Medijų rėmimo fondas iš dalies finansuoja projektą „Metų įvykiai ir žmonės“, skyręs 5000€.
Iš Opšrūtų, kaimo, esančio tarp Vilkaviškio ir Pilviškių, dauguma vienkiemių nuo praėjusio amžiaus septintojo dešimtmečio perkelti į gyvenvietę. Nuo gyvenvietės vienas keliukas, nutiestas vakarų pusėn per plynus laukus nuveda prie Mažučių šaltinėlio ir koplytėlės, o pakeliui prie kryžkelės nuo seniausių laikų stovi senosios vokiečių kapinaitės.
Lapkričio 2 dieną Šakių rajone tradiciškai susiburta į akciją „Uždek žvakutę Zanavykijos krašto partizanams“, kurios metu lankytos Laisvės kovotojų žūties vietos, tvarkomi jų kapai ir uždegtos pagarbos žvakutės. Už laisvę žuvusiųjų, žymių krašto žmonių kapai, kaimų kapinaitės buvo tvarkomos ir įvairiose rajono seniūnijose.
1924 10 27 Klaipėdos krašto pirmuoju gubernatoriumi paskirtas Jonas Polovinskas-Budrys, vienas pagrindinių asmenybių siekiant įtvirtinti Klaipėdos krašte Lietuvos Respublikos suverenitetą.
1939 10 27 pasirašytas Lietuvos ir Sovietų Sąjungos susitarimas dėl sienos. Vilnius perduodamas Lietuvai, bet kartu Lietuvoje įkuriamos „raudonosios bazės“. Lietuvos kariuomenės I-ojo pėstininkų Gedimino pulko pagrindu sudaryta Vilniaus rinktinė, vadovaujama brigados generolo V. Vitkausko, suskirstyta į keturias voras, 9 val. sutelkta prie demarkacijos linijos skyrusią Lietuvą nuo Lenkijos okupuoto Vilniaus krašto. Perpjovus užkardos pertvarą, sudeginamos demarkacijos linijos gairės, rinktinės vadas davė komandą: „Į Vilnių marš“. Prasidėjo žygis į Vilnių. Per karinę radijo stotį iš čia transliuotas reportažas. Iki smulkmenų numatytos žygio detalės, paruoštas tikslus iškilmingo vėliavos iškėlimo Gedimino kalne ceremonialas.
KAUNAS. Rugsėjo 5 dieną Kristaus Prisikėlimo Bazilikoje paminėtas antisovietinio pasipriešinimo dalyvis, ilgametis „Vatikano radijo“ lietuvių redakcijos vadovas, kovotojas už religijos laisvę Lietuvoje, mons. Vytautas Kazlauskas (1919 09 05– 1944 04 05–2008 09 26). Tą dieną sukako 105 metai nuo jo gimimo. Renginys prasidėjo šv. Mišiomis, kurias aukojo Kauno Kristaus Prisikėlimo parapijos klebonas kun. teol. lic. Kęstutis Rugevičius kartu su kan., teol. lic. doc. dr. Robertu Pukeniu.
Jonas Boruta gimė 1944 m. spalio 11 d. Kaune. Jo tėvas Jonas Boruta (1915–1996), Kauno VDU profesorius, inžinierius mechanikas, priklausė pokario rezistencinei organizacijai Bendrojo Demokratinio Pasipriešinimo Sąjūdžio (BDPS) prezidiumui ir 1948 metais buvo nuteistas 25 metams lagerio. Mama Zinaida Daukšaitė-Borutienė – gydytoja stomatologė.
Penkias dienas netoli Kruonio esančiame Zauliškių kaime kaukšėjo akmens kaltai ir kvepėjo virinamu metalu – po šiltu šiųmetinio rugsėjo dangumi čia vyko pirmasis mūsų rajono istorijoje skulptorių pleneras „Kaišiadorių istorijos akcentai“, kurio kūrybos vaisiai puošia Kaišiadorių erdves ir yra tapę visų mūsų turtu ir džiaugsmu.
Kas važiuoja nuo Marijampolės Kybartų link per Alvito gyvenvietę pamažintu greičiu už Širvintos upelio dešinėje pusėje tolėliau virš medžių pamato naujosios bažnyčios iškilusį kryžių. Bet nuo dabar įkalnėje prie pat kelio pastebės gražų suolelį.
MERKINĖ. Miškelyje tarp Kryžių kalnelio, kur sovietų pakalikai užkasinėdavo nukankintus partizanus, ir miestelio kapinaičių, archeologai atkasė neįtikėtiną radinį – net penkių laisvės kovotojų palaikus. Šią teritoriją jie kasinėjo dar vasarą, kur pagal liudininkų pasakojimus, turėjo būti užkasti vienas ar du partizanai, ir vieną po kito atkasė net trejus palaikus.
DRUSKININKAI. Spalio 5 dieną Vytauto gatvėje, minint Tarptautinę mokytojų dieną, atidengtas atminimo ženklas „Krėslas–kėdė“, sukurtas pagal autentišką artefaktą (skulptorius prof. Alfonsas Vaura), politiniam kaliniui, vertėjui Antanui Dambrauskui (1911–1995). Renginyje dalyvavo A. Dambrausko artimieji, Druskininkų meras Ričardas Malinauskas, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro (LGGRTC) atstovai, Lietuvos kultūros tyrimų instituto ir Lietuvos literatūros vertėjų sąjungos atstovai, VDU dėstytojai, mokytojai, bendruomenininkai, miestiečiai bei svečiai.
Dar liepos 24 dieną Valstybės sienos apsaugos tarnyboje (VSAT) vyko paskaita apie istorinę asmenybę – paskutinės tarpukario Lietuvos Respublikos Vyriausybės vidaus reikalų ministrą brigados generolą Kazimierą Skučą (1894–1941).
Renginyje dalyvavo VSAT vadas generolas Rustamas Liubajevas, pasieniečių bendruomenės nariai, didelė dalis iš skirtingų Lietuvos miestų prisijungę ir nuotoliu, Pasieniečių klubo nariai.
Spalio 3 dieną sukako 70 metų kai klierikas Alfonsas Svarinskas buvo įšventintas kunigu. Šventimus kun. Alfonsas Svarinskas gavo iš vyskupo Pranciškaus Ramanausko rankų Abezės lageryje, kuriame abu kalėjo. Monsinjoras yra vienintelis Lietuvos kunigas slapta gavęs kunigystės šventimus Rusijos kalėjime. Apie šiuos šventimus Mons. Alfonsas savo atsiminimuose yra rašęs: „Nepataisomasis“ I dalis, p. 133–137 (nuoroda: https://partizanai.org/failai/pdf/Svarinskas-atsiminimai.pdf)