Knygos efektyvumas istorinės atminties karuose

Akademinius tyrimus apie Holokaustą anglų kalba pristatanti dr. A. Bubnio sudaryta knyga sutikta istorikams ir žurnalistams diskutuojant apie jos poveikį visuomenei. Minint Tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną Lietuvos žydų kultūros ir tapatybės muziejuje pristatyta dr. Arūno Bubnio sudaryta ir naujais…

Vasario sukaktys

1890 02 01 Bukončių k., Mažeikių r., gimė Povilas Plechavičius, Lietuvos kariuomenės karininkas, generolas leitenantas. Dalyvavo I Pasauliniame kare, Pilietinio karo Rusijoje metu kovojo su bolševikais. 1918 m. grįžo į Lietuvą, organizavo partizanų būrius. 1918 11 15 paskirtas Sedos apsaugos vadu., pertvarkė Žemaičių partizanų rinktinę į savanorių dalinius. 11 23 įstojo į Lietuvos kariuomenę. 1919 02 18 paskirtas Sedos,  lapkritį – laikinai Mažeikių komendantu. Nuo 11 01 tarnavo 5-ajame pėstininkų LDK Kęstučio pulke.

Sausio sukaktys

1890 01 01 Puskepurių k., Šunskų vlsč., Marijampolės ap., gimė Juozas  Papečkys. Jau mokydamasis Marijampolės gimnazijoje už tautinę-patriotinę veiklą buvo teistas ir kalintas Kalvarijos kalėjime. 1916 m. baigė Maskvos universiteto teisės fakultetą. Pirmojo pasaulinio karo metais mobilizuotas į Rusijos kariuomenę. Baigė Maskvos karo mokyklą. Po revoliucijos mobilizuotas į Denikino armiją. 1919 m. grįžo į Lietuvą ir stojo savanoriu į Lietuvos kariuomenę. XIII (M. Šleževičiaus ) ministrų kabinete buvo krašto apsaugos ministras. 1927-1928 m. – advokatas Kaune. 1929 m. paskirtas Valstybės tarybos nariu. Vienas Šaulių sąjungos steigėjų, Klaipėdos vadavimo dalyvis. 1938-1940 m. – Valstybės tarybos pirmininko pavaduotojas. Publicistas. Bendradarbiavo „Draugijoje“, „Vilniaus žiniose“, „Mokykloje“, „Aušrinėje“. 1941 06 14 sovietų valdžios suimtas, išvežtas į Severouralsko lagerį № 35. 1942 11 04 sušaudytas Sverdlovske.

Tremtinių konferencijoje – neužmiršti istorijos puslapiai 

VILNIUS. Spalio 29 dieną Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC ) Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus Konferencijų salėje vyko Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrijos (LPKTB) konferencija. Joje dalyvavo bendrijos nariai iš įvairių Lietuvos miestų: Mažeikių, Plungės, Druskininkų, Utenos, Šiaulių, Kauno, Vilniaus, Lapteviečių brolijos. 

Didžiausio dėmesio konferencijoje sulaukė LGGRTC generalinio direktoriaus dr. Arūno Bubnio pranešimas – „Pilietinis pasipriešinimas Lietuvoje: istorija ir dabartis“, skirtas partizaninės kovos pradžios 80-osioms metinėms paminėti. 

Paryžiuje – apie Lietuvos antisovietinį pasipriešinimą

Lapkričio 26 dieną Lietuvos ambasada Prancūzijoje, bendradarbiaudama su Paryžiuje įsikūrusiu Bernardinų koledžu (Collège des Bernardins), surengė konferenciją „Rezistencija Europoje: vakar ir šiandien“, kurios tikslas – stiprinti istorinę atmintį Europoje, prisiminti Lietuvos antisovietinį pasipriešinimą 1944-1953 metais bei vesti paralelę su Ukrainos…

Tėvynė – svarbiau už viską 

Zigmas Tamakauskas 

1956 metų  įvykių Lietuvoje dalyvis, LŠS Vytauto Didžiojo šaulių 2-osios rinktinės šaulys

Spalio pradžioje gavau iš naujo Vengrijos Nepaprastojo ir įgaliotinio ambasadoriaus Lietuvoje J. E. p. Janošo Berešo (János Béres) pasirašytą laišką, kviečiantį dalyvauti 1956 metų Vengrijos įvykių ir jų atgarsio Lietuvoje vyksiančiuose minėjimuose Vilniuje ir Kaune. Laiške pabrėžiama, kad „vengrai šią dieną brangina ne tik dėl jos istorinės reikšmės, bet ir dėl nepamirštamos paramos, kurios sulaukėme iš drąsių lietuvių, inicijavusių solidarumo su Vengrijos revoliucija demonstracijas“.

Gruodžio sukaktys

1894 12 09 Vilkiškių k., Pumpėnų vlsč., Panevėžio ap., gimė Kazys Navakas, Lietuvos karo veikėjas, brigados generolas (1937). 1916 m. baigęs Tomsko technologijos institutą mobilizuotas į Rusijos kariuomenę. Baigė Vladimiro karo mokyklą Petrograde. 1919 m. tarnavo Sibiro lietuvių Vytauto Didžiojo…

Kauno getas

Statistikos valdybos 1941 m. sausio 1 d. duomenimis, Kaune gyveno 32 595 žydai. 1941 m. birželio 22 d. prasidėjus nacių Vokietijos karui su Sovietų Sąjunga, tik nedideliam žydų skaičiui pavyko evakuotis į Sovietų Sąjungos gilumą. Lietuvių sukilėliai 1941 m. birželio 23 d. kovojo su besitraukiančiais raudonarmiečiais, o birželio 24 d. jau visiškai kontroliavo miestą. Kaune sukilimas baigėsi 1941 m. birželio 25 d., kai į miestą į įžengė Šiaurės armijų grupės (generolas feldmaršalas Vilhelmas Riteris fon Lėbas (Wilhelm Ritter von Leeb)) 16-osios armijos (vadas generolas pulkininkas Ernstas Vilhelmas Bernhardas Bušas (Ernst Wilhelm Bernhard Busch)) gin­kluotosios pajėgos.

Knygoje – apie Ulmo bylą

KAUNAS. Lietuvos politi­nių kalinių ir tremtinių sąjungos (LPKTS) būstinėje pristatyta visuomenininko, prof. Aleksandro Vitkaus nauja knyga ,,Ulmo byla: Nacių masinės žydų žudynės Lietuvoje 1941 metais“. Autorius yra išleidęs keletą knygų Holokausto tema, tyrinėjo žydų istoriją Žemaitijoje, Sūduvoje. Kruopščiai archyvuose studijavo…