Jėzaus žodžiai: Papiktinimai neišvengiami, bet vargas tam žmogui, per kurį papiktinimas ateina, – tarsi įžanga į apmąstymą apie priešų meilę, atskiriančią asmenį nuo jo veiksmų. Pasak Mokytojo, visada turime budėti, kad mylėtume net priešą ir neturėtume jokio pritarimo nuodėmei, skatinančiai neapkęsti jo.
Pasibaigus Jubiliejinėms ginkluotųjų pajėgų karių, policininkų ir kitų pareigūnų iš viso pasaulio 100 kraštų dienoms Romoje, vasario 7-ąją Lietuvos delegacijos nariai kun. Mindaugas Sabonis, Lietuvos Kariuomenės ordinariato vikaras, ir kun. Virginijus Veilentas, Lietuvos karinių oro pajėgų kapelionas, jubiliejinės piligrimystės metu…
Šventosios Dvasios galybės pripildytas Jėzus pradėjo veiklą Galilėjoje (žr. Lk 4, 14). Šį labai glaustą šv. Luko liudijimą apie Išganytojo apaštalavimo pradžią išsamesnių žinių pateikia evangelistas Jonas. Po gundymų dykumoje, Jėzus pasišaukė pirmuosius šešis mokinius ir su motina Marija bei naujais savo sekėjais dalyvavo Kanos vestuvėse; ten dėl padaryto stebuklo Jis apreiškė savo šlovę (Jn 2, 11), ir ne tik mokiniai įtikėjo Jį… Taigi Dievo Dvasia – ne vien aukščiausios meilės įkvepianti jėga ir skatinanti Jėzų veikti galia, bet Ji – šlovingiausios Trejybės trečiasis Asmuo, be kurio nebūtų vienatinio Dievo.
Dievo Žodis, ateidamas pas mus ir tapdamas mažu (pasak vieno autoriaus) kaip adatos galvutė, ne tik prisiėmė žmogišką prigimtį, bet išliko Viešpačiu, tarsi nematomu dieviškos meilės energijos užtaisu. Šiai Jo mus pašventinančiai nuolankumo jėgai bus lemta skleistis palaipsniui… Siųstas Tėvo ir apsireiškęs pasauliui per Švč. Mergelę Mariją, gyveno Nazarete, drauge su savo Motina ir globėju dailide Juozapu. Ramus ir nuolatinio pamaldumo kupinas šios šeimos gyvenimas pasižymėjo ypatingo gerumo tarnyste aplinkiniams, nes jie žinojo, jog, jei ko jiems prireiktų, kreipsis į šią išskirtinę šeimą, ir jie niekada negrįš namo nukabinę nosis.
Kai, veikiant malonei, ruošiamės Kristaus Užgimimui, mūsų širdys kaskart atgimsta Viešpatyje, ir mes savaip užbėgame už akių artėjančiam liturginiam Kalėdų iškilmės šventimui. Tada (dar Advento laiku) mums nauju suvokimo džiaugsmu nušvinta šios didžios šventės prasmė… Tačiau kieno širdys Išgelbėtojo priėmimui tebelieka uždaros, tiems sunku atrasti tikrąją Jo atėjimo į pasaulį priežastį.
Lapkričio 20 dieną Vilniaus Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčioje įvyko ekumeninės pamaldos, į kurias pakvietė Armėnų Apaštališkosios Bažnyčios Baltijos šalių vyskupijos ganytojas vysk. Vardan Navasardian. Armėnų Apaštališkosios Bažnyčios Lietuvoje istorija siekia didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino laikus. Iki Antrojo pasaulinio…
Gruodžio 7 dienos vakare, po iškilmingos ceremonijos, buvo atidaryta Paryžiaus Dievo Motinos katedra, restauruota po prieš penkerius metus įvykusio didelio gaisro. Paryžiaus arkivyskupui Loranui Ulrišui (Laurent Ulrich), o per jį ir kitiems skirtą popiežiaus Pranciškaus sveikinimo žinią, pasirašytą lapkričio 21…
Advento laiko įprasminimui trūktų esminio dalyko, jei neturėtume šv. Jono Krikštytojo. Kas kitas, be Kristaus, įtaigiau kvietė žmones radikaliai atsiversti, kad pasikeistų jų likimai, jei ne tas dvasios karžygys, kuris, gyvendamas dykumoje, pasikliovė vien Dievo malone; dvasia tapo tvirtas kaip uola ir subtiliai jautrus net mažam Dvasios vėjo dvelkimui…
Lapkričio 29 dieną Kaune, Šv. Jurgio konvente, įvyko tradicinis „Bažnyčios kronikos“ fondo organizuotas katalikiškos žiniasklaidos darbuotojų susitikimas. Žiniasklaidininkų susitikimą pradėjo fondo valdybos pirmininkas vysk. Algirdas Jurevičius. Pirmoji susitikimo dalis buvo skirta praktiniam seminarui apie konstruktyvią žurnalistiką „Kaip skelbti Evangeliją skaitmeniniame…
Šį sekmadienį, kai užbaigdami liturginius metus, švenčiame Kristaus, Visatos Valdovo, šventę, prisimename, kad būtent Dievas Sūnus yra Alfa ir Omega, Pradžia ir Pabaiga, arba, tiksliau, visa ko užbaigimas. Jis yra visų mūsų Karalius, net ir tų, kuriems dar neduota suvokti, jog, savo mirtimi ant Kryžiaus, Jis nugalėjo mūsų puikybės hidrą, atiduodamas visą save už kiekvieną. Jis – Bažnyčios Galva, visus kviečiantis (per sakramentinę praktiką) priimti Jo dovanojamą laisvę, kad galėtume būti Jo mistinio Kūno – aktyviais didžiosios Bendrijos – nariais, pašauktais į Dangaus karalystę.
Žinome, kad įžvalgusis Viešpats kiaurai mato ir pažįsta kiekvieno žmogaus širdį, ir Jam nereikia patarėjų, padedančių atpažinti, kas dedasi pagal Jo panašumą sukurtų individų viduje. Tuos žmones, į kuriuos kiti žvelgia iš padilbų ir juos nuvertina, juos Dievas, kaip daugiabriaunius deimantus, paima į rankas, pakelia juos aukštyn, ir visi nustemba, kad Jis mato juose tai, kas pasauliui, panirusiam į savo netikrąjį aš, yra uždengta…
Naujosios popiežiaus Pranciškaus enciklikos „Dilexit nos“ („Pamilo mus“) mokymo kontekstas
Mindaugas BUIKA
Evangelinės ir antgamtinės ištakos
„Kristus mus pamilo“ (Rom 8, 37), – cituodamas šį apaštalo Šv. Pauliaus tvirtinimą jo laiške Romos tikintiesiems, popiežius Pranciškus pradeda naująją encikliką „Dilexit nos“, skirtą Švenčiausiosios Jėzaus Širdies „žmogiškajai ir dieviškajai meilei“ apmąstyti.
