Gruodžio sukaktys

1799 12 01 Vilniaus vyskupystėje įvestas Julijaus kalendorius.  

1904 12 01 Peterburge išleistas pirmasis savaitraščio „Lietuvių laikraštis“ numeris. Tai buvo pirmasis legalus laikraštis lietuvių kalba Rusijos imperijoje.

1919 12 01 atidaryta Lietuvos diplomatinė atstovybė Prancūzijoje. Jos vadovu paskirtas lietuvių kilmės prancūziškai rašęs poetas Oskaras Milašius.

1919 12 01 Lietuvos aviacijos karo mokykloje įteikti mokslo baigimo dokumentai pirmiesiems Lietuvos karo lakūnams – 34 pilotams ir žvalgams. Lietuva karo aviacija pradėjo ir liko moderniausia iš visų Baltijos valstybių. 

1924 12 01 5:15 val. prasidėjo ilgai ir kruopščiai Kominterno ir Rusijos komunistų ruoštas (detalų pučo planą kūrė iš Maskvos į Taliną atvykęs Raudonosios armijos štabo karininkas Karlas Trakmanas) pučas (Talino pučas) Estijoje: susprogdinti du geležinkelio tiltai, įsiveržta į vyriausybės rūmus, vos nenužudytas Estijos valstybės vadovas Frydrichas Akelis (spėjo pasislėpti), užimtas aerouostas, Baltijos geležinkelio stotis, paštas, policijos postai. Puče dalyvavo apie 400–500 žmonių. Sovietinė vyriausybė perversmo rengėjams leido suprasti, kad pasiųs į Estiją savo ginkluotąsias pajėgas, jei tik perversmas nusiseks. Tada ir būtų nulemta Estijos sovietizacija. Tačiau gana greitai (iki pietų) sukilimas buvo numalšintas. Ryžtingai veikė generolo Johano Laidonerio (1884 02 12–1953 0313, mirė sovietiniame lageryje) vadovaujama kariuomenė. Paskutiniai pučistai, 11:15 val. pasidavė oro uoste, nors vieną lėktuvą spėta nuskraidinti į Rusiją. Pučo metu žuvo 41 žmogus, tarp jų – Estijos ryšių ministras. 1924 12 01 pučas buvo paskutinis Kominterno ir Rusijos sovietinės vyriausybės bandymas inspiruoti komunistinį perversmą Europos šalyse ligi pat Antrojo pasaulinio karo pradžios.

1929 12 01 Spaudos fondas priėmė sprendimą leisti Lietuviškąją enciklopediją.

1939 12 01 TASS pranešė, kad sovietų užimtame Terijokio miestelyje paskelbta Suomijos demokratinė respublika ir sudaryta liaudies vyriausybė vadovaujama O. Kuusineno (iš tikrųjų ši vyriausybė buvo sudaryta Maskvoje Stalino nurodymu). O. Kuusinenas kreipėsi į SSRS vyriausybę, prašydamas karinės pagalbos. SSRS AT prezidiumas nutarė  pripažinti Suomijos demokratinę respubliką. Sutartis pasirašyta 12 02. Pažįstamas braižas – taip 1918 12 22 Maskva pripažino V. Kapsuko vyriausybę Lietuvoje ir pažadėjo jai visokeriopą pagalbą.

1939 12 01–12 30 Vilniaus krašte buvo keičiami zlotai į litus.

1959 12 01 Vašingtone 12 valstybių – Argentina, Australija, Belgija, Čilė, Didžioji Britanija, Japonija, JAV, Naujoji Zelandija, Norvegija, Pietų Afrikos Respublika, Prancūzija, SSRS – pasirašė Antarkties sutartį (įsigaliojo 1961 06 23), kurioje sutarta išsaugoti Antarktidą taikos ir mokslo tikslams. Šalys įsipareigojo, kad, kol galios sutartis, nė viena valstybė negali reikšti jokių pretenzijų į Antarktidą ar sava laikyti kurią nors jos dalį.

