Dainomis ir žodžiais apie nepalūžusią Lietuvą
Dalia Poškienė
ARIOGALA. Rugpjūčio 3-iąją gražiame Dubysos slėnyje 34-ąjį kartą vyko tradicinis tremtinių, politinių kalinių ir Laisvės kovų dalyvių sąskrydis „Su Lietuva širdy“.
Į renginį suvažiavo įspūdingas būrys buvusių tremtinių, politinių kalinių ir Lietuvos laisvės kovų dalyvių iš visos Lietuvos. Dalyvavo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) vadovai ir darbuotojai. Sąskrydžio dalyvius pagerbė ir pasveikino ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė, pirmasis atkurtos Lietuvos valstybės vadovas prof. Vytautas Landsbergis, parlamentarai, ministrai, dvasininkai, Raseinių krašto žmonės ir kiti garbūs svečiai, atvykę iš Latvijos, Lenkijos, Vokietijos, Italijos. Perskaitytas prezidento Gitano Nausėdos sveikinimas.
Šv. Mišias aukojo Kauno arkivyskupas emeritas kardinolas Sigitas Tamkevičius, Kauno arkivyskupijos augziliaras vyskupas Saulius Bužauskas, Ariogalos klebonas kun. Gintautas Jankauskas.
Už Lietuvos laisvės kovų dalyvius buvo sugiedotas Lietuvos himnas, tylos minute pagerbti išėję į Amžinybę, koncertavo jungtinio tremtinių choro dalyviai iš visos Lietuvos.
Skambėjo jungtinio tremtinių choro dainos, šventinėje popietėje koncertavo solistas Eugenijus Chrebtovas, tautinių šokių ansamblis „Čiekurs“ iš Latvijos.
LGGRTC Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus direktorė Ramunė Driaučiūnaitė sąskrydžio dalyviams sakė: „Sovietinė okupacija palietė apie pusę milijono Lietuvos gyventojų, represijų mastas mūsų mažai Lietuvos valstybei buvo sunkiai suvokiamo dydžio. Tos 50 metų besitęsusios represijos palietė galbūt fiziškai, bet nesužlugdė dvasiškai. Dėkoju, kad ir tremtyje Jūs išsaugojote lietuviškus papročius, lietuvių kalbą ir istoriją. Šiandien džiaugiuosi kiekvienu čia esančiu. Jūs esate istorinės atminties saugotojai ir kūrėjai. Nuoširdžiai dėkoju Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungai, kad ir sunkiausiais momentais palaikote Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą ir jo veiklą. Taikaus dangaus visiems linkiu“, – sakė R. Driaučiūnaitė.
Kasmet į sąskrydį Ariogaloje susirenka tie žmonės, kurių patirtys ir gyvenimo istorijos yra įamžintos gimtosios žemės ilgesiu ir viltimi į ją sugrįžti. Branginantys savo gimtąją šalį, vieningi ir nepalaužiamos dvasios – jie šiandien yra tvirti mūsų laisvės saugotojai ir patriotiškumo mokytojai, pilietiškumo pavyzdys ateities kartoms.
Tremtinių, politinių kalinių ir Laisvės kovų dalyvių sąskrydžio dalyviams „Su Lietuva širdy“ buvo pristatytas dokumentinis filmas „Antanas Lukša. Brolio pažadas“. Ši kino juosta skirta partizanui, politiniam kaliniui, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos ilgamečiui vadovui ir Garbės pirmininkui, Prienų krašto garbės piliečiui, legendinio Lietuvos partizano Juozo Lukšos-Daumanto broliui, dimisijos kapitonui Antanui Lukšai-Arūnui (1923 05 31–2016 01 02) atminti. Diskusijų palapinėje veikė paroda „Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) partizanų ženklas. 1949“, skirta supažindinti visuomenę su vieningo Lietuvai partizanų ženklo sukūrimo 1949 metais istorija. Ją parengė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras su Varėnos rajono savivaldybe (Eugenijus Peikštenis, Vega Ribikauskienė, dailininkė Aistė Tarabildienė). Parodoje panaudota medžiaga iš Lietuvos ypatingojo archyvo ir LGGRTC Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus fondų.
Susirinkusieji bendravo, klausėsi diskusijų, apžiūrėjo palapinėse įrengtas ekspozicijas, domėjosi apie laisvės kovas išleistais leidiniais…
Didelio susidomėjimo sulaukė fotomenininko Alberto Švenčionio projektas „Vilties kelias. Tremties vaikai“. Parodoje – kelios dešimtys meninių fotografijų tremtyje gimusių, gyvenusių tautiečių veidai, užrašyti žodžiai apie vaikystės svajones, sugrįžimą į Lietuvą. Pristatydamas parodą, A. Švenčionis pasakojo apie sumanymą perteikti sugrįžusių iš atokiausių tremčių vietų prisiminimus nuotraukomis, žodžiais.
Paskelbtos dvi rezoliucijos. Viena jų – smerkianti Rusijos veiksmus Ukrainoje ir raginanti Europos Sąjungos valstybes toliau teikti ekonominę, finansinę bei su gynyba susijusią paramą. Kita – raginanti įstatymu įvertinti Komunistų partijos represinę ir nusikalstamą veiką, partiją pripažinti nusikalstama organizacija, taip įtvirtinant istorinį ir moralinį teisingumą.
Sąskrydžio vedėjas ir scenarijaus autorius Vilius Kaminskas ir aktorė Virginija Kochanskytė atsisveikindami linkėjo visiems tęsti prasmingus darbus Lietuvai ir kvietė 2025-aisiais susitikti 35-ajame sąskrydyje.
Raseinių rajonas
Raimundo KAMINSKO nuotraukos
„XXI amžius“, 2024 m. rugpjūčio 9 d., nr. 29–30 (2594–2595)
