Dvarvietėje įamžinti garsieji broliai Montvilos
Istorijos vingiai
MITENIŠKĖS. Lapkričio 29 dieną, 12 valandą, buvusio Mitėniškių dvaro, šalia Šėtos miestelio, teritorijoje (Jonavos r.) įvyko brolių Stanislovo Adomo, Aleksandro, Vincento ir Juozapo Montvilų atminimo akmens su lenta, pastatytų Jonavos rajono savivaldybės lėšomis, atidengimo ir šventinimo iškilmės. Bene garsiausias iš brolių – Juozapas Montvila (1850–1911). Jo iniciatyva Vilniuje buvo pastatytos penkios pirmosios gyvenamųjų namų bendrijos (kolonijos) Lukiškėse, Naujamiestyje, Šnipiškėse ir Rasų gatvėje.
Montvilos – viena iš seniausių žinomų kilmingų giminių, minimų nuo Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Vytauto laikų. 1840 m. Mitėniškių dvarą (unikalus kodas Kultūros vertybių registre – 124) kaip kraitį gavo Aleksandra Daugėlaitė (1812–1890), susituokusi su Stanislovu Motiejumi Montvila (1801–1870). Montvilos susilaukė trijų dukterų – Marijos Stanislavos (1840–?), Kazimieros (1843–1911) ir Sofijos (1848–1933) bei keturių sūnų – Stanislovo (1841–1916), Aleksandro (1845–1938), Vincento (1846–1903) ir Juozapo (1850–1911).
Iškilmėse dalyvavo Aleksandro ir Vincento Montvilų palikuonys: Paul ir Helen Montwill iš Dublino ir Šanono, John ir George O‘Rouke iš Briuselio ir Paryžiaus, Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės kilmingųjų asociacijos, Lietuvos lenkų sąjungos atstovai, Kultūros paveldo departamento prie kultūros ministerijos Kauno teritorinio skyriaus vyriausioji specialistė Asta Naureckaitė, Jonavos rajono savivaldybės seniūnijų seniūnai, svečiai iš Lietuvos miestų ir miestelių. Renginyje dalyvavo Žeimių mokyklos-daugiafunkcinio centro 8 klasės moksleiviai, atvykę kartu istorijos mokytoja Valentina Zujevaitė, bei Pauliukų, Juškonių ir Šėtos gyventojų grupė.
Renginį vedė Jonavos rajono savivaldybės Žeimių seniūnas Faustas Pilipavičius, kuris ir atidengė atminimo akmenį, o jį pašventino Šėtos Švenčiausiosios Trejybės parapijos klebonas kun. Robertas Skrinskas. Žeimių seniūno pakviestas į centrą kraštotyrininkas iš Žeimių Artūras Narkevičius trumpai supažindino su brolių Montvilų istorija, Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės kilmingųjų asociacijos atstovė Lietuvai Sigita Montvilaitė Radovanovich padėkojo visų Montvilų vardu visiems susirinkusiems bei pristatė atvykusius iš užsienio Montvilų palikuonis. Lietuvos Lenkų sąjungos skyriaus Vandžiogalos filialo pirmininkas Ričardas Jankauskas priminė, kokie buvo brolių Montvilų gyvenimo siekiai bei patarė nepamiršti, kad ir Vandžiogalos Švč. Trejybės bažnyčios šventoriuje taip pat palaidoti Montvilos.
Prie atminimo akmens gėlių padėjo ir Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės kilmingųjų šeimų asociacijos (Stowarzyszenie Rodów Wielkiego Księstwa Litewskiego), kurios buveinė Varšuvoje (Lenkija) pirmininkės Ivonos Zavišos-Chranovskos (Iwona Zawisza-Chrzanowska) sveikinimą perdavė Liukrecija Navickienė. Kauno technologijos universiteto Fizikos katedros docentė dr. Judita Puišo pristatė Montvilų šeimos mokslo pasiekimus, skatino moksleivius būti žingeidžiais, siekti mokslo aukštumų ir sekti žymaus Airijos profesoriaus Alekso Montvilos (Alex Montwill) pavyzdžiu.