1409 12 02 pritariant popiežiui Aleksandrui V, įkurtas Leipcigo universitetas.Tai – vienas didžiausių Vokietijos ir seniausių Europos universitetų. Jame veikė Baltų kalbotyros institutas, 1922–1924 m. – Lietuvių studentų draugija. Čia studijavo Jonas Biliūnas, Jonas Chodkevičius, Teodoras Grotusas, Abraomas Kulvietis, Jonušas ir Kristupas Jaunasis Radvilos, Antanas Salys, Leonas Sapiega ir kt. Seniausias universitetas Europoje – Bolonijos universitetas Italijoje, įkurtas 1088 m. Seniausias Vokietijoje – Heidelbergo universitetas įkurtas 1386 m. Vilniaus universitetas įkurtas 1579 m.

1804 12 02 Napoleonas pasiskelbė Prancūzijos imperatoriumi

1874 12 02 Asavoje, Varenavo r., Baltarusijoje, mirė Kajetonas Aleknavičius, lietuvių poetas. Mokėsi Troškūnų šešiaklasėje mokykloje, 1827 m. įstojo į Vilniaus Laterano kanauninkų vienuolyną, 1832 m. baigė Vilniaus vyriausiąją kunigų seminariją. Kunigavo Obeliuose, Panemunėlyje, Kėdainiuose, Semeliškėse, nuo 1848 m. – Merkinėje, iš kur už 1863 metų sukilimo rėmimą, 1867 m. iškeltas į Asavą. Gimė 1804 01 26 Terpeikiuose, Kupiškio r.

1884 12 02 Viekšniuose, Mažeikių r., gimė Vaclovas Biržiška, bibliografas, kultūros istorikas, ilgametis Kauno universiteto bibliotekos direktorius. 1909 m. baigė Peterburgo universiteto teisės fakultetą, Kauno universiteto profesorius, 1924–1939 m. išleido penkis kapitalinius „Lietuvių bibliografijos“ tomus, „Aleksandryno“ autorius, „Lietuviškosios enciklopedijos“, pirmosios visuotinės enciklopedijos lietuvių kalba atsakingasis redaktorius. 1944  m. profesorius pasitraukė į Vakarus. 1949 m. atvyko į JAV. Čia tapo „Lietuvių enciklopedijos“ (1953–1985 m. – 35 pagrindiniai tomai ir du tomai papildymų) pirmųjų trijų tomų vyriausiuoju redaktoriumi. Mirė 1956 01 02 Voterberyje, JAV.

1924 12 02 Karaliaučiuje mirė Kazimieras Būga, įžymus lietuvių kalbininkas ir Lietuvos istorijos žinovas, etimologas,  padėjo pagrindus  lietuviškų asmenvardžių tyrinėjimui, sukūrė hipotezę apie baltų genčių įsikūrimą Pabaltijyje, sudarė 617.000 lapelių žodyno kartoteką.  1912 m.baigęs Peterburgo universitetą pasiliko Lyginamosios kalbotyros katedroje rengtis profesūrai. 1916 m. paskirtas privatdocentu. 1917–1919 m. – Permės, 1919–1920 m. – Tomsko, nuo 1922 m. – Lietuvos universiteto profesorius. Gimė 1879 11 06 Pažiegėje, Zarasų r.  

1934 12 02 Panevėžyje mirė  Julijonas Lindė – Dobilas, kunigas, pedagogas, rašytojas. Gimė 1872 11 29 Dovyduose, Joniškėlio vlsč.

1939 12 02 Maskvoje pasirašyta draugystės ir savitarpio pagalbos sutartis tarp SSRS ir Suomijos liaudies (Kuusineno) vyriausybės. Pažįstamas Lietuvoje bolševikinis braižas dar nuo 1919 m.

1994 12 02 Vatikane popiežius Jonas Paulius II priėmė Lietuvos prezidentą Algirdą Brazauską.

