Prieš 100 metų, 1924 m. gruodžio 7 d., Ramygaloje, Panevėžio aps., gimė Julija Kuodytė, katalikiško ir tautinio pasipriešinimo sovietinei okupacijai dalyvė. Anksti neteko motinos – tik ką gimusios Julytės motina, Ramygalos progimnazijos mokytoja Julija Kuodienė, netrukus po dukters gimimo, sunegalavo ir mirė.
Prieš 125 metus, 1899 m. spalio 26 d., dabartinio Šakių rajono Vaiguviškių kaime, Plokščių parapijoje, gimė kunigas, istorijos mokslų daktaras Jonas Matusas (1899 10 26–1924 08 31–1962 06 26). Jo tėvas kurį laiką dirbo valsčiaus raštininku. Jonukas augo didelėje šeimoje, kurioje buvo puoselėjamos tautinės ir religinės vertybės. Taip brendo kunigo ir sesers vienuolės dvasiniai pašaukimai.
Šiemet, rugpjūčio 10 dieną, sukako 150 metų, kai gimė pirmasis Lietuvos valstybės prezidentas Antanas Smetona (1874-1944). Prisiminkime A. Smetonos ir kitų garsių lietuvių gyvenimo detales Mintaujoje (dabar Jelgava), Latvijoje.
VILNIUS. Lapkričio 25 dieną Antakalnio kapinių Generolų kalnelyje, vyko paminklo pašventinimo iškilmė prieš metus čia Amžinojo poilsio atgulusiam Pietų Lietuvos partizanų vadui, pulkininkui Juozui Vitkui-Kazimieraičiui. Iškilmingoje paminklo pašventimo ceremonijoje dalyvavo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro
2024 – uosius Seimas paskelbė atmintinais diplomatų Lozoraičių – Stasio (vyresniojo), Kazio ir Stasio (jaunesniojo) – metais. Žurnalisto Virginijaus Savukyno pasakojimas LTV laidoje „Istorijos detektyvai“ šių metų kovą apie šią lietuvių intelektualų dinastija paskatino ir mane kai ką prisiminti.
KAUNAS. Lapkričio 29 dieną, minint 130-ąsias Pasaulio Tautų Teisuolės, gydytojos oftalmologės Onos Jablonskytės-Landsbergienės gimimo metines, ant poliklinikos (šiuo metu tai Kauno miesto poliklinikos Centro padalinys), kurioje ji dirbo gydytoja, pastato, A. Mickevičiaus g. 4, Kauno žydų bendruomenės atstovas Gercas Žakas ir Laptevų jūros tremtinių brolijos pirmininkas Jonas Markauskas atidengė atminimo lentą (autorius skulptorius Gediminas Pašvenskas).
Šia istorija susidomėjau, kai dabar Trakuose gyvenantis žinomas chirurgas, medicinos mokslų daktaras Tadas Ivanauskas parodė pluoštą senų dokumentų kopijų.
Pajevonio Šv. Jono Krikštytojo parapijos klebonas kun. Audrius Kurapka po titulinių atlaidų ar po kitų bažnyčios iškilmių paprastai dėkoja daugybei talkinusių parapijiečių, pastoracinės tarybos nariams. Atskirai dvasininkas padėkos žodį taria Šventojo Rašto skaitovei Eglei Karaneckaitei. Su miela Pajevonio parapijos bendruomenės…
VILKAVIŠKIS. Vėlinių oktavos vieną dieną (lapkričio 5-ąją) taip greitai besisukantis laikas vėlei, kaip ir kasmet, pakvietė tikinčiuosius vidudienį išgirsti Vilkaviškio vyskupijos Katedros varpų gaudimą ir susirinkti šioje šventovėje maldai už Viešpaties prieglobstyje besiilsinčius dvasininkus, vienuolius, bažnyčių patarnautojus.
Spalio 3 dieną sukako 70 metų kai klierikas Alfonsas Svarinskas buvo įšventintas kunigu. Šventimus kun. Alfonsas Svarinskas gavo iš vyskupo Pranciškaus Ramanausko rankų Abezės lageryje, kuriame abu kalėjo. Monsinjoras yra vienintelis Lietuvos kunigas slapta gavęs kunigystės šventimus Rusijos kalėjime. Apie šiuos šventimus Mons. Alfonsas savo atsiminimuose yra rašęs: „Nepataisomasis“ I dalis, p. 133–137 (nuoroda: https://partizanai.org/failai/pdf/Svarinskas-atsiminimai.pdf)
Minint prieš 80 metų Vilniuje, NKGB vidaus kalėjime pradėtas vykdyti mirties bausmes, per kurias 1944–1947-aisiais sovietų pakalikai čia nužudė beveik aštuonis šimtus asmenų, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Tuskulėnų rimties parko memorialiniame komplekse visą savaitę vyko prasmingi atminties renginiai.
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) darbuotojai sostinės gyventojus ir svečius pakvietė į iškilmingą renginį, kuris buvo skirtas paskutiniems Tuskulėnų dvaro valdytojams, Pasaulio tautų teisuoliams Antonovičiams atminti ir pagerbti.