Dailininkas-restauratorius Jonas Galaveckas, nupiešęs Aleksandro Montvilos portretą, papasakojo šio portreto atsiradimo istoriją. Prof. Alekso Montvilo sūnus Paul Montwill, sakė, kad tėtis buvo ne tik puikus dėstytojas, 60 metų skaitė paskaitas Dublino universitetiniame koledže, mokslo populiarintojas, parašė dvi knygas apie šviesą ir kvantinę fiziką, parengė daugiau kaip 150 laidų Airijos radijui apie fiziką, dirbo CERN ir FERMILAB tyrimų centruose, „pagavo“ kartu kolegomis „žavųjį“ kvarką, bet ir atstovavo Airijai Pasaulio šachmatų ir bridžo čempionatuose. Pasak Paulo, nors tėčio Alekso Montvilos nebėra šioje žemėlėje daugiau kaip dešimtmetis, bet jo dvasia kartu su mumis ir didžiuojasi, kad Montvilų vardas vis dar skamba Lietuvoje. Vincento Montvilos provaikaičiai broliai Džonas ir Džordžas (John and George) O‘ Rurkės (O‘Rourke) padėkojo susirinkusiems už nepaprastą atmosferą ir šilumą, pažymėjo, kad būnant čia, Mitėniškėse, atgyja tėčio Juozapo O‘Rurkės, gimusio Vaivadiškių dvare (dab. Siesikų seniūnija), studijavusio Šveicarijoje ir Vytauto Didžiojo universitete Kaune, prisiminimai ir pasakotos istorijos apie Lietuvą. Mitėniškių dvaro puoselėtojas ūkininkas Raimundas Volbergas priminė susirinkusiems apie Mitėniškių dvaro paskutinį šeimininką Vladislovą Montvilą, kuris buvo kalintas, ištremtas bei mirė Archangelsko srityje. Ūkininkas pakvietė į Vladines Mitėniškių dvare, kurios vyks (2025 m. birželio 27 d.) minint Vladislovo Montvilos 140 metų gimimo jubiliejų bei apžiūrėti prie senojo Mitėniškių dvaro sandėlio nedidelę parodėlę, skirtą broliams Montviloms.
Brolių Montvilų atminimo akmens atidengimo ir pašventinimo iškilmes užbaigė Žeimių seniūnas F. Pilipavičius, padėkojęs kun. R. Skrinskui už iniciatyvą, Jonavos rajono savivaldybei už pagalbą įrengiant atminimo akmenį ir rengiant iškilmes, visiems savanoriams už geranoriškumą ir paramą, susirinkusiems už laiką padovanotą broliams Montviloms.
Doc. dr. Judita Puišo
Kauno technologijos universitetas
Apie brolius Montvilas
Juozapas Montvila baigė Vilniaus bajorų gimnaziją, pradėjo žemės ūkio studijas Maskvoje, bet jų nebaigus, išvyko į Sankt Peterburgą, kur pradėjo studijuoti teisę ir gavo teisių mokslo kandidato laipsnį. Studijas tęsė Berlyne, Vienoje, Krokuvoje. Baigęs mokslus, toliau tobulinosi sociologijos ir ekonomikos srityse. Grįžęs į Lietuvą, kurį laiką ūkininkavo Mitėniškėse. 1896 m. įsteigė audimo mokyklą ,,Birutė“. 1885–1897 m. buvo Vilniaus miesto tarybos narys, caro valdžios nepatvirtintas burmistras. 1885 m. tapo Vilniaus žemės banko direktoriumi. Juozapas Montvila garsėjo kaip statybos, mokslo ir meno įstaigų bei draugijų rėmėjas. Vilniuje pastatė pirmųjų gyvenamųjų namų bendrijas. Priskaičiuojama apie 20 visuomeninių organizacijų, kurias rėmė arba įkūrė šis filantropas. Juozapo iniciatyvas palaikė ir labdara žinomas brolis Stanislovas. 1902–1905 m. J. Montvila dvare įsirengė pirmąją vėjo elektrinę Lietuvoje. Vėjo jėgainė buvo naudojama iki 1960 m. Juozapas – žymus visuomenės veikėjas, verslininkas, bankininkas, filantropas, daugelio sakralinių ir kitokių pastatų statybos Lietuvoje iniciatorius – palaidotas Rasų kapinėse.
