Mane VIEŠPATS pašaukė dar negimusį, – dar motinos įsčiose tebesantį, jis ištarė manąjį vardą. (Iz 49, 1)
Brangūs broliai ir seserys,
šiuos pranašo Izaijo žodžius šiandien Bažnyčios liturgija skiria didžiam žmonijos pranašui Šv. Jonui Krikštytojui. Jo Gimimą pažymime iškilme. Jo užtarimu džiaugiasi Kauno arkivyskupija, drąsinama šūkiu, nuskambėjusiu dykumoje: „Taisykite Viešpačiui kelią“ (Mt 3, 3).
Birželio 23 dieną vysk. Darius Trijonis, prieš išvykdamas pradėti vyskupo koadjutoriaus tarnystės Šiaulių vyskupijoje, Vilniaus Arkikatedroje aukojo padėkos už tarnystę Vilniaus arkivyskupijoje šv. Mišias. Spausdiname jose pasakytą vyskupo homiliją.
Nežinau, kodėl taip jau sutapo, jog atsisveikinimo šv. Mišiose skaitoma Evangelija apie audringą ežerą ir miegantį Jėzų valties gale. Toks Evangelijos scenarijus iš ties atrodo bauginantis, tačiau lengviau atsikvepiame, jog ši Evangelija turi laimingą pabaigą. Turbūt tas ir guodžia labiausiai, kad gyvenimo kelionėje su Jėzumi visada yra laiminga pabaiga, nesvarbu kokios audros siaustų.
Kokių darbų imtųsi palaimintasis Jurgis Matulaitis šiandienos Lietuvoje? Vyskupu paskirtas bene prieštaringiausiu Vilniui laiku, 1918-aisiais, kai miestas ėjo iš rankų į rankas, tilo lietuvių kalba, o susipriešinimas šovė į aukštumas, tėvas Jurgis vyskupo šūkiu pasirinko kvietimą „Nugalėk blogį gerumu“. Taip ne tik įžodino veikimo būdą, bet ir patvirtino jį savo gyvenimu.
Tėvo Jurgio įkvėpimas – gyvas, užtarimas – realus, veikimas – juntamas. Tai liudija pal. J. Matulaitį atrandantys ir seniai pažįstantys skirtingų patirčių žmonės. Šįkart dalijamės diakono Arūno Kučiko, gydytojos Margaritos Sriubienės, seminaristo Donat Jurevič, sesers Jolitos Matulaitytės ir Vilniaus Arkikatedros bendruomenės narės Linitos Žebrauskienės draugystės su palaimintuoju Jurgiu patirtimis, per kurias atsiskleidžia šios ypatingos asmenybės jėga ir kvietimas „visame kame Dievo ieškoti, visą ką dėl didesnės Dievo garbės daryti, į viskąDievo dvasią įnešti ir viską ja perimti“.
Birželio 29-oji, Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus diena, Šiaulių vyskupijai tapo dar viena istorine data: Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis minėjo 27-ąsias konsekravimo Šiaulių vyskupu metines, o vyskupas koadjutorius Darius Trijonis iškilmingai pradėjo savo tarnystę Šiaulių vyskupijoje. Šiaulių Šv. apaštalų Petro…
BABTAI. Birželio 30 dieną, švenčiant Šv. apaštalų Petro ir Povilo titulinius atlaidus, paminėta ir parapijos įsteigimo 280 metų sukaktis. Šv. Mišioms ir atlaidų procesijai prieš jas vadovavo brolis prančiškonas kun. Rolandas Taučius OFM, šv. Mišias koncelebravo parapijos klebonas kun. Žilvinas Zinkevičius. Kunigas svečias kvietė melstis už parapiją, už globėjus, pasiryžtančius į savo šeimas priimti vaikus iš globos namų. Homilijoje kun. R. Taučius kvietė labiau įsigilinti ir suprasti girdėtą Dievo Žodį, jog nereikia bijoti iškylančių sunkumų, bet pasitikėti ir pasikliauti Viešpačiu.
LAVORIŠKĖS. Birželio 24 dieną Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje vyko tituliniai atlaidai. Šv. Mišias aukojo ir homiliją sakė vyskupas augziliaras Arūnas Poniškaitis, dalyvavo Naujosios Vilnios klebonas ir dekanas kun. dr. Eduardas Kirstukas bei Lavoriškių klebonas kun. Bernardas Augaitis.
KABELIAI. Birželio 23 dieną Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų parapija Šv. Jono Krikštytojo gimimo iškilmės išvakarėse minėjo jėzuito Jono Lauriūno – ilgamečio parapijos klebono, dirbusio čia net 19 metų, – 100-ąsias gimimo metines.
ZAPYŠKIS. Šv. Jono Krikštytojo tituliniai atlaidai šiame prie Nemuno įsikūrusiame miestelyje turi gilias tradicijas. Miestelis ypatingas tuo, kad jame yra net dvi Šv. Jono Krikštytojo vardu pavadintos bažnyčios: senoji pastatyta XVI amžiaus viduryje, o naujoji skaičiuoja laiką nuo 1942 metų.
BARZDAI. Kristaus Karaliaus parapija minėjo 90 metų sukaktį. Birželio 21 dieną kultūros salėje atidaryta fotoparoda „Barzdų bažnyčia ta pati ir vis kitokia“. Joje lankytojai pamatė bažnyčios vaizdą skirtingais metais ir čia dirbusių kunigų bei kitų svarbių asmenybių nuotraukas.
LLKS štabo viršininko pavaduotojas, LŠS Vytauto Didžiojo šaulių 2-osios rinktinės Kultūros ir meno būrio šaulys
Šių metų birželis ne tik priminė 1940 metais okupuotą Lietuvą, bet ir 1941 metų tremtis, nacių okupaciją ir Tautos sukilimą. Birželio sukilimas – tai garbingas mūsų istorijos, kovų dėl laisvės puslapis, kurio negali užtemdyti jokie šešėliai. Pažvelkime į tuos pirmosios sovietinės okupacijos metus, kurie sukėlė žmonių ryžtą sutraukyti sovietines grandines ir nusimesti nelaisvės pančius.
Birželio 29–liepos 6 dienomis Lietuvoje vyko jubiliejinė šimtmečio Dainų šventė „Kad giria žaliuotų“. Pirmasis jos renginys vyko Kaune, Dainų slėnyje, o savaitės koncertinį ciklą liepos 6-ąją uždarė Dainų dienos koncertas Vilniaus Vingio parke. Didžiausias šalies kultūros įvykis įtraukė į gausybę…
Liepos 6-ąją, minint Valstybės dieną, Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda už nuopelnus šaliai ir jos žmonėms įteikė valstybinius apdovanojimus. Garbingi valstybiniai apdovanojimai įteikti vienai iš „Carito“ Lietuvoje atkūrėjų, buvusiai ilgametei organizacijos vadovei ses. Albinai Pajarskaitei ir „Lietuvos Carito“ generalinei sekretorei Deimantei…