„XXI amžiaus“ priedas apie gyvybės apsaugą
„Kiekvieną dieną mes susiduriame su žmonių nesėkme ta prasme, kad žmonės negyvena, tiek kiek mes norėtumėme“, – sakė Vilniaus universiteto ligoninės (VUL) Santaros klinikų gydytojas kardiologas Rokas Šerpytis. Lietuvoje vidutinė žmonių gyvenimo trukmė – apie 77 metus ir tai, anot jo, yra reikšmingai mažiau nei pietų Europos valstybėse. Vyrai Lietuvoje gyvena dar 10 metų trumpiau nei moterys.
Lietuvoje užfiksuotas pirmasis hemofilijos B atvejis, kai vos devynių mėnesių kūdikiui išsivystė itin reta ir sudėtinga gydymo komplikacija, panaikinusi įprasto vaisto poveikį (VUL).
Popiežiškoji nepilnamečių apsaugos komisija (toliau Komisija) paskelbė savo antrąją metinę ataskaitą už praėjusiais 2024 metais nuveiktus darbus, kurioje pabrėžiama būtinybė užtikrinti didesnį tyrimo skaidrumą bei supaprastinti pranešimų apie seksualinio išnaudojimo Bažnyčios aplinkoje atvejus pristatymo tvarką.
Kun. Deividas Baumila daugiau nei dešimtį metų dirbęs vikaru savo pirmojoje parapijoje – Vilkaviškio Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo Katedroje, joje paskutines šv. Mišias aukojo rugpjūčio 10 dieną.
Rugpjūtį vyskupo siuntimu išvyko tarnauti trijų parapijų – Griškabūdžio, Barzdų, Nemirų – tikintiesiems. Tačiau širdies dalelė liko Vilkaviškyje dėl vienos svarbios priežasties. Vilkaviškyje jis nuolatos reklamavo neatlygintiną kraujo donorystę, kiekvienąkart atvykus Kauno klinikų Kraujo centro savanoriams pats aukojo kraujo.
Spalio 9 dieną „Žygio už gyvybę“ organizatorių ir rėmėjų atstovai susitiko su Seimo Laikinosios šeimos politikos grupės nariais. Susitikimo tikslas – stiprinti šeimai palankią aplinką ir užtikrinti pagalbą moterims, atsidūrusioms krizinėse nėštumo situacijose.
„Mūsų pareiga – užtikrinti, kad nei viena moteris, atsidūrusi krizinėje situacijoje, neliktų viena. Tik suteikdami visapusišką pagalbą ir paramą galime padėti priimti gyvenimą tausojantį sprendimą“, – sakė Seimo vicepirmininkė Aušrinė Norkienė.
Susitikimo metu pristatyti žygio tikslai, pateikti pasiūlymai gyvybės apsaugos bei šeimos stiprinimo klausimais.
Gyvybės gynėjus sudomino Jungtinių Amerikos Valstijų vyskupų polemika dėl 80-mečio lietuvių kilmės senatoriaus demokrato Ričardo (Diko) Derbino (Richard (Dick) Durbin) planuoto apdovanojimo, kadangi šis politikas katalikas pritaria abortams.
Pasaulio gyvybės gynėjai sveikina Jungtinių Tautų Organizacijoje parengtą specialią analitinę ataskaitą „Įvairios prievartos prieš moteris ir mergaites pasireiškimas surogatijos kontekste“.
Šeštadienį, spalio 4 dieną, sostinėje vyko „Žygis už gyvybę“ – visuomenės solidarumo renginys, kuriuo siekta priminti, jog žmogaus gyvybės vertė yra pamatinė, nekintanti ir prigimtinė. Šiais metais renginys pirmą kartą suvienijo Baltijos šalių atstovus – lietuvius, latvius ir estus, taip pat dalyvavo svečių iš Lenkijos. Panašios eitynės tuo pat metu surengtos ir Austrijos sostinėje Vienoje bei Slovėnijoje.
VILKAVIŠKIS. Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo Katedroje pirmaisiais mėnesio penktadieniais šv. Mišios aukojamos už onkologinius ligonius, gyviesiems meldžiant Dievo palaimos ir tvirtybės gyvenimo duotuose išbandymuose, mirusiems – Amžinosios ramybės. Spalio 3-osios vakaro šv. Mišiose pridėtos ir kitos intencijos: už gyvus ir mirusius nefrologinius ligonius, už organų transplantacijos laukiančius bei organus paaukojusius žmones.
Jau beveik dešimtmetį Kauno klinikų Kraujo centro (KKKC) savanoriai kelis kartus per metus lankosi Vilkaviškio parapijos salėje iš anksto pakviesdami geros valios žmones prisidėti prie kraujo donorystės ir taip padėti gelbėti gyvybes.
Pastaruoju metu per daugybę ginkluotų konfliktų vis dažniau girdint pranešimus apie nežmonišką bado ginklo naudojimą, gyvybės gynėjai ir visi geros valios žmonės ypač susirūpinę, kad civiliai gyventojai, pirmiausia vaikai, jau ir taip skaudžiai kenčiantys karų smurtą, išvengtų siaubingos mirties dėl maisto stygiaus.
Nenuostabu, jog sužinojęs diagnozę onkologinės ligos, nuo kurios priklauso jo gyvenimas, žmogus dažniausiai nori išgirsti ir kito specialisto nuomonę. „Antros nuomonės poreikis visada buvo ir yra. Paciento noras išgirsti antrą nuomonę yra absoliučiai klasikinis dalykas, kylantis iš žmogiškos prigimties“, –…