Stanislovas Adomas Montvila baigė Vilniaus bajorų gimnaziją aukso medaliu, mokėsi Maskvoje, vėliau studijas tęsė Jogailos universitete Krokuvoje. Pasižymėjo kaip 1863 m. sukilimo dalyvis, buvo Zigmanto Sierakausko adjutantas. Iš tėvo paveldėjęs Troškūnų dvarą, jame plėtojo verslą. Įsigijęs Panevėžio kaulų malimo įmonę, ją pertvarkė į mielių ir spirito gamyklą, 1921 m. pavadintą ,,Stanislovo Montvilos įpėdiniai ir Co“. 1913 m. S. Montvila skyrė šaltkalvystės dirbtuvių pastatą pirmajam Panevėžio teatrui. Prie pastato fasado pristatęs teatrui būtinas patalpas, jis įrengė ir 1913 m. pabaigoje atidarė miesto teatrą, skirdamas jį visoms tautinėms bendruomenėms drauge juo naudotis, ten pat 1914 m. įrengė ir kino salę bei atskirą elektrinę patalpoms apšviesti. Per dvejus metus šiame teatre buvo pastatytos 26 pjesės, salėje tilpdavo 300–350 žiūrovų. Šiose patalpose Panevėžio teatras veikė daugiau kaip 60 metų. Visą gyvenimą užsiėmė labdaringa veikla. Palaidotas greta tėvų Šėtos miestelio kapinėse. Šeimos nesukūrė, tad po jo mirties Troškūnų dvarą paveldėjo ir toliau tvarkė brolio Aleksandro sūnus Stanislovas Aleksandras Montvila (1883–?). 1928 m. Troškūnų dvare jis buvo atidaręs mokyklą vargšų vaikams nemokamai mokyti lietuvių ir lenkų kalbomis.
Aleksandras Montvila mokėsi Jogailos universitete Krokuvoje. Po studijų žinomas kaip Ukmergės pavieto vadovaujamos bajorų kolegijos sekretorius, Ukmergės bajorų maršalka, Verškainių ir Antakalnio dvarų Ukmergės paviete valdytojas, prisidėjo prie savo brolių vykdomos labdaringos veiklos bei verslo plėtojimo. Palaidotas Pabaisko bažnyčios šventoriuje.
Vincentas Montvila baigė Vilniaus bajorų gimnaziją, vėliau Sankt Peterburgo technologijų institutą. Pagal išsilavinimą jis buvo sodininkas pomologas, dendrologas, savo ūkyje Vaivadiškėse įveisęs didelį, pavyzdingai tvarkomą vaismedžių medelyną. Jis dažnai buvo kviečiamas kaip sodininkystės parodų ekspertas Vilniuje, Minske, Varšuvoje, Sankt Peterburge. 1880 m. Blinstrubiškių dvare Raseinių apskrityje išvedė naują vertingą obelų veislę pavadinimu ,,Montvilovka“. Vincento pastangomis 1898 m. įsteigtas Rusijos imperatoriškosios sodininkystės draugijos Vilniaus skyrius. Jis iki mirties buvo to skyriaus valdybos ir pomologinės komisijos pirmininkas. 1903–1906 m. padėjo profesoriui Adomui Hrebnickiui rengti veikalą „Vaisių atlasas“. Vincentas palaidotas Montvilų šeimos koplyčioje Pagirių kapinėse.
Pirmieji Montvilos, valdę dvarą, – Stanislovas Motiejus Montvila ir Aleksandra Daugėlaitė – palaidoti Šėtos miestelio kapinėse. Paskutinieji dvaro valdytojai Vladislavas Montvila (1885–1942) ir Marija Montvilienė (1910–2002) buvo ištremti į Sibirą. Vladislovas ten ir mirė, o Marijai pavyko pabėgti. Karo metu ji gyveno Mitėniškėse, pasitraukė į Vokietiją, vėliau išvyko į JAV. 1941 m. Mitėniškių dvaras buvo nacionalizuotas, jame buvo įkurti gimdymo namai, vėliau parduotuvė, kultūros namai. Iki šių dienų išliko svirnas, kumetynas, kalvė.
Pagal Kultūros paveldo departamento informaciją
„XXI amžius“, 2024 m. gruodžio 20 d., nr. 47–48 (2612–2613)