1864 12 03 Degėsių k., Užpalių vlsč., Utenos ap., gimė Jonas Galvydis-Bykauskas. 1886 m.baigė Karo mokyklą Peterburge, 1918 m. grįžo į Lietuvą ir greitai, garsiuoju Apsaugos ministerijos įsakymu Nr.1 paskiriamas I-ojo pėst. pulko, steigiamo Alytuje, vadu. Vėliau buvo Karo mokyklos viršininkas, divizijos vadas, ėjo kariuomenės vado pareigas. 1940 07 04 sovietų valdžios areštuotas kaip aktyvus Krikščionių demokratų partijos veikėjas ir buvęs Lietuvos kariuomenės generolas. Sufabrikavus bylą, svarbiausias kaltinimas – 1936 m. aktyviai pasisakė prieš komunistus, be to, 1939 m. parašė knygelę „Komunizmas Ispanijoje“. Įtrauktas į nelojalių tarybų valdžiai asmenų sąrašą, 1941 06 12 jau areštuojamas, kaip sukilimo organizacijos štabo narys ir iki karo  kalintas Kauno sunkiųjų darbų kalėjime. Išgelbėjo 06 22 prasidėjęs SSRS–Vokietijos karas. Mirė 1943 07 6 Kaune. 1990 08 02 generolas J. Galvydis-Bykauskas, kaip neteisėtai suimtas ir jo veiksmuose neradus nusikaltimo sudėties, buvo reabilituotas. Jo mėgstamas posakis (uteniška tarme) buvo: „Žmogus be tikėjima ir kara moksla yra tikras, atsiprašau, kiaula“.  

1959 12 03 Zamse, Austrijoje, mirė Juozapas Skvireckas, arkivyskupas, vertėjas. Į lietuvių kalbą išvertė Bibliją. 1899 06 24 įšventintas kunigu, 1919 07 13 Kauno katedroje konsekruotas vyskupu. Konsekravimo apeigas atliko vyskupas Antanas Karosas. 1998 m. palaikai perlaidoti į Kauno arkikatedrą. Gimė 1873 09 18  Šinkūnuose, Pasvalio r.

1919 12 04 prasidėjo Estijos taikos derybos su Sovietine Rusija. Taikos sutartis pasirašyta 1920 02 02.

1944 12 04 į Lietuvą atvyko čečėnų, ingušų ir Krymo totorių „problemos“ sprendimo „specialistas“, L. Berijos pavaduotojas, generolas S. Kruglovas. Panevėžyje, susitikęs su čekistiniu aktyvu, S. Kruglovas perdavė Stalino įsakymą čekistų vadams: „Kuo greičiau nuslopinti Lietuvoje banditizmą, nepaisant piniginių išlaidų“. Stalino, Berijos ir savo vardu atleido NKVD kariuomenės vadus ir visus čekistus nuo baudžiamosios atsakomybės už jų kruvinus darbus Lietuvoje: masinį lietuvių žudymą be teismo, jų deginimą savo namuose, kankinimą per tardymus, gyvų ir nužudytųjų turto grobimą. Metų pabaigoje Lietuva tapo apraizgyta kalėjimų, areštinių, kolonijų, lagerių tinklu.

1919 12 05 2-ajam pėstininkų pulkui suteiktas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo vardas.

1994 12 05 Lietuvos alpinistas Vladas Vitkauskas (g.1953 05 07) įkopė į aukščiausią Antarktidos viršukalnę Vinsoną (4897 m.) ir ten iškėlė Lietuvos Trispalvę. Anksčiau Lietuvos trispalvė buvo iškelta virš Everesto Himalajuose (8848 m., 1993 05 10) ir Makinlio viršukalnės Šiaurės Amerikoje (6194 m., 1994 06 12). Vėliau Lietuvos Trispalvė buvo iškelta visų pasaulio žemynų aukščiausiose viršukalnėse.

