Lankeliškiai. Vištyčio muzikos pakrantės vasaros sezonas, šiemet skirtas Paprūsės 500 metų sukakčiai paminėti, baigėsi ypatingoje Vilkaviškio krašto vietoje – senosios Lankeliškių bažnyčios griuvėsių erdvėje.
DREVERNA. Šiemet Mažąja Lietuvos kultūros sostine oficialiai tapusioje prie Kuršių marių įsikūrusioje Klaipėdos rajono gyvenvietėje rugpjūčio mėnuo buvo daugiausia prisodrintas kultūrinių renginių.
Vilniaus apskrities mažąja sostine šiemet yra RUDAMINA – Vilniaus rajono savivaldybės miestelis, įsikūręs 12 km į pietus nuo Vilniaus, seniūnijos centras.
Lankeliškiai. Vištyčio muzikos pakrantės vasaros sezonas, šiemet skirtas Paprūsės 500 metų sukakčiai paminėti, baigėsi ypatingoje Vilkaviškio krašto vietoje – senosios Lankeliškių bažnyčios griuvėsių erdvėje.
ŽEIMELIS. Liepos 21-25 dienomis 525-ąsias įkūrimo metines mininčiame Žeimelyje (Pakruojo r.), vienoje iš šalies mažosios kultūros sostinių, vyko dailininkų pleneras. Dailininkai tapė ant medžio plokščių, kuriomis papuošė miestelį. Buvo pastatyta akmens skulptūra „Šiaurinė žvaigždė“, kalviai nukalė baltų simbolius.
Graži Lietuvos vasara. Šviesos ir šilumos visada laukiame ir džiaugiamės, matydami tame ypatingą aukštosios būties gyvenimą. Panašios mintys ateina ir prisimenant Vilhelmo Storostos-Vydūno stovyklą, kuri vyko Bitėnuose rugpjūčio 4–8 dienomis.
PLAŠKIAI. Gėgės pakrantėje, Pagėgių savivaldybėje, liūdnai stūkso dar pokariu nuniokota Plaškių evangelikų liuteronų bažnyčia, tarytum stovėtų ne Lietuvoje, o Karaliaučiaus krašto teritorijoje užsitęsusią sovietų okupaciją liudytų…
TVERAI. Miestelio centre stovinti Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčia – didžiausia medinė šventovė Lietuvoje – gali nebesibaiminti gausaus lietaus, nes prieš kelias savaites baigtas jos stogo dangos remontas. Tvarkybos darbus organizavo Kultūros infrastruktūros centras (KIC).
VILKIJA. Mieste prie Nemuno esantis klebonijos pastatas labiau žinomas kaip Antano ir Jono Juškų etninės kultūros muziejus.
1880 09 01 gimė kun. Balys Vėgėlė. Kunigu įšventintas 1904 11 07. Nuo 1927 metų klebonavo Vepriuose. Prasidėjus karui buvo nuvykęs į Skarulius. Čia bolševikai, kaltindami esą kažkas šovęs iš bažnyčios bokšto, sušaudė jį drauge su kunigu Stankevičiumi ir Vitkevičiumi. 2000 m. įrašytas į Lietuvos naujųjų kankinių martirologą.
1925 09 02 Petkeliškių k., Veiverių vlsč., Marijampolės ap., gimė Algirdas Bronislovas Šimanskis-Kirstukas, Algirdas, partizanas nuo 1945 02 08, Tauro apyg. Birutės rinktinės vadas. Žuvo 1948 11 03 Kajackų k., Kazlų Rūdos vlsč., Marijampolės ap. Kartu žuvo ir rinktinės štabo viršininkas Vincas Algirdas Stačiokas-Žiogas, Arūnas. Partizanų palaikai niekinti Kazlų Rūdoje ir Veiveriuose, užkasti dabar sutvarkytame Veiverių „Skausmo kalnelyje“, Prienų r.
VIŠTYTIS. Rugpjūčio 2- 3 dienomis Lietuvos pasienio su Karaliaučiaus sritimi miestelis šventė Švč. Mergelės Marijos, Angelų Karalienės (Porciunkulės) – atlaidus ir minėjo Paprūsės 500 metų sukaktį, savo šventę įvardijo „Vištyčio vasara“.