Valstybės atkūrimo dienos proga Lietuvos Respublikos prezidentas Gitanas Nausėda įteikė valstybės apdovanojimus už nuopelnus Lietuvai ir už jos vardo garsinimą pasaulyje. Vasario 16-osios proga paskelbtu dekretu Prezidentas apdovanojo 67 Lietuvos Respublikai nusipelniusius žmones, tarp jų – 11 užsienio valstybių piliečių.
Spaudos antraštės mirga nuo pranešimų apie religiniais vadinamus karinius konfliktus. Jau itin plačiai šnekama apie aktyvų Rusijos stačiatikių bažnyčios vaidmenį pateisinant ir net skatinant karą prieš Ukrainą. O Lietuvos Respublikos Seimo salėje vis įsiplieskia diskusijos dėl religinių bendruomenių statuso, persikėlusios ir į Europos žmogaus teisių teismą.
Lietuvai minint 34-ąsias Laisvės gynėjų dienos metines, Tautinių mažumų departamentas prisiminė visų Lietuvos tautų indėlį kovoje už mūsų šalies laisvę ir nepriklausomybę. Lietuvių, lenkų, rusų, ukrainiečių, baltarusių, estų, latvių, azerbaidžaniečių, armėnų, rumunų, totorių, karaimų, žydų ir kitų tautybių Lietuvos žmonės aktyviai dalyvavo mūsų šalies kovoje kelyje į nepriklausomybę.
Įvairių tautybių Lietuvos gyventojai ne tik saugojo laisvės žodį prie televizijos bokšto, radijo ir televizijos pastato, bet ir kita veikla prisidėjo prie išsilaisvinimo. Tautinių bendrijų nariai aiškiai rėmė Sąjūdžio judėjimą, savo palaikymą rodė rašydami atsišaukimus į laikraščius, dalyvaudami daugiatūkstantiniuose mitinguose, neleisdami Kremliaus propagandai skleisti melagingo naratyvo apie vietinių tautinių mažumų nepasitenkinimą.
Sausio 13-oji Lietuvoje minima kaip Laisvės gynėjų diena, pagerbiant žuvusiuosius 1991 metų sausio 13 dieną per sovietų kariuomenės agresiją Vilniuje. Tuomet Sovietų Sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių, apie tūkstantis buvo sužeista. Sovietai karine jėga mėgino nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, 1990-ųjų kovo 11 dieną paskelbusią šalies nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos.
Lietuvos Respublikos prezidentas Gitanas Nausėda ir pirmoji šalies ponia Diana Nausėdienė lapkričio 29-ąją, penktadienį, tradiciškai sukvietė į Advento pradžios Nacionalinius maldos pusryčius, kurių tema šiemet – „Tavo Artume – džiaugsmo pilnatvė“. Prezidentas Gitanas Nausėda prieš penkerius metus atgaivino Maldos pusryčių…
Spalio 26 dieną Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje įvyko Krašto apsaugos ministerijos organizuota konferencija, skirta aptarti rezervo vaidmenį valstybės gynyboje. Tradicine tapusios konferencijos metu su atsargos ir dimisijos karių organizacijomis buvo aptartos rezervo sistemos aktualijos, iššūkiai ir perspektyvos. Ypatingas…
Brangūs broliai ir seserys,
Artėja labai svarbus įvykis mūsų Tėvynėje – rinkimai į Lietuvos Respublikos Seimą. Būdami nepriklausomos demokratinės respublikos piliečiai, kuriame valstybę ir dalyvaujame jos valdyme per demokratiškai išrinktus atstovus. Kiekvieno iš mūsų konstitucinė teisė ir pareiga domėtis savo valstybės reikalais bei aktyviai dalyvauti Seimo rinkimuose. Valstybės valdymas – tai rūpinimasis bendruoju gėriu nepamirštant krikščioniškos artimo meilės, kuria atsiliepiame į Kūrėjo mums dovanoto krašto puoselėjimą. Tai yra visų mūsų atsakomybė protėviams, broliams ir seserims, kurie ilgose Lietuvos laisvės kovose patyrė daug kančios ir net atidavė savo gyvybę.
Olimpinių žaidynių istoriją Lietuva kuria jau šimtą metų, o kartu su ja savo rezultatais džiaugiasi ir latviai bei estai. Per šimtmetį visos trys šalys laimėjo dešimtis medalių skirtingose sporto šakose, o kiekviena sesė vis nustebina naujais sporto talentais. Visgi kuriai iš Baltijos kaimynių olimpinėse žaidynėse sekasi geriausiai ir kaip jų kontekste atrodo Lietuvos pasiekimai?