Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Kauno skyriaus Lietuvos krikščionių demokratų bendrijos būrys apsilankė kanauninko ir rašytojo Juozo Tumo-Vaižganto bute-muziejuje, kuriame jis būdamas greta esančios Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų (Vytauto Didžiojo) bažnyčios rektorius, trylika metų gyveno ir rašė savo kūrinius.
Tada buvo 1949 metai. Siautėjo „išvaduotojai“: badas, trėmimai, žudynės, kankinimai NKVD kalėjimuose. Lietuva tapo tikru bausmės lageriu.
1952 metai. Bubiai. Mes – aš, mama, močiutė Veronika ir trys triušiukai, – gyvename keistame name viduryje miško. Namas vasarą man patinka, o žiemą – ne! Kodėl? Ogi todėl, kad vasarą pro lentinių sienų plyšius matosi daug kas… Pavyzdžiui, ryte saulės spinduliai labai gražiai įlenda pro plyšius ir kambarys pamažu pasidaro margas. Kiek plyšių – tiek čia taškelių ant sienų šokinėja… Gražu ir linksma! Aš tada žinau, kad jau laikas keltis ir pasičiupus bulvinį krepšį bėgti grybauti.
1947 metai.
Seniai seniai, prieš daugelį metų, buvo stebuklingas kraštas. Ten žibėjo krištoliniai ežerai, lengvi debesėliai užkliūdavo už aukštų aukštų bažnyčių bokštų. Tada vakarais skambėdavo varpai… Padėka Dievui ir palaiminimas žmonėms. Buvo gera ir ramu… Bet vieną kartą atslinko juodas debesys ir atnešė baisų lietų. Lijo ne šaltais lašais, o mirtimi… Lijo napalmo bombomis… Ugnimi… Vadinosi šis kraštas Rytprūsiais… Tai mano mamos paskutinė pasaka man…
Lapkričio 20 dieną Vilniaus Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčioje įvyko ekumeninės pamaldos, į kurias pakvietė Armėnų Apaštališkosios Bažnyčios Baltijos šalių vyskupijos ganytojas vysk. Vardan Navasardian. Armėnų Apaštališkosios Bažnyčios Lietuvoje istorija siekia didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino laikus. Iki Antrojo pasaulinio…
Gruodžio 7 dienos vakare, po iškilmingos ceremonijos, buvo atidaryta Paryžiaus Dievo Motinos katedra, restauruota po prieš penkerius metus įvykusio didelio gaisro. Paryžiaus arkivyskupui Loranui Ulrišui (Laurent Ulrich), o per jį ir kitiems skirtą popiežiaus Pranciškaus sveikinimo žinią, pasirašytą lapkričio 21…
Romos Švč. Mergelės Marijos didžiosios bazilikos arkikunigas koadjutorius Rolandas Makrickas ir kiti dvidešimt Bažnyčios ganytojų iš įvairių pasaulio šalių per gruodžio 7-osios šeštadienio pavakarę Šv. Petro bazilikoje vykusią konsistoriją iš popiežiaus Pranciškaus rankų priėmė skyrimą kardinolais. Konsistorijos homilijoje popiežius Pranciškus…
Gruodžio 8 dieną, tuoj po popiežiaus Pranciškaus Mišių su naujaisiais kardinolais, Lietuvos Respublikos ambasados prie Šventojo Sosto surengtame priėmime kardinolui Rolandui Makrickui buvo perduoti įvairių Lietuvos institucijų sveikinimai.
Lapkričio 23 dieną prasmingai paminėta Lietuvos kariuomenės diena. Šakių rajone, Endrikių kaime, buvo pašventintas naujai pastatytas atminimo ženklas žuvusiems partizanams, žygiuota partizanų keliais. Šio renginio sumanytojai – Lietuvos šaulių sąjungos Suvalkijos šaulių 4-osios rinktinės Kudirkos Naumiesčio 410-osios šaulių kuopa ir Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Šakių filialas.
Statistikos valdybos 1941 m. sausio 1 d. duomenimis, Kaune gyveno 32 595 žydai. 1941 m. birželio 22 d. prasidėjus nacių Vokietijos karui su Sovietų Sąjunga, tik nedideliam žydų skaičiui pavyko evakuotis į Sovietų Sąjungos gilumą. Lietuvių sukilėliai 1941 m. birželio 23 d. kovojo su besitraukiančiais raudonarmiečiais, o birželio 24 d. jau visiškai kontroliavo miestą. Kaune sukilimas baigėsi 1941 m. birželio 25 d., kai į miestą į įžengė Šiaurės armijų grupės (generolas feldmaršalas Vilhelmas Riteris fon Lėbas (Wilhelm Ritter von Leeb)) 16-osios armijos (vadas generolas pulkininkas Ernstas Vilhelmas Bernhardas Bušas (Ernst Wilhelm Bernhard Busch)) ginkluotosios pajėgos.
KAUNAS. Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos (LPKTS) būstinėje pristatyta visuomenininko, prof. Aleksandro Vitkaus nauja knyga ,,Ulmo byla: Nacių masinės žydų žudynės Lietuvoje 1941 metais“. Autorius yra išleidęs keletą knygų Holokausto tema, tyrinėjo žydų istoriją Žemaitijoje, Sūduvoje. Kruopščiai archyvuose studijavo…