dabrila gimė 1846 m. rugpjūčio 30 dieną Vilkaviškio parapijoje, Paežerių valsčiuje, Znočkų kaime. Atrodo, kad gimė sulenkintoje lietuvių Gerulių šeimoje, kurių pavardė buvusi išversta lenkiškai: Dobryłło.
Prieš 2024-ųjų Kalėdas (gruodžio 17-ąją) per Vilkaviškį praūžę vėtros gūsiai nuo aukšto postamento Vilkaviškio miesto kapinėse nuvertė Marijos skulptūrą.
1879 m. gruodžio 25 d., Šv. Kalėdų dieną, Jono Aleksos (1854–1940) ir Uršulės Onos Kulbokaitės-Aleksienės (1854–1893) šeimoje, Obelupių kaime, Vilkaviškio apskrityje, Suvalkų gubernijoje (priklausė Rusijos imperijai, dabar Vilkaviškio rajono savivaldybė), gimė pirmasis sūnus Jonas Pranas Aleksa.
Prieš 95 metus, 1930 m. sausio 1 d., Vilkaviškio apskrities Žaliosios valsčiaus Šūklių kaime, gimė Kovo 11-osios Nepriklausomybės atstatymo akto signataras Gintautas Iešmantas.
1890 01 01 Puskepurių k., Šunskų vlsč., Marijampolės ap., gimė Juozas Papečkys. Jau mokydamasis Marijampolės gimnazijoje už tautinę-patriotinę veiklą buvo teistas ir kalintas Kalvarijos kalėjime. 1916 m. baigė Maskvos universiteto teisės fakultetą. Pirmojo pasaulinio karo metais mobilizuotas į Rusijos kariuomenę. Baigė Maskvos karo mokyklą. Po revoliucijos mobilizuotas į Denikino armiją. 1919 m. grįžo į Lietuvą ir stojo savanoriu į Lietuvos kariuomenę.
Gruodžio 14 dieną įvyko Pušynės mūšio 80-ųjų metinių minėjimas, į kurį susirinko gausus Kėdainių ir Raseinių rajonų žmonių būrys. Ši vieta Paliepių–Pušynės miške Kėdainių rajone, kur kadaise buvo Lietuvos partizanų stovykla. Čia vyko kautynės, kur žuvo partizanai, ši vieta yra įrašyta į Kultūros vertybių registrą (unikalus kodas – 35298). Minint Pušynės mūšio 80-metį pastatytas skulptoriaus Vytauto Ulevičiaus paminklas. Renginio metu parodytas Pušynės mūšio fragmentas ir partizanų pasalos inscenizacija. Partizanų dainas prie laužo atliko Krakių kultūros centro folklorinis ansamblis „Žiedupė“ (vadovė J. Gudliauskienė).