Garibaldis – Lietuvos laisvės kovos karžygys

Konstantino Bajerčiaus-Garibaldžio anūkė Auksė Bajerčiūtė ir knygos sudarytoja pedagogė, kraštotyrininkė Rita Pauliukaitienė

Atmintis

Lina ERINGIENĖ

ŠAKIAI. Kovo 14 dieną savivaldybės viešojoje bibliotekoje vyko knygos „Aštuoni Lietuvos laisvės kovos karžygiai“, skirtos partizanų, apdovanotų aukščiausiu Lietuvos laisvės kovų sąjūdžio koviniu žymeniu – Laisvės kovos karžygio vardu, pristatymas.

Knygą sudarė pedagogė, kraštotyrininkė, išleidusi tris knygas apie Dainavos apygardos partizanus: „Dainavos apygardos vadas Vincas Daunoras-Kelmas, Ungurys ir jo artimieji“, „Kazimieras Pyplys-Mažytis. Lietuvos partizanų pasiuntinys į Vakarus“, „Jurgis Krikščiūnas-Rimvydas ir jo artimieji“ Rita Pauliukaitienė, remdamasi beveik dviem šimtais šaltinių. Jai talkino Auksė Bajerčiūtė, parengusi knygos skyrių apie savo senelį mokytoją, rašytoją Konstantiną Bajerčių. Garibaldžio slapyvardį pasirinkęs kovotojas, kitaip negu likimo draugai, gyveno legaliomis sąlygomis ir 1944–1946 metais buvo Pietų Lietuvos partizanų štabo ryšininkas, rėmėjas, nelegalios spaudos bendradarbis.

Knygos sudarytoja įdomiai pateikė informaciją apie kovotojus, kuriems suteikti Lietuvos laisvės kovos karžygių vardai (daugumai po mirties): Juozui Kasperavičiui-Visvydui, Petrui Bartkui-Žadgailai, Juozui Lukšai-Skirmantui, Konstantinui Bajerčiui-Garibaldžiui, Jurgiui Kriščiūnui-Rimvydui, Kazimierui Pypliui-Mažyčiui, Juozui Vitkui-Kazimieraičiui, Vaclovui Voveriui-Žaibui. Pasakojo, kaip jų istorijos paveikė artimuosius.

Šaulys Vidmantas Kuprevičius pristatė leidinius apie tarpukario Lietuvos istoriją
Knygos „Aštuoni Lietuvos laisvės kovos karžygiai“ viršelis
Konstantino Bajerčiaus-Garibaldžio knygos „Gyvenimo vieškeliais gruoblėtais“ (2003) viršelis

Konstantino Bajerčiaus-Garibaldžio (1903 10 24–1946 12 08) iš Pajotijų k., Plokščių vls., Šakių aps­kr., anūkė Auksė Bajerčiūtė pasakojo senelio istoriją, informacijos paieškas, viltį atrasti jo palaidojimo vietą. Ji sakė, kad apie tai, jog senelis buvo partizanas, nežinojo iki pat Nepriklausomybės. O močiutė Magdalena Borutaitė-Bajerčienė sakydavo, kad se­nelis buvo rašytojas. Jis užaugo gausioje devynių vaikų šeimoje. Baigė Jurbarko gimnaziją, dirbo mokytoju Raseinių, Jurbarko rajonuose. Buvo santūrus, griežtas, darbštus, atjautus, o mokymo principai, ugdant asmenybę, buvo demokratiški: skatino mąstyti, abejoti, ieškoti. K. Bajerčius rinko tautosaką. Daugiausia jos surinko Gaurės (Tauragės apskr.), Gelgaudiškio (Šakių apskr.), Jurbarko, Žaslių ir Žiežmarių apylinkėse: užrašė 818 dainų, 230 mįslių, 220 burtų-prietarų, kitos tautosakos. Net devynios jo užrašytos dainos pateko į akademinį lietuvių liaudies dainų sąvadą „Lietuvių liaudies dainynas“. Nuo 1930 metų K. Bajerčius Kauno VDU Teologijos-filosofijos fakultete studijavo filologiją ir pedagogiką. Bendradarbiavo suaugusiųjų ir vaikų spaudoje: „Žiburėlyje“, „Saulutėje“ ir kt. Išėjo jo knygelės vaikams: „Žemės vieškeliais“, „Namuose ir giriose“ ir „Spindulėliai“. Vėlesniais metais išleido literatūrinę pasaką-apysaką „Zuikių žemėje“, apsakymų rinkinį „Nugirstos šnekos“ ir pasakų rinkinį „Iš pasakų krašto“. Lig šiol nerastas reikšmingiausio jo kūrinio „Gaigalas Kvarklys“ pabaigos rankraštis.

1939 metais K. Bajerčius persikėlė gyventi į Alytų. Alytaus mokytojų seminarijoje dėstė lietuvių kalbą ir literatūrą. Lietuvą okupavus sovietams, K. Bajerčius įstojo į rezistentų gretas. Organizavo partizanų rėmėjų tinklą, per kurį laisvės kovotojus pasiekdavo radijo ir sanitarijos reikmenys, žvalgybos duomenys ir kita. Per jį ir jo grupę buvo palaikomas ryšys tarp Dzūkų grupės ir Dzūkų rinktinės, kurios vėliau buvo sujungtos į Dainavos apygardą.

1946 m. gruodžio 6 d. suimtą K. Bajerčių kalino LSSR MGB apskrities skyriaus Alytaus vidaus kalėjime, tardė ir kankino šalia esančiame NKVD–MVD Alytaus apskrities skyriuje. Nieko neišdavęs, nuo žiaurių sumušimų po dviejų dienų jis mirė kalėjimo karceryje. 1994 metais sukurtas videofilmas „Garibaldžio byla“ (scenarijaus aut. E. Ignatavičius, rež. J. Sabolius).

Auksė Bajerčiūtė pasidžiaugė, kad Šakių bibliotekoje yra Konstantino Bajerčiaus knygos „Žemės vieškeliais“, „Spindulėliai“, išleistos 1930 metais net su autografu. Taip jis yra gyvas tėviškėje.

Humanitarinių mokslų daktaras, atsargos vyresnysis leitenantas, šaulys Vidmantas Kuprevičius pristatė leidinius apie tarpukario Lietuvos istoriją, 1941-ųjų metų Birželio sukilimą, pokario kovas.

Tik nuolat gaivinama atmintis turi ateitį.

Organizatorių nuotraukos

 

 

 

„XXI amžius“, 2025 m. balandžio 4 d., nr. 13–14 (2626–2627)