12 06 – Suomijos nepriklausomybės diena. 1917 12 06. Suomijos parlamentas (Eduskunta) paskelbė Suomijos nepriklausomybę. Tai pati pirmoji iš Baltijos valstybių paskelbusi savo nepriklausomybę. Pirmuoju nepriklausomos Suomijos vyriausybės vadovu tapo P. E. Svinhufvudas. To laiko „demokratinės“ Rusijos diktatorius Kerenskis, trepsėdamas kojomis, šaukė Suomijos adresu: „Tegul Suomija nemano, kad Rusijos demokratija, nuvertusi caro režimą, pati išsivadavusi iš carizmo pančių, yra bejėgė. Ne, ji pakankamai turi jėgų ir pabūklų, kad galėtų jas atgręžti į Helsinkį ir priversti suomius, o  kartu ir kitas tautas, kurios panorėtų nuo Rusijos skirtis“.Tapo aišku, kad niekam negalima ko nors gero tikėtis ateityje. Tačiau, kaip ir kitoms Baltijos tautoms, nepriklausomybės paskelbimas buvo tik tautos valios pasireiškimas, o pačią laisvę reikėjo ginklu išsikovoti ir apginti. Iš pradžių suomiams teko kovoti su caro kariuomenės įgulomis, stovėjusiomis Suomijos miestuose. 1918 m. sausį tos rusų įgulos buvo nuginkluotos. Bet tuoj po to į Suomiją įsiveržė Raudonoji armija, kurios eilėse buvo daug suomių komunistų. Prasidėjo kovos tarp pačių suomių – baltųjų ir raudonųjų. Generolo Manerheimo vadovaujamos suomių tautiškos ginkluotosios pajėgos, nugalėdamos mūšiuose Raudonąją armiją, 1918 05 16 įžengė į krašto sostinę Helsinkį ir tuo nepriklausomybės kovos buvo baigtos. Esant sudėtingai situacijai, 1918 m. rudenį  Seimas nutarė įvesti monarchiją ir karaliumi kviesti Heseno princą Frydrichą Karolį, tačiau nutarimą įvykdyti „pakoregavo“ Vokietijos pralaimėtas karas. (Lietuvoje tuo pačiu metu buvo susiklosčiusi panaši situacija – 1918 07 13–1918 11 02 Lietuvos karaliumi buvo išrinktas Viurtenbergo hercogas Urachas-Mindaugas II). Autonomijos sta­tusą turinti Didžioji Suomijos hercogystė Rusijai priklausė nuo 1809 m. Pirmoji laisvės pergalė ir tarpusavio ideologiniai prieštaravimai pareikalavo žymių aukų. Iš viso per Suomijos nepriklausomybės kovas (abiejose pusėse) žuvo 11153 suomių kovotojai. Tai žymiai daugiqau negu kitose Pabaltijo respublikose. (Lietuvoje nepriklausomybės kovose žuvo 1397 ir 829 dingo be žinios). Pirmasis Suomijos prezidentas Karlas Juhas Stolbergas (1865 01 28–1952 09 22) buvo  išrinktas 1919 07 25.

1829 12 06 Čiuoderiškėse, Šaltupio vlsč., Marijampolės ap., gimė Mikalojus Akelaitis. M. Valančiaus, S. Daukanto bendražygis, vienas iš 1863 m. sukilimo vadų. 1858 m. leidinyje „Teka Wilenska“ vienas pirmųjų iškėlė mintį, kad reikia pradėti leisti lietuviškus laikraščius. Nuo 1858 m. vasario kartu su S. Daukantu gyveno Svirlaukyje pas Petrą Smuglevičių ir aktyviai dalyvavo tuometinėje spaudoje, pasirašydamas įvairiais slapyvardžiais. Rinko tautosaką, medžiagą lietuvių kalbos žodynui, gramatikai ir kt. Kelių lietuviškų šviečiamojo pobūdžio knygelių autorius. Kurį laiką gyveno pas Oginskius ir rūpinosi spaustuvės steigimo, lietuviškų knygų leidybos centro įkūrimu Rietave. Jo paragintas Žemaičių vyskupas M. Valančius prašė rusų valdžios, kad leistų spausdinti blaivybei Žemaitijoje propaguoti skirtą laikraštį. Leidimo negavo. 1861 m. įsitraukė į slaptą sąjūdį, kuris ruošė 1863 m. sukilimą. Buvo persekiojamas policijos. Kurį laiką gyveno Prancūzijoje. 1863 m., prasidėjus sukilimui, slapta grįžo į Lietuvą, organizavo sukilėlių būrius, tiekė sukilėliams ginklus, maistą, literatūrą. Spėjama, kad M. Akelaitis į lietuvių kalbą išvertė 1863 01 22 sukilimo manifestą. 1864 m. pasitraukė į Prūsus, čia buvo nuteistas, tačiau iš teismo salės pabėgo ir išvyko gyventi į Prancūziją. Čia sukūrė šeimą, tačiau ir toliau dirbo Lietuvai – iki mirties vadovavo Paryžiuje veikusiai „Želmens“ draugijai. Mirdamas visą savo archyvą užrašė Krokuvos universitetui. Po mirties išspausdinta nemažai jo darbų. Mirė 1887 09 26 Paryžiuje.

