Baltijos valstybės vasaros olimpinėse žaidynėse

Lietuvos olimpinio judėjimo metai

Rytis Gerlikas

Olimpinių žaidynių istoriją Lietuva kuria jau šimtą metų, o kartu su ja savo rezultatais džiaugiasi ir latviai bei estai. Per šimtmetį visos trys šalys laimėjo dešimtis medalių skirtingose sporto šakose, o kiekviena sesė vis nustebina naujais sporto talentais. Visgi kuriai iš Baltijos kaimynių olimpinėse žaidynėse sekasi geriausiai ir kaip jų kontekste atrodo Lietuvos pasiekimai?

2024 metų Paryžiaus olimpinės žaidynės grįžo į ypatingą miestą Lietuvos ir Latvijos olimpinėms komandoms – prieš 100 metų čia įvyko olimpinis lietuvių ir „broliukų“ latvių debiutas. O štai estai pirmą kartą savo jėgas vasaros olimpinėse žaidynėse išbandė anksčiau – 1920 metais Antverpene.

„Paryžiui 2024“ įsibėgėjus „Eurosport“, olimpinių žaidynių namai Europoje, kviečia pažvelgti į istorinius Baltijos šalių rezultatus.

Pirmųjų medalių teko palaukti

1924 metų Paryžiaus olimpinės žaidynės buvo įsimintinos Lietuvai – pirmieji metai, kai tautiečiai galėjo varžytis su viso pasaulio sportininkais. Tuo metu Lietuvai atstovavo vos 13 sportininkų – futbolo rink­tinė ir du dviratininkai, tačiau medalių iškovoti nepavyko. 

Latviai olimpinėse žaidynėse debiutavo su 41 atletu – imtynėse, lengvojoje atletikoje, bokse, dviračių sporte, futbole ir sunkiojoje atletikoje. Visgi 1924-ieji medaliais dosnūs nebuvo ir latviams. 

1924 metais Estija olimpinėse žaidynėse dalyvavo jau antrąjį kartą ir atsiuntė 44 sportininkus – futbolo komandą, lengvosios atletikos sportininkus, imtynininkus, sunkiosios atletikos profesionalus bei boksininkus. Tais metais estai namo parsivežė net 6 medalius – po vieną aukso imtynėse ir sidabro sunkiojoje atletikoje bei 4 bronzos lengvojoje atletikoje, imtynėse bei sunkiojoje atletikoje. 

Štai lietuviai pirmaisiais olimpiniais medaliais pasidabino nuo olimpinio debiuto praėjus beveik 70 metų – 1992 metais Barselonos olimpinėse žaidynėse pirmą kartą po nepriklausomybės atgavimo dalyvavusiai Lietuvai aukso medalį iškovojo disko metikas Romas Ubartas, o bronzą – vyrų krepšinio rinktinė. Nuo tų metų iki pat 2020 metų lietuviai olimpinėse žaidynėse iškovoja bent po vieną medalį.

Pirmaisiais olimpiniais medaliais latviai galėjo džiaugtis gerokai anksčiau nei lietuviai – 1932 metais. Nors Los Andžele vykusiose vasaros olimpinėse žaidynėse dalyvavo vos 2 Latvijos atletai, vienas jų – Janis Dalinš – vyrų 50 km ėjime pėsčiomis iškovojo sidabro medalį. 

Estų sėkmė medalių reitingų lentelėje

Tad kuri šalis turi daugiausiai medalių? Per visą olimpinių žaidynių istoriją lietuviai yra laimėję 26 medalius, latviai – 31, o estai džiaugiasi net 44 medaliais. Nors Lietuva iš visų trijų Baltijos šalių turi mažiausiai medalių, vis dėlto bendroje reitingo lentelėje esame 66 vietoje ir lenkiame latvius (72 vietoje), mat Lietuvos sportininkai gali pasigirti gausesniu olimpinių aukso medalių kraičiu.

Skiriasi ir sėkmingiausios kiekvienos Baltijos šalies sporto šakos, pavyzdžiui, Lietuva gali pasigirti sėkme lengvojoje atletikoje – per visą istoriją iškovoti net 6 medaliai – 3 iš jų aukso, 2 bronzos bei vienas sidabro. Taip pat Lietuvos sportininkai sėkmingai dalyvauja ir šiuolaikinės penkiakovės rungtyje – iš viso pavyko iškovoti 5 medalius – po vieną aukso ir bronzos bei 3 sidabro. 

Latviams geriausiai sekasi dviračių sportas – iš viso iškovoti 3 medaliai – 2 aukso bei vienas bronzos. Taip pat Latvijai atstovauja stiprūs gimnastai, per visą istoriją jiems pavyko laimėti 2 aukso medalius šioje srityje. 

Estai – tikri imtynių čempionai. Per šimtmetį iškovota 11 medalių, iš jų – 5 aukso, 2 sidabro bei 4 bronzos. Taip pat Estijos sportininkai gerai pasirodo lengvosios atletikos rungtyse, kuriose yra pelnę 6 medalius – 2 aukso, 3 bronzos ir 1 sidabro. 

Kas laukia 2024 m. Paryžiaus olimpinėse žaidynėse?

Milijonai žiūrovų laukia, ką gi atneš 2024 metų Paryžiaus olimpinės žaidynės. Šiemet Lietuvai atstovauja 51 atletas, latviams – 29, o estams – 24. 

Šiemet Lietuvos atstovus išvysime lengvosios atletikos rungtyse, šiuolaikinėje penkiakovėje, 3x3 krepšinyje, dviračių sporte, breiko varžybose, irklavime, žirgų sporte, gimnastikoje, plaukime baidarėmis, būriavime, tinklinyje, imtynėse bei plaukime.

Latvijos sportininkai dalyvaus lengvosios atletikos rungtyse, 3x3 krepšinyje, dviračių sporte, nardyme, žirgų sporte, šiuolaikinėje penkiakovėje, šaudyme, plaukime, tenise, tinklinyje bei sunkiojoje atletikoje. 

Estai medalių sieks šaudyme iš lanko, lengvojoje atletikoje, badmintone, dviračių ir žirgų sportuose, fechtavimosi sporte, dziudo, irklavime, šaudyme, būriavime, plaukime, sunkiojoje atletikoje ir imtynėse.

Eitvydo KINAIČIO (Lrp.lt) nuotrauka

„XXI amžius“, 2024 m. rugpjūčio 9 d., nr. 29–30 (2594–2595)