Rugsėjo 8-15 dienomis Lotynų Amerikoje, Ekvadore, vyko Tarptautinis eucharistinis kongresas. Jame dalyvavo keli atstovai iš Lietuvos, o tarp jų buvo ir Vilkaviškio vyskupas Rimantas NORVILA. Gerbiamas ekscelencija sutiko papasakoti apie šį renginį ir atsakyti į kelis „XXI amžiaus“ klausimus.
Kas važiuoja nuo Marijampolės Kybartų link per Alvito gyvenvietę pamažintu greičiu už Širvintos upelio dešinėje pusėje tolėliau virš medžių pamato naujosios bažnyčios iškilusį kryžių. Bet nuo dabar įkalnėje prie pat kelio pastebės gražų suolelį.
MERKINĖ. Miškelyje tarp Kryžių kalnelio, kur sovietų pakalikai užkasinėdavo nukankintus partizanus, ir miestelio kapinaičių, archeologai atkasė neįtikėtiną radinį – net penkių laisvės kovotojų palaikus. Šią teritoriją jie kasinėjo dar vasarą, kur pagal liudininkų pasakojimus, turėjo būti užkasti vienas ar du partizanai, ir vieną po kito atkasė net trejus palaikus.
Šiemet Lietuvos mažąja kultūros sostine tapo ir Kamajai. Užsukime susipažinti su šiuo miesteliu prieš didžiąją jo šventę „Kuc kuc Kamajuos“, kuri šiemet vyksta jau 41-ąjį kartą ir anksčiau nei visada – ne spalio, o rugsėjo mėnesį.
Kamajai – miestelis Rokiškio rajono savivaldybėje, kurio keturkampė aikštė – urbanistikos paminklas. Jame nuo 1909 metų stovi didinga Šv. Kazimiero bažnyčia, šventoriaus koplyčia (XX a. I p.), veikia Antano Strazdo gimnazija, biblioteka. Per miestelį teka upelis Šatekšna.
KASČIŪNAI. Šiame Dzūkijos kaime, dramatišką pokarį menančioje ir ypatingą aurą turinčioje sodyboje ant Merkio kranto, kurioje buvo įrengta partizanų vadų Juozo Vitkaus-Kazimieraičio ir Adolfo Ramanausko-Vanago vadavietė, jautriausiomis melodijomis nuskambėjo visiems kovotojams už Lietuvos laisvę skirtas renginys „Partizanų dainos prie partizanų vadų bunkerio“.
VIŠAKIO RŪDA. Jei ankstesnįjį kartą išvykoje į Lietuvos mažojoje kultūros sostinę stebino Višakio Rūdoje rasta absoliuti ramybė, tuščias miestelis, tai per Šv. Baltramiejaus atlaidus (rugpjūčio 25-ąją) nustebino gausybė žmonių. Neįsivaizdavau, kokiais keliais ir tiek daug karštą paskutinį vasaros sekmadienį jų suvažiavo! Bet įsitikinau daug metų kartojamo teiginio tikrumu: į čia švenčiamą amatininkų globėjo šventę ir kermošių renkamasi be atskiro kvietimo ar raginimo iš įvairiausių Lietuvos kampelių.
Gyvenimas – tai kaip graži kelionė. Pasak poeto, šioje kelionėje veriasi ir gyja sopės… Gyvenimo kelionė! Kiek joje nuotykių, įspūdžių, vaizdų! Ir niekas taip giliai nežeis, kaip įsisenėjusios žaizdos, ir niekas taip negydys, kaip bėgantis laikas…
Liepos 14-ąją, sekmadienį, Ukmergės rajone įvyko tradicinė Lietuvos laisvės kovotojų atminimo šventė, skirta mons. Alfonso Svarinsko (1925 01 21–1954 10 03–2014 07 17) 10-osioms ir Ukrainos rytų (graikų) apeigų katalikų patriarcho kardinolo Josyfo Slypijaus (1892 02 17–1917 09 30–1939 12 22–1965 02 25–1984 09 07) 40-osioms mirties metinėms paminėti.
BALTRUŠIAI – BARZDAI. Pagerbiant užsienio reikalų ministrą, Lietuvos diplomatinės tarnybos vadovą Stasį Lozoraitį vyresnįjį (1898–1983) ir jo du sūnus: Lietuvos diplomatinį atstovą Vašingtone Stasį Lozoraitį jaunesnįjį (1924–1994), vadintą Vilties prezidentu, ir Lietuvos atstovą prie Šventojo Sosto Kazį Lozoraitį (1929–2007), 2024-uosius Seimas paskelbė diplomatų Lozoraičių metais. Liepos 13 dieną jie prisiminti ir pagerbti Baltrušiuose (Šakių r.), kur prie paminklinio akmens, skirto antram varpininkų suvažiavimui atminti, priminti jo pastatymo momentai, bei Barzduose, kur vyko konferencija, o joje giliau prisiliesta prie diplomatų Lozoraičių giminės istorijos.