Neseniai lankiausi Lenkijoje, Seinų krašto Romualdo Jalbžykovskio (Romuald Jałbrzykowski) muziejuje (adresas: ul. Marszałka Józefa Piłsudskiego 28, 16-500 Sejny), kuris įsikūręs istoriniuose Seinų vyskupų rūmuose. Muziejų Seinuose įkūrė Istorijos paminklų apsaugos draugija (lenk. Towarzystwo Opieki nad Zabytkami) 2005 m. gegužės 2 d.
Šiemet minime vieno ryškiausių Lietuvos kūrėjų, menininko, kuris matė garsus ir girdėjo spalvas – Mikalojaus Konstantino Čiurlionio – 150-ąsias gimimo metines. Pasak Genealogijos, heraldikos ir veksilologijos instituto valdybos pirmininko Pauliaus Vaniuchino, ši sukaktis yra puiki proga į dienos šviesą iškelti…
Prieš 156 metus, 1869-ųjų rugsėjo 20 dieną, Malaišiuose, Svėdasų valsčiuje, Ukmergės apskrityje, gimė lietuvių rašytojas, publicistas, literatūrologas, lietuvių tautinio sąjūdžio veikėjas, Garbės kanauninkas, Lietuvos universiteto garbės daktaras kunigas Juozas Tumas-Vaižgantas.
Jau aštuntus metus pildomas ir nacionalinis Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadas, fiksuojantis, kuo esame išskirtiniai. Šiemet sąvadą papildė keturi reiškiniai: margučių marginimas vašku šeimose Alytaus apylinkėse, kanklės ir kankliavimas Lietuvoje, žvejyba Kuršių mariose ir Grūšlaukės Užgavėnės.
Popiežius Pranciškus ir jo gyvenimas tapo dovana Bažnyčiai ir pasauliui. Jis buvo Dievo ženklas mūsų laikams – liudytojas, mokytojas, ganytojas. Išlydėdami jį, Bažnyčios vyriausiąjį ganytoją, į Dangiškojo Tėvo namus, nejučia apmąstome, kas įsirėžė atmintin, kas padarė giliausią įspūdį jo tarnystėje, ištikimai vykdytoje iki paskutinės dienos.
Arkivyskupas Lionginas Virbalas SJ prisidėjo rengiant 2018 metų popiežiaus Pranciškaus vizitą Lietuvoje. Jam teko būti vertėju popiežiaus susitikime su jėzuitais Vilniuje, taip pat 2023 metais, po dabartinio kardinolo Rolando Makricko vyskupo šventimų, privačiame Popiežiaus susitikime su R. Makricko giminėmis ir…
Antrąją Šv. Velykų dieną mirus popiežiui Pranciškui, nuoširdžią užuojautą dėl jko mirties pereiškė Lietuvos vadovai. „Tai didžiulės netekties valanda. Pasaulis neteko atkaklaus taikos ir teisingumo šauklio, visų žmonių gynėjo, kuris nepaisė nei kultūrinių, nei socialinių, nei politinių skirtumų ir padalijimų,…
Pakeliui iš Kauno į Prienus, pravažiavęs garsų atlaidais Išlaužą, Šaltupio kaime atsiremi į turistinės sodybos vartus – Prienų gatvė nr. 13. Nuo 2024 metų spalio 5 d. ši sodyba tapo istorine – sodybos šeimininkai Raimondas ir Gintarė Puišiai čia sušaukė Lietuvos klojimo teatrų XXXV krivūlę.
Metus pradedant įprasta apžvelgti praėjusius. 2024-ieji buvo išskirtinai šilti, pasižymėjo rinkimų gausa. Ar jie buvo „dosnūs“ naujų išskirtinių pasiekimų. To pasiteiravome VšĮ „Lietuvos išskirtinių pasiekimų tarnybos“ vadovą Vytautą Navaitį.
Daugelis mūsų linkę periodiškai susimąstyti, mintis koncentruojant į tikrąją priešistorę, šviesmečių šviesmečiais skiriančią mus nuo dabarties. Tos priešistorės atspirties taškas būtų singuliarumas – visko pradžių pradžia, kas yra unikalu, kas įvyksta tik vieną kartą. Smalsu aiškintis, bandant sužinoti, kas stovi už to singuliarumo ir kas jo iniciatorius.
Nelengvai narstoma tikrovė pasitarnavo įvairių požiūrių ir hipotezių atsiradimui, taip pat religinių ir mokslinių, kurių kiekviena savaip įdomi ir mus praturtinanti.
Spalio pabaigoje grupė kauniečių lankėsi Šveicarijoje.
Spalio 26 dieną Siono mieste vyko susitikimas su Šveicarijos lietuvių bendruomene. Svečiams iš Lietuvos buvo surengta ekskursija po Siono senamiestį, o Siono Dievo Motinos bazilikoje šv. Mišias aukojo Kauno arkivyskupas metropolitas dr. Kęstutis Kėvalas ir Kauno kunigai: Kunigų seminarijos rektorius Liutauras Vilėniškis, Šv. Antano Paduviečio bažnyčios klebonas teol. lic. Evaldas Vitulskis bei vikaras Ramutis Janšauskas.
Dievo apreikšta monoteistinė religija, suformuota Mozės nuostatais, yra žydų kultūros pagrindas. Tad kokios formos ir elementai yra būdingi judėjų kultūrai? Aptarkime tai, pradėdami nuo kultūros sąvokos.