1864 12 06 Papilėje mirė Simonas Daukantas, lietuvių istorikas, švietėjas, pirmasis istorikas rašęs Lietuvos istoriją lietuvių kalba. 1818–1823 m. studijavo Vilniaus universitete. 1835 m. paskirtas Peterburgo  senato valdininku, o nuo 1837 m. perkeltas į Lietuvos Metrikos skyrių, kur galėjo prieiti prie istorinių dokumentų. Didžiąją dalį algos išleisdamas žvakėms, S. Daukantas parašė Lietuvos valstybės istorijas: „Istorija Žemaitiška“, „Darbai senųjų Lietuvių ir Žemaičių“, „Pasakojimas apie veikalus Lietuvių tautos senovės“, 1845 m. išleistas svarbiausias S. Daukanto veikalas „Būdas senovės lietuvių, Kalnėnų ir Žemajtiu“ – pirmasis lietuvių kultūros istorijos veikalas lietuviškai. S. Daukantas buvo pirmasis, griežtai skyręs lietuvybę nuo lenkybės. S. Daukanto asmenybėje jungėsi tie keliai, kuriais vėliau šakojosi tautinis atgimimas. Papilėje miręs ten buvo ir palaidotas, karstą palydėjus trims moterėlėms, vienam kaimiečiui ir dviems senukams. Gimė 1793 10 28 Kalviuose, Skuodo r.

1939 12 06 į Taliną dalyvauti Baltijos valstybių užsienio reikalų ministrų konferencijoje išvyko J. Urbšys ir jį lydintys asmenys (politikos departamento direktorius E. Tu­raus­kas, Ekonomikos departamento direktorius J. Norkaitis ir ministro sekretorius S. Daukša).

1939 12 06 Ministrų Taryba Vilniaus lietuvių veikėją K. Stašį paskyrė Vilniaus miesto burmistru.

1254 12 07 Neapolyje, Italijoje, mirė popiežius Inocentas IV. 1224 m. tapo kardinolu, 1243 m. išrinktas Popiežiumi. 1250 m. Milane priėmė Lietuvos valdovo Mindaugo pasiuntinius, rūpinosi Mindaugo krikštu bei karūnavimu, pasirašė raštus dėl karūnavimo. 1254 m. įkūrė Lietuvos bažnytinę provinciją. Rėmė kryžiaus žygius prieš Prūsus ir kitas baltų gentis. Gimė 1195 m. Genujoje.

1569 12 07 karalius Žygimantas Augustas Merkinei patvirtino Magdeburgo (miesto savivaldos) teises ir herbą.  Magdeburgo teisės Merkinei suteiktos anksčiau, tačiau kurio valdovo, nežinoma.

1939 12 07–08 Taline įvyko pirmoji Baltijos santarvės šalių – Lietuvos, Latvijos, Estijos – užsienio reikalų ministrų konferencija, svarsčiusi šių šalių bendradarbiavimo klausimus. Nutarimo nesurašyta. Paskelbtame komunikate konstatuota, jog neutrali politika leidžia Baltijos valstybėms likti nuošaly nuo karo.

1939 12 07 Lietuvos užsienio reikalų ministras J. Urbšys pasiuntė pakartotiną telegramą (pirmoji – 1939 10 24) įgaliotajam ministrui ir nepaprastajam pasiuntiniui Vašingtone Povilui Žadeikiui, siūlydamas „suburti geros valios Amerikos lietuvius į bendrą organą, kuris neatidėliotinai pradėtų rūpintis telkti lėšas ir darbuotis spaudoje“.  

