Žemaičių Kalvarijoje vyko ypatinga šventė – sukako 380 metų, kai čia įsteigta pirmoji mokykla. Ta proga įstaigą ir visus gyventojus pasveikino Plungės rajono savivaldybės vicemeras Žydrūnas Purauskis.
Esami ir buvę mokyklos mokiniai, mokytojai, darbuotojai šventę pradėjo šv. Mišiomis Žemaičių Kalvarijos šventovėje. Šv. Mišias aukojo buvęs parapijos klebonas kan. Andriejus Sabaliauskas. Po pamaldų visi buvo kviečiami prie mokyklos bendrai nuotraukai.
Tyrimai Europoje ir JAV rodo, kad net 50 % jaunųjų mokytojų potencialiai gali palikti mokyklą per pirmuosius 3-5 darbo metus, o joje dirbančių pedagogų amžius kritiškai didėja. Pavyzdžiui, Danijoje nemažai kvalifikuotų mokytojų palieka valstybines mokyklas: praėjus penkeriems metams po studijų baigimo tik 6 iš dešimties dirba valstybinių mokyklų sektoriuje.
Šiandien pasaulyje gyvena apie 47 mln. vaikų, kurie buvo priversti palikti savo namus. Vien į Europos šalis per praėjusius dvejus metus persikėlė daugiau nei 2 mln. vaikų, bėgdami nuo karinių konfliktų tokiose šalyse kaip Ukraina ir Sirija, bei klimato kaitos sukelto skurdo kitose šalyse.
RADVILIŠKIS. Spalio 30 dieną Radviliškio rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje vyko ypatingas renginys „Giedraičių istorijos ir palikimo keliais...“, skirtas pagerbti buvusį Radviliškio kleboną, Žemaitijos garbės kanauninką, kunigaikštį Dominyką Giedraitį, pašventinant atnaujintą jam skirtą paminklą. Susirinkusieji išgirdo išskirtinių pasakojimų apie šviesaus atminimo…
Mykolas Šaulys gimė 1910 m. rugsėjo 7 d. Radviliškyje, Felikso ir Onos Šaulių šeimoje. Baigęs pradžios ir vidurinę mokyklą, 1927 metais M. Šaulys išvyko į Italiją ir ten įstojo į Saleziečių vienuolyną.
Minėdama 2024-uosius – Švyturių metus – bei švęsdama 587-ąją savo ištakų sukaktį, Neringa išskirtinį dėmesį skyrė savo bendruomenės nariams, kurie savo buvimu, idėjomis bei iniciatyvomis praturtina kurorto bendruomenės gyvenimą. Įvertinus neringiškių siūlymus, tokiems asmenims buvo suteiktas Neringos bendruomenės švyturio vardas.
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC) ir Varėnos rajono savivaldybė inicijavo antkapinio ženklo sukūrimą, skirtą Lietuvos partizanų kapams žymėti.
Pirmą kartą Varėnoje buvo pristatyta paroda „Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) partizanų ženklas. 1949“.
Eugenijus Peikštenis, buvęs Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus direktorius, sutiko atsakyti į keletą klausimų. Šiuo metu jis dirba Varėnos rajono savivaldybės kultūros ir sporto skyriuje.
Valstybės nepriklausomybę ir demokratines vertybes gynęs 1944–1953 metų ginkluotas pasipriešinimas Lietuvoje prasidėjo dar vykstant Antrajam pasauliniam karui 1944 m. vasarą.
Lapkričio 13-ąją Marijampolėje mirė Kauno arkivyskupijos kunigas Antanas Milašius. Jis gimė 1930 m. rugpjūčio 26 d. Adolfavos kaime, Kelmės rajone, valstiečių šeimoje. Pradžios mokyklą A. Milašius pradėjo lankyti 1937 m. Pakražantyje. Ten su pertraukomis mokydamasis baigė penkias klases.
Lapkričio 11 d. Kazlų Rūdoje mirė kun. Juozas Kaminskas. Jis gimė 1955 m. rugpjūčio 18 d. Klebiškio kaime, Šilavoto parapijoje.
Pastebėjome, jog Patašinės Šv. Kryžiaus Išaukštinimo parapijos klebonas kun. Arnas Budrius savo feisbuko paskiroje viešina ne tik sau, bet ir visai parapijai svarbius dalykus.
ŽEMOJI PANEMUNĖ. Šv. Vincento Pauliečio parapijos tikintieji rinkosi ne tik švęsti parapijos atlaidų, bet pasidžiaugti naujai atstatytu šventoriaus kryžiumi.