„XXI amžiaus“ priedas apie pasaulio krikščionis
Švenčiant 2025 Jubiliejų ir kitas krikščioniškas sukaktis, atliekant piligrimines keliones į Romą bei nacionalines šventoves, neišvengiamai susiduriama su Bažnyčios istorija bei jos studijų aktualumu.
„Jums patikėta didelė misija, apimanti daugybę socialinio ir politinio gyvenimo aspektų: mūsų šalių gynyba, įsipareigojimas užtikrinti saugumą, teisėtumo ir teisingumo apsauga, kalėjimų priežiūra, kova su nusikalstamumu ir įvairiomis smurto formomis, keliančiomis grėsmę socialinei taikai“, – sakoma Kariuomenės, policijos ir saugumo tarnybų Jubiliejaus dienai skirtų Mišių homilijoje.
Šiemetinės Maldos už krikščionių vienybę savaitės, tradiciškai švenčiamos sausio 18-25 dienomis, mastymų medžiagoje, kurią, bendradarbiaujant Krikščionių vienybės skatinimo dikasterijai ir Pasaulio Bažnyčių tarybai, parengė ekumeninė Bose brolių ir seserų vienuolių bendruomenė iš Italijos šiaurės, ypatingas dėmesys skiriamas krikščioniško Tikėjimo išpažinimo sampratai.
Eiti pro Šventąsias duris reiškia išsivaduoti nuo visų mūsų naštų, sako kardinolas Džiovanis Batista Re (Giovanni Battista Re). Iš šiaurės Italijos Borno miestelio kilusiam kardinolų kolegijos dekanui sausio 30 dieną sukanka 91 metai. Svarbiausias Bažnyčios kardinolas septintąjį kartą švenčia Jubiliejaus metus. Kardinolą pakalbino Italijos katalikų laikraštis „Avvenire“.
Gruodžio 15-ąją popiežius Pranciškus lankėsi Korsikos saloje. Vizitas tema „Jėzus ėjo darydamas gera“ buvo 47-oji Pranciškaus tarptautinė kelionė ir trečiasis jo apsilankymas Prancūzijoje. Progą jam aplankyti salos katalikų bendruomenę suteikė tomis dienomis salos sostinėje Ajače vykęs tarptautinis kongresas apie liaudies pamaldumą Viduržemio jūros regiono šalyse. Popiežius pasakė kalbą kongreso baigiamojoje sesijoje. Jis Ajačo katedroje taip pat susitiko su Korsikos dvasininkais ir pašvęstaisiais.
Popiežius Pranciškus, kaip Romos vyskupas, pristatydamas 2025 metų Jubiliejaus šventimo bruožus Italijos sostinės laikraštyje „Il Messagero“ publikuotame savo straipsnyje, be abejonės, daug dėmesio skiria būsimoms tradicinėms piligriminėms kelionėms į Amžinąjį miestą, kuris turi būti atvira ir svetinga erdvė.
2023-ieji Lietuvos Seimo buvo paskelbti Šventojo Juozapato metais. Vienas baigiamųjų renginių, į kurį buvo pakviesta ir šio straipsnio autorė, vyko Romoje.
Galingiausios mūsų planetos valstybės, Jungtinių Amerikos Valstijų, prezidento rinkimai, turintys didelę tarptautinę reikšmę, sukėlė platų atgarsį ir katalikų bendruomenėje.
Popiežius Pranciškus, likdamas ištikimas savo nuostatai skatinti periferijoje tarnystę atliekančius jaunus ir gabius ganytojus misionierius, kardinolu paskyrė tolimoje Australijoje besidarbuojantį 44 metų Ukrainiečių Rytų (Graikų) Apeigų Katalikų Bažnyčios vyskupą Mykolą Byčioką, priklausantį Redemptoristų vienuolijai.
Rugsėjo 8-15 dienomis Lotynų Amerikoje, Ekvadore, vyko Tarptautinis eucharistinis kongresas. Jame dalyvavo keli atstovai iš Lietuvos, o tarp jų buvo ir Vilkaviškio vyskupas Rimantas NORVILA. Gerbiamas ekscelencija sutiko papasakoti apie šį renginį ir atsakyti į kelis „XXI amžiaus“ klausimus.
Dabartinėje gausių konfliktų ir karų epochoje popiežiui Pranciškui ir visai Katalikų Bažnyčiai nuolat meldžiant Dievo Motinos užtarimo, kad planetoje būtų atkurta tvirta taika, Tikėjimo mokymo dikasterija paskelbė dokumentą „Taikos karalienė“ apie šį titulą turinčios Švč. Mergelės Marijos manomus apsireiškimus Bosnijos ir Hercegovinos vietovėje Medžiugorjėje.
Užbaigęs trumpą vienos dienos vizitą Liuksemburge, rugsėjo 26-osios vakarą popiežius Pranciškus atvyko į Belgiją. Pernakvojęs nunciatūroje Briuselyje, kitą rytą oficialioje Belgijos karaliaus rezidencijoje Lakeno pilyje Pranciškus susitiko su karaliumi ir karaliene. Ten pat įvyko ir susitikimas su Belgijos pilietinės visuomenės atstovais. Pranciškus pasakė pirmąją vizito Belgijoje oficialią kalbą.