Aldona Raižytė – katalikiško ir tautinio pasipriešinimo sovietinei okupacijai dalyvė
Laikas ir žmonės
Arvydas Gelžinis,
LGGRTC istorikas
Aldona Raižytė gimė 1945 m. liepos 31 d. Alytaus aps. Stakliškių vlsč. Kvedariškių k. (dabar Prienų r.) ūkininkų Onos ir Mykolo Raižių šeimoje. Šioje šeimoje augo penki vaikai – brolis ir keturios seserys.
Aldona, baigusi Alšininkų (Prienų r.) septynmetę mokyklą, išvyko gyventi į Kauną, kur padėjo prižiūrėti tetos vaikus. Kaune baigė vidurinę vakarinę mokyklą. Po to baigė Marijampolės aukštesniąją pedagoginę mokyklą, tačiau dėl patriotinių nuostatų ugdymo įstaigose sovietų valdžios buvo nepageidaujama. 1965–1970 metais dirbo galvaninių elementų gamyboje Kauno radijo gamykloje.
Su vaikais ir jaunimu parapijose dirbo nuo 1961 metų, o kaip vadovė – nuo 1965 metų. Organizavo jaunimo pogrindžio susitikimus, su jaunimu rinko parašus protesto prieš sovietų valdžią peticijoms, visada šventė Vasario 16-ąją, su jaunimu platino pogrindžio spaudą, statė ir gynė kryžius. Didelę įtaka Aldonai padarė dalyvavimas kun. Juozo Zdebskio slaptai vedamose rekolekcijose. 1965 metais pranciškonių vienuolyne Aldona priėmė vienuolės įžadus. Po kelerių metų, jausdama pašaukimą dirbti su vaikais ir jaunimu, perėjo į Eucharistinio Jėzaus seserų kongregaciją, kur šiam darbui buvo palankesnės sąlygos.
1969 metais uoliųjų kunigų ir vienuolių pastangomis Lietuvoje ėmė plisti Eucharistijos bičiulių Sąjūdis. Jie organizuodavo moksleivių susirinkimus, kur kunigų ir vienuolių seserų vadovaujami rengdavo rekolekcijas, konferencijas, išvykas į gamtą, vaidindavo religinėse ir patriotinėse pjesėse. Ypač veikli buvo Kauno Petrašiūnų parapija, kur jaunimui vadovavo ses. Aldona Raižytė SJE ir Saulius Kelpšas. Aktyvi jaunimo veikla, dalyvavimas eisenose į Šiluvą, Kryžių kalną, religinių ir patriotinių vaidinimų rengimas išgarsino Petrašiūnų jaunimą visoje Lietuvoje. Viena iš Eucharistijos bičiulių sąjūdžio vadovių Birutė Briliūtė mini, kad dirbo su jaunimu ir vaikais įvairiose parapijose, o vėliau su ses. Aldona Raižyte ir Sauliumi Kelpšu bandė suburti ir visą Lietuvos katalikiškąjį jaunimą.
Ses. A. Raižytė taip pat organizavo paramą politiniams kaliniams ir jų šeimoms, rinko medžiagą apie pokario pasipriešinimą. Be to, dalyvavo platinant „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kroniką“, „Aušrą“ ir kitus pogrindžio leidinius, rinko šiems leidiniams informaciją, organizavo jaunimo susitikimus su buvusiais partizanais ir žygius partizanų takais. Nuo 1975 metų surengė akciją, skirtą siųsti sveikinimus politiniams kaliniams. Vasario 16-osios, Šv. Velykų, Šv. Kalėdų ir panašiomis progomis politiniai kaliniai gaudavo atvirutes su sveikinimais ir nupieštais Gedimino stulpais, Vyčio kryžiumi ar net Trispalve. Dėl visos šios rezistencinės veiklos ses. Aldoną nuolat persekiojo KGB, jai neleido dirbti pedagoginio darbo.
Ses. A. Raižytė patyrė tardymus, kratas ir persekiojimus, apie tai pateikta daug informacijos pogrindžio leidinyje „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronika“. 1980 metais buvo padaryta krata jos bute, paimta fotografijų, spausdintas kreipimasis į jaunimą, įvairios tautinės, religinės literatūros, pogrindžio leidinys „Patarimai, kaip laikytis tardymo metu“. 1983 m. lapkričio 28 d. Kaune milicija sulaikė ses. A. Raižytę ir nusivežė į milicijos skyrių, o po kurio laiko nuvežė į namus, kur padarė kratą. Taip pat sesuo Aldona 1986 m. gegužę vienoje Kauno gatvėje buvo sulaikyta ir nugabenta į Kauno saugumą.
1980 metais ses. A. Raižytė pasirašė skundą LSSR generaliniam prokurorui Alfonsui Kaireliui dėl Povilo Pečeliūno ir Gintauto Iešmanto teismo metu įvykusio neteisėto Petro Cidziko ir Danutės Keršiūtės sulaikymo. 1981 m. pasirašė protesto pareiškimą LSSR KP CK 2-ajam sekretoriui Nikolajui Dybenkai dėl Mečislovo Jurevičiaus ir Vytauto Vaičiūno teisimo už dalyvavimą religinėse eisenose ir už draudimą artimiesiems dalyvauti šiuose teismuose. 1983 metais pasirašė protesto pareiškimą LTSR aukščiausiajam prokurorui dėl milicijos vykdyto smurto kun. Alfonso Svarinsko teismo metu. 1983 metais A. Raižytė ir dar 8 asmenys pasirašė protesto pareiškimą LSSR KGB viršininkui dėl kun. A. Svarinsko kalinimo ir pasisiūlė būti įkalintiems vietoj kunigo.
