
Vatikane surengta pirmoji konferencija apie žmogaus gyvenimo trukmės problemas
Mindaugas BUIKA
Senatvė – malonė ir išteklius
Paskutiniesiems Katalikų Bažnyčios vadovams sulaukus garbingo amžiaus – popiežius emeritas Benediktas XVI mirė turėdamas 95 metus, o popiežius Pranciškus – eidamas 89-uosius, tinka aptarti Vatikane neseniai surengtą pirmąją tarptautinę konferenciją ilgaamžiškumo klausimams svarstyti.

Prienų globos namuose įvyko pirmąjį kartą bendrosios praktikos slaugytojams (visų specializacijų), slaugytojų padėjėjams, socialiniams darbuotojams, individualios priežiūros darbuotojams, kineziterapeutams, ergoterapeutams, medicinos psichologams organizuota konferencija „Tradicinio požiūrio į gyvenimo pabaigą keitimas“. Konferencijos metu paliesta galbūt ne sunkiausia, bet jautriausia slaugos darbo…

Šeštus metus „Sidabrinėje linijoje“ savanoriaujanti, Suvalkijos sostinėje burianti per 30 kitų savanorių, aktyvi, net keturių Marijampolės Trečiojo amžiaus universiteto fakultetų studentė, energija ir jaunatviškumu užkrečianti Gema Neniškienė gyvenime, rodos, spėja tiek, kad daugelis jaunų žmonių galėtų tik pavydėti. Jau senokai…

Gabrielė Valaitytė
JAV lietuvių bendruomenės nario, žinomo kolekcininko, karo istorijos entuziasto bei Vilniaus miesto mecenato Henry Lazarus Gaidis sukaupta vertinga karinių artefaktų kolekcija atspindi gilų jo prisirišimą prie Lietuvos istorijos. Daugiau nei 50 metų kaupęs įvairiausius su Lietuvos istorija susijusius reliktus – galiausiai nusprendė juos padovanoti Lietuvos nacionaliniam muziejui.

Vilniaus Rotušėje pagerbta Nacionalinės Jono Basanavičiaus premijos laureatė Marija Liugienė
Rūta Averkienė
Vilniaus Rotušė turbūt nematė dzūkiškesnio vakaro, koks buvo surengtas Nacionalinės Jono Basanavičiaus premijos laureatės, tautodailininkės, etninės kultūros puoselėtojos, populiarintojos ir edukatorės, šiaudinių sodų „ambasadorės“, mielosios dzūkės, gimusios ir užaugusios Dzūkijos šiluose apgaubtame Mardasavo kaime, Marijos Liugienės garbei.

Rasa Pekarskienė
Minime modernios širdies chirurgijos Lietuvoje pradininko, širdies chirurgo, akademiko, habilituoto daktaro, profesoriaus Vytauto Jono Sirvydžio 90-metį. Dalijamės autentiškais profesoriaus atsakymais apie profesinį kelią, įsimintiniausias operacijas, draugus, vertybes ir palinkėjimais kolegoms

Lina POŠKEVIČIŪTĖ
Veršiai. Gyvenvietės senbuvis Albinas Tarnauskas neseniai šventė 90-metį. Su senjoru kalbamės apie pragyventą gyvenimą, poeziją bei kitus jo pomėgius ir… Dievo vedimą.

ROKIŠKIS. Vasario 2 dieną, per Kristaus Paaukojimo iškilmę (Grabnyčias), Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčioje vyravo džiugus sujudimas – ne vien dėl dieviškojo Kūdikio paaukojimo žmonijos išgelbėjimui, bet ir dėl aktyviausios karitietės, entuziastingos Gyvojo Rožinio draugijos narės, Rokiškio „Carito“ bibliotekos savanorės…

Birutė Nenėnienė
Prieš daugiau nei ketverius metus prie pagrindinių įvažiavimo kelių į Pilviškius iš trijų pusių iškilo mediniai ženklai su miestelio globėjo Šv. Jono Nepomuko atvaizdais – koplytstulpiais.

Laikas ir žmonės
Birutė Nenėnienė
Kaip kiekvienas žmogus turi savo veidą, savo istoriją, turtingą vidinį pasaulį, taip ir kiekvienas miestas turi savo veidą, istoriją ir alsuoja ten gyvenusių ir tebegyvenančių žmonių bendrystės dvasia.

Lietuvos mažojoje kultūros sostinėje
Greta mažosios kultūros sostinės Onuškio gimęs ir užaugęs žurnalistas ir rašytojas Jonas Laurinavičius, ketvirtį amžiaus vairavęs „Kaišiadorių aidų“ redakcijos vairą, yra išleidęs 140 autorinių knygų, dar kone antra tiek parengęs ir redagavęs. Nuo pat jaunystės J. Laurinavičius domisi ir kraštotyra, kone pusė jo parašytų ar sudarytų knygų yra apie gimtąjį kraštą, jo žmones ir kultūros vertybes.
Su J. Laurinavičiumi, Kaišiadorių rajono savivaldybės garbės piliečiu ir Kultūros premijos laureatu, apdovanotu ir medaliais už „Už nuopelnus Lietuvai“, „Už nuopelnus kraštotyrai“, „Už nuopelnus žurnalistikai“, kalbėjomės apie jo žurnalistinį darbą, knygas ir veiklumo receptus.

Lietuvos kultūros sostinėje
Daiva Červokienė
Talpūnų kaime, Kaišiadorių rajone, netoli Žaslių miestelio gyvenančią Almutę Laučiūnienę muzika kasdien lydi nuo vaikystės. Jos tėvelis Kazimieras buvo didelis mėgėjas dainuoti, Alma buvo įrašiusi jo dainų į magnetofoną, bet tas sugedo, visos dainos dingo…