1949 12 07 Kaune, Šančių parapijoje, gimė vyskupas Eugenijus Bartulis. Jau­niau­sias iš 10 vaikų šeimoje. 1968 m. baigė Kauno 7-ąją vidurinę mokyklą, 1968-1970 m. tarnavo sovietinėje kariuomenėje, 1971–1976 m. studijavo Kauno kunigų seminarijoje, 1976 05 30 įšventintas kunigu. 1976–1986 m. vikaravo Kelmėje, Radviliškyje, Kauno Petrašiūnų parapijoje ir Kauno Arkikatedroje Bazilikoje. 1986–1989 m. – Deltuvos ir Bukonių klebonas, nuo 1989 m. – Kauno Arkikatedros administratorius, nuo 1990 m. – Kauno arkivyskupijos kurijos kancleris. 1995 m. tapęs Kauno Kristaus Prisikėlimo parapijos klebonu, rūpinosi bažnyčios atstatymo darbais. 1995 m. Kauno tarpdiecezinės kunigų seminarijos dėstytojas ir dvasios tėvas, 1996 06 01  paskirtas šios seminarijos rektoriumi. 1997 05 28 nominuotas vyskupu ir paskirtas pirmuoju popiežiaus Jono Pauliaus II naujai įsteigtos Šiaulių vyskupijos vyskupu. Vyskupu Kauno Arkikatedroje Bazilikoje konsekruotas 1997 06 29. Atnaujino Šiaulių Katedrą. Jo iniciatyva įkurti vyskupijos Šeimos, Jaunimo, Katechetikos centrai, praturtinę ir pagyvinę šiauliečių dvasinį gyvenimą. Globoja unikalųjį Kryžių kalną, kasmet surengia jame atlaidus, organizuoja piligriminius žygius pėsčiomis iš Šiaulių į Kryžių kalną, iš Kryžių kalno į Tytuvėnus ir Šiluvą, pats juose dalyvauja ir jiems vadovauja.1999 11 03 išrinktas Lietuvos Vyskupų Konferencijos nuolatinės tarybos nariu. 2000 11 25 popiežius Jonas Paulius II jį paskyrė Lietuvos kariuomenės ordinaru. 2003 m. sudarė bendradarbiavimo sutartį su Šiaulių universitetu, jame įteisinta kapeliono pareigybė, pradėta dėstyti nauja studijų programa – meninis ugdymas ir tikyba. Alpinistas, mėgsta sportą, keliones, fotografiją. 2000  m. išleido savo nuotraukų albumą „Kryžių kalnas“, kasmet išleidžia fotografijų kalendorių. 2007 09 07 Šiaulių miesto savivaldybė suteikė Šiaulių miesto Garbės piliečio vardą. 2020 m. jam  įteikta  S. Šalkausko premija.

1969 12 07 Niujorke mirė Adomas Galdikas, dailininkas, tapytojas, grafikas, scenografas. Studijavo Peterburge ir Berlyne, vėliau Švedijoje, Italijoje ir Prancūzijoje. 1923–1940 m. buvo Kauno meno mokyklos grafikos studijos vedėjas. 1937 m. pasaulinėje parodoje už triptiką „Lietuva“ gavo Didįjį prizą. 1940–1944 m. – Kauno Taikomosios Dailės instituto profesorius. 1944 m. pasitraukė į Vakarus, nuo 1952 m. gyveno JAV. Gimė 1893 10 18 Giršinuose, Mosėdžio vlsč.

1989 12 07 iš Lietuvos TSR konstitucijos išbrauktas straipsnis apie vadovaujantį komunistų partijos vaidmenį.

1919 12 08 Antantės Aukščiausioji Taryba, siekdama išvengti karinio konflikto tarp Lietuvos ir Lenkijos (Lietuva protestavo 1919 04 20 lenkams klastingai užėmus Vilnių), nustatė laikiną rytinę Lenkijos sieną (Kerzono liniją), pagal kurią Vilnius ir Vilniaus sritis palikta Lietuvai, tačiau kitos rytinės sritys atiduotos valdyti Lenkijai (ligi bus galutinai čia nustatytos sienos). Netrukus šią liniją lenkai pažeidė ir pasistūmėjo į Vakarus 10–12 km. Net ir ši linija buvo peržengta – lenkai užėmė Butrimonis, Stakliškes ir prisiartino prie Ukmergės.

1939 12 08 Vilniuje įvyko Lietuvos rašytojų suvažiavimas. Iš 71 sąjungos nario atvažiavo 42.

1944 12 08 partizanai puolė Butrimonis (Alytaus ap.). 

Parinko Gediminas Adomaitis

Vle.lt ir Leono Nekrašo nuotraukos

 

 

 

„XXI amžius“, 2024 m. lapkričio 22 d., nr. 43–44 (2608–2609)