1980 metais A. Raižytė buvo verčiama atsisakyti pedagoginio darbo Kauno lopšelyje-darželyje. Tam pasitelkti nepagrįsti papeikimai, skundai, nuolatinės vizitacijos. A. Raižytės atleidimo ypač reikalavo Kauno komunistų partijos komiteto 2-asis sekretorius Butylkinas, kuris nuolatos šantažavo vaikų darželio vedėją. 1981 m. balandžio 1 d. A. Raižytė buvo priversta išeiti iš darbo. O 1985 m. balandį, nors įsidarbinusi buvo vos prieš keletą mėnesių, Kauno vaikų darželio Nr. 46 auklėtoja A. Raižytė vėl atleista iš darbo.
1984 metais Kaune Onos ir Povilo Butkevičių bute vyko jaunimo susitikimas, kuriame dalyvavo apie 50 asmenų. Susitikime dalyvavo Petras Cidzikas, kun. Albinas Deltuva, Saulius Kelpšas, Aldona Raižytė. Susitikimo dalyviai buvo nuvežti į miliciją, kur juos vertė rašyti pasiaiškinimus. Tardymuose čekistai stengėsi organizavimu apkaltinti kaunietę A. Raižytę ir garliavietį S. Kelpšą. 1986 m. sausio 15 d. Kauno m. vykdomojo komiteto pirmininko pavaduotojas Zigmantas Benjaminas Kazakevičius reikalavo, kad klebonai Albinas Graužinis ir Kazimieras Statkevičius uždraustų bažnyčiose reikštis tokiems ekstremistams kaip A. Raižytė, kuri dirba su jaunimu, organizuoja spektaklius.
1987 metais A. Raižytė ir dar keliolika rezistentų pasirašė kreipimąsi į visus pasaulio geros valios žmones. Jame buvo kreipiamasi į pasaulio sąžinę dėl klastingo Ribentropo-Molotovo pakto padarytų skriaudų lietuviams, latviams bei estams, prašoma likviduoti to pakto padarinius ir grąžinti toms tautoms apsisprendimo teisę („Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronika“, t. 6, p. 307, 363, 488, 489, 555, 556; t. 7, p. 443, 444, 517, 518; t. 8, p. 91, 92, 157, 158, 440; t. 9, 152, 188, 444–448).
LSSR KGB Kauno skyriaus operatyvinio tyrimo bylos (užvestos 1982 10 01) kortelėje nurodyta, kad Aldona Raižytė (g. 1945 m.) įtariama dalyvaujanti ruošiant ir leidžiant nelegalią antisovietinę spaudą. Taip pat A. Raižytė 1982 10 01 buvo įtraukta į grupinę operatyvinę KGB tyrimo bylą „Otščepency“ (liet. „Atskalūnai“). 1986 metais Aldonai Raižytei užvesta operatyvinė sekimo byla, sekamajai KGB suteikė slapyvardį „Osa“ (liet. „Vapsva“). Operatyvinės sekimo bylos kortelėje pažymėta, kad A. Raižytė – Eucharistinio judėjimo Petrašiūnų būrelio vadovė, vykdo nacionalistinę veiklą, dalyvauja leidžiant ir platinant nelegalius leidinius. LSSR KGB Kauno skyrius darė spaudimą KGB Tardymo skyriui, kad A. Raižytei būtų iškelta baudžiamoji byla. Tačiau LSSR KGB pirmininkas J. Petkevičius 1984 metais pasiūlė intensyviau ir kruopščiau padirbėti tiriant jos antisovietinę veiklą. Jis rekomendavo nustatant antisovietinės literatūros platinimą naudoti kratas, sulaikymus su įrodymais, tiksliai nustatyti, kad būtent A. Raižytė renka parašus po antisovietiniais dokumentais. Galima numanyti, kad tik 1988 metais prasidėjęs Atgimimas išgelbėjo sesę Aldoną nuo represijų.
Vedama krikščioniškos pasaulėžiūros padėti labiausiai nuskriaustiems, 1989 m. spalį s. Aldona įsidarbino auklėtoja Kauno 1-uose vaikų namuose, 1989 m. gruodį tapo vadovaujančia auklėtoja, o 1991 metais priimta į „SOS vaikų kaimų Lietuvoje draugiją“ motinos-auklėtojos pareigoms. Nuo 1992 metų dirbo fondo „Vaiko tėviškės namai“ įstaigoje motina-aukle. Dirbdama motina-aukle Viduklėje (Raseinių r.) ir Šiluvoje, nuo vystyklų iki pilnametystės užaugino 10 iš vaikų namų paimtų vaikų, dalis jų jau sukūrę savo šeimas. Leidinyje „Laisvė ir tikėjimas: krikščioniški trileriai sovietmečiu“ ses. Aldona mini: „Įgyvendinau savo svajonę globoti vaikus, tačiau šiandien turiu ne mažiau nerimo širdyje nei pradėjusi dirbti Petrašiūnuose, nes matau, kokioje dvasinėje atmosferoje auga naujos kartos, kaip greitai viską užvaldo materializmas ir sunyksta pagarbos kitam bei tarnystės dvasia. Kita vertus, kaip ir anuomet, taip ir šiandien svarbiausia – turime daryti tai, ką galime, kam esame Viešpaties šaukiami, o visa kita yra Jo rankose.“ Pastaraisiais metais ses. Aldona gyvena Antkalnių k. (Kauno r.).
Būtų gražu ses. Aldoną už jos gyvenimo patriotinę veiklą, už sovietmetyje laisvos Lietuvos vertybių ugdymą pagerbti valstybiniu apdovanojimu.
„Katalikas“, 2025 m. lapkričio 21 d., nr. 22 (481)